fbpx

Studentai – viena iš labiausiai emociškai karantino paveiktų visuomenės grupių?
4.2 (5)

Premium license

2020 metų kovo 11 dieną PSO paskelbė COVID-19 infekcijos plitimą esant visuotine pandemija. Po šios datos mūsų visų gyvenimas greitu tempu pradėjo kisti, kol netrukus likome uždaryti savo pačių namuose dėl įsigaliojusių griežtų karantino ribojimų. Toks gyvenimo štilis sunkiai suderinamas su įprastu studentų gyvenimu.

Jauni žmonės, suvažiavę į didžiuosius Lietuvos miestus, kupini vilties ir užsidegimo kasdien bėgdavo savo akademinio bei asmeninio gyvenimo maratonus siekdami užsitikrinti taip išsvajotą ateitį ir tikrai neketino sustoti. Paskelbus karantiną viskas neišvengiamai pasikeitė: daugelis vėl grįžo į savo miestelius pas tėvus, prarado darbus, nuomojamus kambarius, butus, nutraukė tiesioginius ryšius su naujais draugais, neteko patogios mokymosi aplinkos ir buvo priversti leisti kiauras dienas prie kompiuterio ekrano. Subyrėjusi dabartis ir miglota ateitis turėjo stiprų poveikį studentų psichikos sveikatai. Tai atskleidžia mano su kolege atliktas mokslinis tyrimas, kurio rezultatus toliau ir aptarsiu.

Šių metų sausio – kovo mėnesiais vykdyto anoniminio anketinio tyrimo metu buvo vertinamas vienų iš dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų – nerimo ir depresijos – simptomų pasireiškimas tarp studentų. Reikšmingi nerimo simptomai buvo rasti net pas 68,8% apklaustųjų, daugiausia iš jų – 29% turėjo vidutinio sunkumo simptomus, mažiausiai – 13,5% sunkius. Depresijos simptomai pasireiškė 31,9% studentų, daugiausia iš jų – 21,3% juos turėjo lengvos formos. Nors šie skaičiai gali būti netikslūs dėl visuose tyrimuose pasitaikančių spragų, tačiau išryškėjusios liūdnos tendencijos akivaizdžios, tad patyrinėkime jų priežastis smulkiau. Kaip jau užsiminiau anksčiau, dauguma studentų tiek pirmą, tiek antrą karantinus praleido namie su tėvais (atitinkamai 58,9% ir 48,2%), todėl nesunku nuspėti, jog vienas iš psichikos sveikatos iššūkių buvo nesutarimai su artimaisiais (34,8% pirmo ir 18,3% naujų problemų antro karantino metu). Na, o pačios dažniausios problemos pirmo karantino metu buvo nerimas (70,2%), nežinomybė (60,3%), kiek mažiau apklaustųjų susidūrė su nuoboduliu (54,6%), liūdesiu (52,5%), baime (43,3%), vienatve (39%). Antro karantino metu 50% studentų įvardino prisidėjusias naujas problemas ir taip padidėjusį bendrą išgyvenamų iššūkių skaičių.

Kaip parodė tyrimas, pasikeitusi gyvenamoji aplinka, kasdienė rutina, įpročiai gali būti siejami su nerimo ir depresijos simptomų atsiradimu. Išnagrinėjus duomenis buvo rastas ryšys tarp padidėjusio maisto suvartojimo, padidėjusio laiko praleidimo internete, sumažėjusio bendravimo su draugais, bendraamžiais ir išreikštesnio nerimo bei depresijos simptomų pasireiškimo; taip pat prailgėjusio miego laiko bei sumažėjusio sportavimo laiko ir depresijos simptomų atsiradimo.

Galiausiai, tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti, kokie nerimo ir depresijos įveikos būdai studentams buvo efektyviausi abiejų karantinų metu. Rezultatai parodė, jog tarp jaunų žmonių vis dar gaji psichikos sveikatos stigma. Dauguma patys bando ieškoti būdų pasijusti geriau, o tik 4,2% išdrįso kreiptis pas psichiatrą, 12,7% pas psichologą, nors kaip matome nerimo ir depresijos simptomų paplitimas buvo tikrai nemažas ir profesionalios pagalbos galimai reikėjo daug didesniam procentui apklaustųjų. Tačiau kviečiu atkreipti dėmesį ir galbūt patiems pasinaudoti studentų išskirtais savipagalbos būdais. Tiek pirmo, tiek antro karantino metu efektyviausi iš jų buvo bendravimas su artimaisiais ar draugais online, telefonu; pozityvaus mąstymo strategijos; savanoriškas karantinas, kai aukojamės dėl kitų žmonių sveikatos išsaugojimo; sportas gamtoje ar namuose; rutinos sukūrimas ir laikymasis, atsidavimas darbui, profesijai; atsidavimas veikloms ir pomėgiams; kruopštus pasiruošimas krizei; vadovavimasis valdžios rekomendacijomis; televizijos ar kino žiūrėjimas bei socialiniai tinklai.

Parengė Gabrielė Gogelytė


Esu 5 kurso medicinos studentė (Gabrielė Gogelytė). Šiuo metu atlieku baigiamąjį magistrinį darbą mums visiems svarbia ir aktualia tema: „Nemigos ir potrauminio streso sindromo simptomų pasireiškimas tarp persirgusiųjų COVID-19 infekcija“.
Labai prašau Jūsų skirti 10 min. užpildyti anketai ir taip prisidėti prie tyrimo: docs.google.com

Įvertinkite!
[Balsavo: 5 Vidurkis: 4.2]
Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.