Subjektyvus savo intelekto vertinimas: ką sako tyrimai?

Intelektas pirmiausia yra susijęs su inteligencijos sąvoka. Žodis „intelektas“ visada buvo naudojamas kaip protingumo arba proto sinonimas, ir tik XX a. pradėtas sieti su intelekto testais. Norėdami išmatuoti protingumą, psichologai XX a. pr. Pradėjo kurti testus, kurie jį galėtų išskirti. Taip intelekto sąvoką prisiklijavo prie intelekto testo.

Intelekto tyrimų visuomenėje populiarumas išlieka gan didelis. Pritaikomumas gali prasidėti nuo iki mokyklinio amžiaus vaikų, kuomet yra poreikis ištirti ar vaikas yra pajėgus mokytis mokykloje (beje, pirmieji intelekto testai ir buvo pritaikyti vaikams), pretendavimo į darbo pozicijos procese – kuomet kandidatuojama į darbą, reikalaujantį abstraktesnio mąstymo ir panašiai.

Intelekto testus galima apjungti į bendro intelekto, ar išskaidyti į dalis, pagal esamą poreikį norimam dalykui ištirti. Testai galimai skirstomi į : socialinį, emocinį, erdvinių, kalbos, matematinių gebėjimų. Tiesa, surinkus aukštą balą vieno intelekto potipyje, nebūtinai kitas potipis surinks taip pat aukštą balą. Asmuo gali turėti labai aukštus emocinio intelekto įverčius, tačiau matematiniai gebėjimai bus ne tokie aukšti ar atvirkščiai.

Šiais laikais girtis protu ar puikuotis intelektu tapo kiek madinga. Mokslininkai yra susidomėję, kaip žmogus vertina savo intelektą subjektyviai, ir kokius įverčius gauna atlikus psichometrinius įvertinimus. Mokslininkų dėmesys telkėsi į lyčių subjektyviuose vertinimuose atrandamus skirtumus, asmenų vertinimus turint šeimyninius ryšius, mokytojų vertinimas mokinių atžvilgiu ir asmenybės bruožų įtaka subjektyvaus intelekto vertinimo koeficiente.

Pastarąjį dešimtmetį daugiausia dėmesio buvo skirta numanomų požiūrių į intelektą tyrimams, prašant savęs paties ir kitų IQ įvertinimų. Tyrimai parodė aukštesnius vyrų (jų pačių ir kitų) vertinimus bendrai, taip pat įvairiems intelekto aspektams.

Studentų bei suaugusiųjų tyrimai

Vakaruose atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vyrų IQ įvertinimas yra didesnis nei moterų. Taip pat nustatyta, kad moterys, priešingai vyrams, gerokai nuvertino savo balus ir taip pat manė, kad tėčių intelekto koeficientas yra didesnis nei moterų.
Atlikti tyrimai ne vakarų šalyse, tokiose kaip Škotija tiriant studentus ir vertinant lyčių pasiskirstymą ar Naujojoje Zelandijoje, tiriant taip pat studentus, įvertinant brolių ir seserų IQ parodė panašius rezultatus.

Gilinantis į subjektyvaus intelekto vertinimus, atlikus išplėstinį tyrimą, apklausiant britų vyrus ir moteris, su prašymu įvertinti savo IQ, savo tėvų ir senelių bei 15 profesijų grupių narių IQ. Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, vyrai savo IQ vertino aukščiau, o abejų lyčių atstovai savo tėčių IQ įvertino aukščiau nei savo motinų; panašus įvertinimas išsidėstė senelių ir močiučių tarpe. IQ balai pasiskirstė gana plačiai tarp profesijų grupių: nuo valytojo (8I), mūrininko (84) ir kirpėjo (87) iki teisininko (121), gydytojo (122) ir profesoriaus (125).

Tarpasmeninis intelektas apibūdinamas kaip gebėjimas bendrauti ir suprasti kitą žmogų, pajusti empatiją.

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais autoriai daro prielaidą, kad vyrauja socialiniai stereotipai vyrų ir moterų atžvilgiu

Labiau tikėtina, kad moterų nuolankumas, o ne vyriškas pasipūtimas lemia pakartotinius rezultatus, rodančius, kad moterų savęs vertinimo IQ yra nuolat ir žymiai mažesnis nei vyrų. Konkrečiai, buvo pasiūlyta, kad žmonės intelektą vertintų kaip vyrišką normą ir kad lyčių suvokimo intelekto skirtumai gali kilti dėl skirtingos vyrų (skatinamų būti drąsiems) ir moterų (skatinamų būti nuolankiems) socializacijos (Furnham, 2001). Taip pat yra įrodymų, kad daugeliu aspektų yra lyčių skirtumų, susijusių su pasitikėjimu savimi, kai moterys išreiškia mažesnį pasitikėjimą savimi, nepaisant empirinių savo kompetencijos įrodymų (Blanch, Hall, Roter ir Frankel, 2008). Kalbant apie savęs veiksmingumą (tikėjimas savo gebėjimais susidoroti su įvairiomis situacijomis), dauguma tyrimų rodo, kad berniukai ir vyrai labiau pasitiki savimi nei mergaitės ir moterys matematikos, gamtos mokslų ir technologijų srityse (Pajares, Miller ir Johnson, 1999; Pajares ir Valiante, 2001; Wigfield, Eccles, ir Pintrich, 1996).

Atlikus tyrimus šeimos narių tarpe, paprastai manoma, kad vyriškos lyties šeimos nariai (seneliai, tėvai ir broliai) turi aukštesnį bendrąjį intelektą nei jų mamos, senelės, sesės (pvz., Furnham & Rawles, 1995). Be to, tėvai linkę vertinti savo sūnų intelekto koeficientą kaip aukštesnį nei dukterų (Furnham ir Gasson, 1998; Furnham, Reeves ir Budhani, 2002). Dabartiniai rezultatai rodo, kad šis poveikis pasireiškia gana anksti ir jau gali būti pastebėtas tarp 16 metų amžiaus. Tačiau reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant nustatyti tikslią vystymosi stadiją, kurioje susiformuoja lyčių suvokimo intelekto skirtumai

Vaikų tyrimai

Norint sužinoti vyraujančias tendencijas požiūryje į subjektyviai įvertintą intelektą, buvo tiriami moksleiviai, taip pritaikant labiau homogenišką imtį. Šis tyrimas ištyrė mokinių, jų tėvų ir mokytojų bendrojo ir daugialypio intelekto lyčių skirtumus (Britanijos piliečiai).

Vaikai įvertino savo ir savo tėvų IQ, o tėvai – savo ir savo vaikų IQ; mokytojai vertino tik vaikų intelektą. Tyrimo tikslas įvertinti ar yra vyraujantis suvokimas mokyklinio amžiaus vaikų ir mokyklos mokytojų tarpe apie vyrų intelektinį pranašumą bei tiesiogiai palyginti vaikų ir tėvų bei mokytojų savęs vertinimus. Taip pat, šiuo tyrimu buvo siekiama pakartoti ankstesnėje literatūroje pateikiamą informaciją apie suaugusiųjų bendrąjį ir daugialypį intelektą ir palyginti su šių suaugusiųjų (jų tėvų) vaikų vertinimais.

Rezultatai iš dalies atkartojo šios srities tyrimų, atliktų su suaugusiais (tiek pasauliečiais, tiek studentais), rezultatus. Tačiau lyčių skirtumai šiame tyrime buvo mažesni ir (beveik išimtinai) pastebimi tik vertinant įvairiapusį, o ne bendrą intelektą. Mažiausi lyčių skirtumai buvo pastebėti vertinant tėvams savo vaikų IQ, o didžiausi lyčių skirtumai buvo stebimi vertinant vaikų, savo tėvų IQ įvertinimui. Nustatyta, kad mokytojai nepritaria pasaulietinei vyrų intelektualinio pranašumo sampratai, kuri apskritai šioje imtyje buvo mažiau pastebima nei kituose tyrimuose. Tačiau palyginti mažas mokytojų skaičius ir tai, kad mokytojai įvertino daugiau nei vieną mokinį, rodo, kad šias išvadas reikia pakartoti didesnei mokytojų grupei.

Taip pat buvo akivaizdu, kad nei mokytojai, nei mamos nesuvokia, kad vaikinai yra intelektualiai pranašesni už moteris, o tai nukrypsta nuo ankstesnių tyrimų. Taigi, nors pastebėti lyčių skirtumai yra mažesni, nei tikėtasi, vis dar egzistuoja vyrų pranašumo suvokimas, kurį daugiausia laiko tėvai ir vaikai.

Remiantis prieš tyrimą autorių apžvelgta literatūra, yra nustatyta, kad tėvai apie savo pirmagimius sūnūs mano, kad jie yra sumanesni nei dukterys. Tai gali turėti žalingų pasekmių moterims, ypač moters lyties vaikams, pasitikėjimui savimi, pasiekimais ir mokyklinių dalykų pasirinkimu. Tyrėjai pripažįsta, kad tėvų įsitikinimai apie vaikų intelektą yra potencialiai svarbi tyrimų sritis, nes šios idėjos daro įtaką tėvų auklėjimui, ir pastebėjo lūkesčius, kad kompetencijos suvokimas yra glaudžiai susijęs su siekiais, pirmenybe sudėtingoms užduotims, smalsumu, vidine motyvacija, atkaklumu, ir užduočių atlikimu. Taigi klaidingas neigiamas savęs suvokimas gali turėti žalingų elgesio pasekmių. Taip pat buvo įrodyta, kad teigiamas savęs suvokimas yra susijęs su psichologine sveikata, nepaisant to žmonės gali būti savimi patenkinti ir pervertinti savo gebėjimus atliekant tam tikras užduotis.

Asmenybės bruožų įtaka savęs vertinime.

Nustatyta, kad subjektyviai įvertintas intelektas (SĮI) yra susijęs su aukštesne gerove, pasitikėjimu savimi ir akademiniais pasiekimais (Furnham, 2001; Howard & Cogswell, 2018). Įdomu tai, kad daugelis šių poveikių nepriklauso nuo tikrojo intelekto. Tarp didžiojo penketo bruožų nustatyta, kad SĮI koreliuoja su didele ekstraversija, dideliu atvirumu (ypač intelekto aspektu) ir mažu neurotiškumu (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2004, 2006; Zajenkowski ir Gignac, 2018). Tačiau stipriausias nustatytas ryšys yra tarp SII ir grandiozinio narcisizmo (Howard & Cogswell, 2018; Zajenkowski, Czarna, Szymaniak ir Dufner, 2019). Be to, tarp žmonių, kurie įvertino aukštus balus dėl narcisizmo ir intelekto, aukštas SAI buvo svarbus veiksnys, lemiantis jų gerovę.

Tikrinant ryšį tarp asmenybės bruožų ir subjektyviai įvertinto intelekto, vyrai gavo žymiai aukštesnius balus nei moterys dėl SĮI, ekstraversijos, narcisizmo ir pasitenkinimo gyvenimu, o moterys gavo aukštesnius balus nei vyrai dėl neurotizmo. Grandiozinis narcisizmas yra bruožas, kurį pirmiausia apibūdina egocentrizmas, ryškus svarbos ir teisių jausmas (Campbell ir Foster, 2007). Žmonės, turintys didelį agresyvų narcisizmą, trokšta agentinių savybių, tokių kaip dominavimas, kontrolės jausmas ir socialinė padėtis (Campbell ir Foster, 2007).

Kadangi intelektas yra pagrindinis turtas norint pasiekti tokias savybes, narciziški asmenys yra labai susirūpinę savo intelektu (Zajenkowski ir kt., 2019). Buvo įrodyta, kad teigiamas požiūris į save intelekto srityje padeda jiems išlaikyti teigiamus jausmus. Be to, narciziški asmenys mano, kad intelektas yra lemiamas veiksnys, turintis daugiausia įtakos tarpasmeninei sėkmei, t. y. populiarumui tarp bendraamžių, socialiniam statusui ir pasitenkinimui santykiais (Zajenkowski ir kt., 2019).

Tyrimai atlikti kitose kultūrose

Autoriams nagrinėjant lyčių poveikio skirtumus subjektyvaus intelekto vertinimuose, iš metaanalizės buvo išbraukti tyrimai atlikti Afrikos šalyse. Šių šalių rodikliai stipriai prisidėjo prie mėginių nevienalytiškumo. Autoriai šį neįprastą rezultatų modelį priskyrė tarpkultūrinių skirtumų poveikiui ir Afrikos kultūrų specifiškumui (pvz., stipriam motinos vaidmeniui). Jie iškėlė hipotezę, kad Afrikoje daugiau dėmesio skiriama socialiniams, o ne matematiniams ar erdviniams gebėjimams, todėl atrodo, kad visa intelekto samprata yra labiau moteriška, o ne vyriška, kaip įprasta Vakarų visuomenėse. Šiose šalyse intelektas reiškia daug daugiau nei pažintinius gebėjimus, bet ir socialinius bei tarpasmeninius įgūdžius (Furnham, 2001).

Apibendrinimas

Apžvelgus tyrimus, galima manyti, kad vyrauja plačiai paplitęs požiūris apie dominuojantį didesnių gebėjimų vyrišką intelektą. Vertinant tokį požiūrį vaikų atžvilgiu, tai gali turėti žalingų pasekmių vaikams – pasitikėjimui savimi, motyvacijai ir net psichologinei sveikatai (Beyer, 1998). Yra daugybė psichologinių įrodymų, leidžiančių manyti, kad lūkesčiai ir suvokimas formuoja elgesį ir todėl yra svarbūs (Beyer ir Bowden, 1997; Broverman ir kt., 1970).

Kai kurie teigia, kad šie IQ įvertinimų skirtumai atspindi tikrus vyrų ir moterų gebėjimų skirtumus (Springer ir Deutsch, 1993). Kiti teigia, kad socializacijos procesai lėmė skirtingą savęs ir kitokį vyrų ir moterų suvokimą. Galiausiai kai kurie tyrinėtojai teigė, kad skirtumai atsiranda dėl psichologinių procesų, kurie yra socializacijos jėgų rezultatas (Broverman, Vogel, Broverman, Clarkson ir Rosenkrantz, 1970; Lightbody, Siann, Stocks ir Walsh, 1996; Yee ir Eccles, 1998).

Taip pat, savęs vertinimui, gali turėti įtakos žmogaus asmenybiniai bruožai, ekonominė klasė, amžiaus tarpas, kuriame atliekamas savęs vertinimas. Kaip iš tyrimų paaiškėjo, žemiausius balus savęs vertinime surenka vaikai, tuomet studentai ir galiausiai, likę visuomenės nariai. Tai galėtų galbūt koreliuoti su nevisišku vaikų savęs suvokimu bei pačio intelekto samprata; studentų atveju, įtakos gali turėti jų išsilavinimas.

Parengė Rūta Bertulytė
Psichologijos bakalauro IV kurso studentė

LITERATŪRA
1. Furnham, A. & Rawles, R. (1999) Correlations Between Self- Estimated and Psychometrically Measured IQ, The Journal of Social Psychology, 139:4, 405-410, DOI: 10.1080/00224549909598400
2. Furnham, A. & Salima, B. (2002). Sex Differences in the Estimated Intelligence of School Children. European Journal of Personality. 16. 201 – 219. 10.1002/per.438.
3. Syzmanowicz, A., & Furnham, A. (2011). Gender differences in self-estimates of general, mathematical, spatial and verbal intelligence: Four meta analyses. Learning and Individual Differences, 21(5), 493–504. https://doi.org/10.1016/j.lindif.2011.07.001
4. Zajenkowski, M. (2020). How do teenagers perceive their intelligence? Narcissism, intellect, well-being and gender as correlates of self-assessed intelligence among adolescents. Personality and Individual Differences. 169. 109978. 10.1016/j.paid.2020.109978.