Suprantu, kad pasikeisti galiu tik savo pastangomis, stengiuosi, bet man neišeina
0 (0)

drugelisKlausimas:

Esu 23 metų ir gyvenu ne Lietuvoje. Manau, kad man reikalinga psichologo pagalba, bet problema, kad neišgaliu sau to leisti, tikiuosi galbūt jūs duosit kokį patarimą. Esu skaičiusi apie depresiją ir matau požymius savo elgesyje. Mano nuotaikos svyruoja bangomis, kartais atrodo viskas gerai, galiu eiti i studijas, sportuoti, o kartais nesinori nieko, sėdžiu savo kambaryje, lovoje visą dieną, galvoju tik kad niekas nepaskambintų ir kemšu nesveiką maistą, kas priveda prie dar didesnio liūdesio (esu sirgusi anoreksija, kas išsivystė i periodinį persivalgymą, maistas, kūnas – jautri tema), pastaruoju metu pradėjau nevaldyti ir ašarų, jausmo apie visiškai bevertį mano gyvenimą, jaučiuosi vieniša. Turiu keletą pažįstamų merginų, bet nesijaučiu saugi pasakot kas dedasi mano galvoje. Turiu ir draugę, su kuria buvome pakankamai artimos, bet pastaruoju metu laisvalaikis per daug skiriasi. Ji ruošiasi vestuvėm, o aš vis dar ta mergina iš vakarėlių, nevaldanti, nekontroliuojanti savo elgesio. Aš suprantu, kad keistis turiu aš, tik nežinau kaip tai padaryti. Nežinau kodėl, bet kiek save atsimenu, man labai svarbu ką žmonės apie mane galvoja, visad noriu patikti. Tai problema, nes net pradėjus kažkokius santykius su vyru, viską sugadinu, nes noriu patikti ir kitiems, tai kaip kokia manija ir labai norėčiau iš jos išsivaduoti. Norėčiau gerbti save labiau ir nemiegoti su kuo papuola, vėlgi tai turbūt susiję su noru patikti, komplimentų troškimu ir jaustis geidžiama. Keisčiausia, kad viską suprantu ir žinau, kad pasikeisti galiu tik savo pastangomis ir negalvokit, kad nesistengiu, bet man neišeina. Šiuo metu galvoju tiesiog niekur neiti, leisti laiką namuose, tada ir nebus kvailų klaidų, bet tada mintys sukasi galvoje, kad pasaulis tiesiog pamirš apie mane..man labai labai liūdna, o žmonės mane mato kitokią, nes užsidedu šypsenos kaukę ir jei kam ir užsimenu, kad jaučiuosi nekaip, niekas netiki, sako nesąmone juk tu visada laiminga.. Kaip galėčiau sau padėti? Ką daryti kitaip? Ar įmanoma savyje išsiugdyti stipresnes vertybes? Gal patartumėt kokios literatūros?
Anonimė

Atsakymas:

Iš laiško sprendžiu, kad esate jauna mergina, kuri mėgsta pašėlti vakarėliuose. Nuolat šypsotės ir kitiems atrodote laiminga, tačiau viduje labai išgyvenate dėl savo įvaizdžio.

Matau, kad norite keistis, ir tikrai dedate pastangas, tačiau jaučiate, kad jums nepavyksta. Supratimas, kad gyvenimas ir jo pokyčiai yra Jūsų atsakomybėje, yra labai didelis pasiekimas. Džiaugiuosi, kad radote savyje stiprybės pagalvoti apie savo gyvenimą, apie savo elgesį ir prabilti apie tai. Tačiau suabejočiau Jūsų sprendimu užsidaryti namuose, pasislėpti nuo gyvenimo tam, kad nedarytumėte klaidų. Juk neveltui liaudies išmintis sako, kad žmonės mokosi iš savo klaidų, tuo labiau kai siekiate pokyčių savo gyvenime.

Nuolat sukate galvą apie tai, ką kiti mano apie Jus, norite patikti. O kokia Jūs pati norite būti? Kokia Jūs pati sau patiktumėte? Kokią save norite matyti?

Rašote apie vienatvę ir liūdesį, kuriuos slepiate po džiaugsmo kauke. Jaučiate, kad neturite su kuo pasidalinti savo vidiniais išgyvenimais, nerandate kitų supratingumo. Iš tiesų, pasipasakojimas artimam draugui gali padėti geriau suprasti pačiai save, o ir pasidalinus rūpesčiais su kitais, jie tampa lengvesni. Minėjote, kad turite tokią draugę, pabandykite kreiptis į ją, manau, kad ir kokia ji būtų užsiėmus, ji atras laiko Jums.

Jums susirūpinimą kelia depresijos simptomai – liūdesys, valgymo sutrikimai, nenoras niekur eiti, beprasmybės jausmas. Esant tokiems simptomams patartina kreiptis į gydytoją ar psichiatrą, kuris Jus nukreiptų pas psichologą. Šias paslaugas turėtų apmokėti draudimas.

Laiško pabaigoje užduodate klausimus apie tai, kaip pasikeisti ir išugdyti stipresnes vertybes. Jūs galite tai padaryti, ir jau tai darote! Šis kelias ilgas ir sudėtingas, bet aš tikiu, kad pasieksite savo tikslo ir būsite laiminga.

Gal pavyks atsakymus į rūpimus klausimus rasti šiose knygose:
Irvin D. Yalom „Kai Nyčė verkė“
G. Bončkutė – Petronienė „Neįvykusi terapija“
.
Psichologė Kotryna Stupnianek

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.