fbpx

Susirgau onkologine liga ir visi nuo manęs nusigręžė
0 (0)

2 Responses

  1. Agnė parašė:

    Prie psichologės komentaro norėčiau pridėti ir dar vieną dalyką: ar negali būti ir taip, kad laiško autorė paramą supranta skirtingai nei artimieji ir dėl to jai atrodo, kad jie nusigręžė? Artimiesiems gali atrodyt, kad jų elgesys yra būtent palaikantis, nors jie nežino, kokios paramos sergančiajai reikia. Ar pokalbių, ar pagalbos buitiniuose dalykuose, ar kaip tik minčių nukreipimo kitom temom… aš siūlyčiau išreikšti garsiai, kokios paramos autorė tikisi ir tuomet dar kart įvertint, ar tikrai artimieji nusigręžė.

  2. aura parašė:

    Aš suprantu ką jūs jaučiate.Aš panašius išgyvenimus buvau patyrusi,nors aišku onkologine liga nesergu.Žmonėms dažniausiai esame reikalingi sveiki,linksmi ir nesiskundžiantis savo problemomis,tik mokantis klausyti jų bėdas ir išgyvenimus.Prieš 20 metų buvo man įtariama onkologinė liga,bet vėliau nepasitvirtino.Pirmas jausmas buvo šokas,nerimas ir norėjosi,kad žmonės kuriems apie tai papasakojau mane išklausytų,va to man tada labiausiai reikėjo,bet pirma sužinojo apie įtariamą ligą mano šeimos daktarė,tada aš bandžiau jos klausinėti,pasakoti išgyvenimus,bet mačiau kaip ji atsitvėrė siena ir nenorėjo girdėti ką aš jaučiu,o šaltu veidu parašė siuntimą onkologams ir norėjo,kad greičiau išeičiau.Pasakiau vyrui,mamai,seseriai,bet jie reagavo kažkaip šaltai,keistai ir bandė nukreipti kalbą kitur,nors tuo metu man reikėjo žmonių kurie išklausytų,kažką pasakytų.Bandžiau vieną kartą kalbėt,kitą,o kai kalbi ir matai negirdi-užsidarai savyje ir jauti dar didesnį beviltiškumą.Po daugelio metų supratau,kad aš visiems reikalinga tik sveika,dirbanti ir besišypsanti.Buvo ir kitų negalavimų,bet tada darbe tapdavau kalta,kad kažkas turi už mane dirbti,o dar paskalų kiek,namuose pasiskundus niekas nereaguodavo,kad tau skauda,o norėjo,kad elgčiausi įprastai,o kai skūsdavausi ar stipriai kosėdavau dar išgirsdavau replikų-nedemonstruok ir nevaidink ligonio.Va tada žmogus užsidarai į savo kiautą ir pradedi nebetikėti žmonėmis,o jūsų atveju patarčiau ieškoti panašios patirties žmonių,o su jais susidursite ir gydymo metu ligoninėse ir poliklinikose,va tokie žmonės gali vienas kitam padėti išklausydami,pasidalindami išgyvenimais.Stiprybės jums.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.