Tikrasis gyvenimas jaunimo gaujose: to neparodys jokie koviniai filmai

Šaltinis Miklós Király / flickr

Gatvės gaujų nariai į grupuočių veiklą įsitraukia visai ne dėl tų priežasčių, apie kurias iki šiol galvojo mokslininkai, skelbia naujas tyrimas. Suprantama, kad žmonės, kurie nusprendžia prisijungti prie nusikalstamų grupuočių paprastai yra problematiškos asmenybės. Tačiau nauja studija atskleidžia, kas konkrečiai juos paskatina tai daryti.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo išvados skelbia, kad jaunuoliai siekia narystės nusikalstamose bendruomenėse, nes kenčia nuo psichologinių sutrikimų. Maža to, teigiama, kad dalyvavimas gatvės gaujų veikloje retai suteikia trokštamą efektą ir net padidina, o ne sumažina psichinę kančią.

Atlikdami tyrimą, mokslininkai pasitelkė Nacionalinės ilgalaikių paauglių suaugusiųjų sveikatos tyrimų duomenis. Per dvejus metus buvo apklausta 15 tūkst. vidurinės mokyklos mokinių. Jų paprašyta apibūdinti savo liūdesio (depresijos) lygį, mintis į savižudybę ir keletą kitų veiksnių, atskleidžiančių psichinės sveikatos būklę.

Studentai taip pat buvo paklausti apie jų dalyvavimą gatvės gyvenime. Maždaug 5 proc. prisipažino, kad pastarųjų dvejų metų laikotarpyje buvo įsitraukę į gaujų veikas. Tyrimo autoriai pastebėjo, kad tie, kurie buvo prisijungę prie nusikalstamų grupuočių, maždaug du kartus dažniau galvojo apie savižudybę nei tie, kurie nepriklausė jokiai gaujai.

Be to, pradėjus vykdyti nusikalstamą veiklą, neigiamos mintys apie savo gyvenimą padažnėjo dar apie 67 proc., o realių bandymų nusižudyti procentas išaugo net 104 punktais. Deja, bet to nerodo jokie koviniai filmai, kurdami vos ne romantišką gaujų įvaizdį – kaip ypač stiprių ir kovingų žmonių paveikslą.

Komentuodamas šiuos rezultatus, tyrimo bendraautorius Chrisas Melde paaiškino: „jei manote, kad gaujos tarnauja, kaip susidorojimo su gyvenimo sunkumais mechanizmas, jūs labai klystate“.

Pažvelgus ankstesnius tyrimus, kurie aiškinosi, kas motyvuoja jaunus žmones prisijungti prie gatvės gaujų, susidaro įspūdis, kad taip jie bando pasiekti „pilnatvės ir gyvenimo tikslo turėjimo jausmą“. To jie dažniausiai stokoja dėl žemos savigarbos ar pažeidžiamumo būsenos.

Tačiau žinant, kokį smurtą ir žiaurumą vaikai dažnai patiria įsitraukę į tokią veiklą, jaunuoliai pasiekia visiškai priešingą poveikį: „Iš tiesų gyvenimą užklupusias problemas toks žingsnis padaro dar didesnėmis“, – teigia Melde.

Parengė Technologijos.lt