Turiu tokią problemą – jaučiu didžiulę neapykantą žmonėms

0 (0)

Iliustracija: Alex Iby / Unsplash

Turiu tokią problemą – jaučiu didžiulę neapykantą žmonėms, troškimą išgirsti atsiprašymą, nesvarbu ar yra už ką atsiprašyti. Visose gyvenimo situacijose, ar tai pakliuvus ant nesąžiningo automobilio pardavėjo kabliuko, ar sulaukus nekokybiškos pagalbos sveikatos įstaigoje, net santykiuose.

Po nesėkmingų santykių ir išsiskyrimo jaučiu neapykantą buvusiai partnerei, mintys apie pyktį užima visą laisvą laiką, dialogas su savimi vyksta tik ta tema, atsibudus ryte, pirmos mintys iškart būna pykčio ir taip iki darbo pradžios, kur aš sugebu užsimiršti.

Galvoje vis vartosi mintis: “koks aš piktas, kaip mane apgavo, kaip kiti neteisus, kodėl manęs neatsiprašo” ir kitos panašios mintys. Negatyvas trukdo man pamatyti gerus dalykus aplinkui ir judėti į priekį. Praeities nuoskaudos vis išlenda neapykantos pavidalu.

Kartais aš pagaunu mintį, kad aš noriu tiesiog pamiršti ir judėti į priekį, bet tuoj pat negatyvas užplūsta ir nubloškia, atrodo vienintelę gerą mintį. Ieškau kažkokio patarimo, ar pamąstymų, kur dairytis atsakymo.

Ačiū.
Rokas

Komentuoja psichologė Evelina Vasiljeva

Skaitydama laišką jaučiau jums atjautą, tikrai nelengva nuolat jausti pyktį… Atrodo, jog kažkas labai neteisinga atsitiko jums praeityje. Galbūt artimas žmogus pasielgė su jumis taip, kaip neturėjo pasielgti, bet atsiprašymo nesulaukėte. Žinoma, tai tik mano spėjimai…

Pyktis, tarsi kaukė, gali dengti tokius jausmus, kaip baimė, pavydas, susierzinimas, liūdesys, skausmas, nesaugumas ir t.t. Nuolatinis pyktis gali atsirasti tuo metu, kai tikrieji jausmai esantys už jo, yra neišgyvenami ir nustumiami.
Terapijoje klausčiau – kas jus taip stipriai įskaudino/išgąsdino/nuvylė? Kas iš tikrųjų yra tas žmogus ant kurio taip stipriai pykstate? Kokio žmogaus atsiprašymą iš tikrųjų norėtumėte išgirsti?

Iš laiško sunku daugiau pasakyti, nes jausti nuolatinį pyktį žmonės gali dėl įvairių priežasčių, todėl pabandysiu bent dalį jų išvardinti, gal tai padės jums išsiaiškinti kas su jumis vyksta.

1. Baimė. Žmonės bijo įvairių dalykų: prarasti kontrolę, atrodyti kvailai, patekti į bėdą, būti sužeisti, palikti. Pyktis gali kilti, kaip vidinis atsakas į baimę. Taigi, jeigu įtariate, kad tai galėtų būti baimė, paklauskite savęs: “Kas mane taip stipriai gąsdina?”.

2. Bejėgiškumas. Galbūt, kokioje nors gyvenimo situacijoje jaučiatės bejėgis, o pyktis yra būdas susigrąžinti gyvenimo kontrolę į savo rankas. Pavyzdžiui, jeigu žmogus, turėdamas sveikatos problemų, negali patekti pas reikiamą specialistą, jis gali pajausti bejėgiškumą. Ne kiekvienas žmogus leidžia sau šį jausmą išgyventi, nes jis yra nemalonus, todėl labai dažnai gali likti visai neįsisąmonintas. O tuo metu, kai kas nors suerzina, jis gali prasiveržti pykčiu. Taigi, paklauskite savęs: “Ar aš kokioje nors situacijoje jaučiuosi bejėgis? Kokioje?”.

3. Trauminė patirtis. Dažnai pyktis yra susijęs su skausmu iš praeities, pavyzdžiui, smurtu arba apleistumu, patirtu vaikystėje. Tokiu atveju, pyktis dažniausiai nėra susijęs su dabartiniais įvykiais. Pats to neįsisąmonindamas, žmogus gali pykti ant viso pasaulio dėl to, kas nutiko seniai vaikystėje ar paauglystėje. Tokiam žmogui gali kilti noras sukelti skausmą kitiems žmonėms. Jis gali neprisileisti žmonių artyn, nes buvo labai stipriai įskaudintas, o pyktis padeda žmones nustumti. O kartais tiesiog įvyksta kažkas, kas primena, tai kas nutiko praeityje ir sukelia pykčio reakciją. Pagalvokite apie savo vaikystę ir paauglystę, apie tai, kokie buvo/yra jūsų santykiai su tėvais, seneliais, broliais/seserimis, kokioje šeimoje ir aplinkoje augote, ar turite nuoskaudų iš praeities?

4. Gedulas. Gedėjimas yra stiprus, skausmingas išgyvenimas ir vienas iš sudėtingiausių, kuriuos žmonėms tenka patirti. O pyktis, tam tikru gedėjimo etapu, yra normali emocinė reakcija.

Tiesa, gedulą žmonės išgyvena ne tik praradę mylimą žmogų. Gedulas jaučiamas ir tada kai prarandama dalis savęs. Pavyzdžiui, kai sportininkas išgyvena sportinę karjerą sustabdančią traumą, jis gedi gyvenimo, kurį tikėjosi turėti. Kai moteris išgirsta, jog negali turėti vaikų, ji gedi praradusi galimybę būti mama. Gedulą žmonės jaučia, kai persikrausto į kitą šalį, kai nutrūksta santykiai.

Gedulas yra stiprus liūdesys, išgyvenamas tada, kai prarandama kažkas labai svarbaus. Kitą kartą, kai supyksite dėl smulkmenos, paklauskite savęs: “Ką man ši situacija primena? Gal aš taip tvarkausi su praradimo skausmu?”.

5. Nuovargis. Išgyvenant lėtinį nuovargį yra itin sunku išlaikyti blaivų protą, ramybę bei adekvačiai susitvarkyti su iškylančiomis emocijomis. Jeigu visą laiką daug dirbate, turite daug skirtingų veiklų ir laiku nepailsite, gali būti, kad išsekote. Priėjus savo galimybių ribas, gali būti baisu, o pyktis gali būti reakcija į bet kokį pastūmėjimą atlikti kažką daugiau, nei šiuo metu leidžia vidiniai ir išoriniai resursai. Tokiu atveju, geriausias vaistas yra ilgas poilsis.

6. Manipuliacija. Kartais žmonės naudoja pyktį, siekdami paveikti žmones reaguoti tam tikru būdu. Pavyzdžiui, žmona paprašo vyro paslaugos, o šis dvejoja, tada ji supykta, kad vyras padarytų tai, ko ji nori. Arba tėvas nori pabūti vienas, kai vaikai nori su juo žaisti, jam neišeina tiesiogiai jų paprašyti erdvės ir ramybės, todėl jis supykta, tam, kad vaikai nuo jo atsitrauktų. Yra žmonių, kurie pyktį naudoja, kaip galimybę kažko išvengti, pavyzdžiui, vaikas labai stipriai supyksta paprašytas išplauti indus, o mama, stengdamasi vengti konfliktų, net ir prašyti kitą kartą nebenori. Jeigu pyktis jūsų atveju yra manipuliacija, siūlau pagalvoti: “Ko aš nemoku pasakyti ar paprašyti tiesiogiai?”.

7. Sveikata. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai, kai kuriems žmonėms sukelia dirglumą ir nevalingą pyktį. Jeigu jūs pradėjote vartoti kažkokius naujus vaistus ir staiga jaučiatės suirzęs, aptarkite tai su gydytoju. Pykčio protrūkius gali sukelti ir mikroelementų trūkumas (pvz. magnio).

Net ir alergija maistui ar kokio nors produkto netoleravimas gali sukelti agresyvų elgesį, nerimą, dėmesio stoką ir kitus sunkumus, kurie gali sukelti pyktį. Dr. Michael Platt teigia, jog ir didelis adrenalino kiekis, sukeltas progesterono trūkumo gali sukelti pykčio protrūkius.

Bet kokiu atveju, visada verta pasitikrinti sveikatą, nes pyktis gali būti susijęs ir su organizme vykstančiais procesais.

8. Ribų laužymas. Pyktis gali būti ženklas, jog peržengiamos jūsų ribos. Jeigu kas nors daro tai, kas jums nemalonu, jeigu įkyriai veržiasi į jūsų erdvę (fizinę ar emocinę), negirdi jūsų prašymo sustoti, gali kilti pyktis. Tokiu atveju pyktis yra natūrali, sveika reakcija, kuri padeda apsaugoti savo ribas – kūną, vertybes, jausmus, erdvę, poreikius ir t.t.

Pykčio priežasčių galima rasti ir daugiau, čia paminėjau tik dalį jų. Tikiuosi, jos padės kažkiek prisiartinti prie savo pykčio ir jį pažinti. Pyktis, kaip ir bet kuri kita emocija, visada savyje turi žinutę, kurią išsiaiškinę galime padėti tiek sau, tiek žmonėms, kurie yra aplink mus.

Šiltai,
Psichologė Evelina Vasiljeva | Intuityvi | Intuityvi terapija | Tinklapis