Tyrimas atskleidė: teatras – tai stresas

Gruodžio 13 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Oskaro Koršunovo eksperimentiniu spektakliu pagal Sarah Kane pjesę „Cleansed” („Apvalytieji”) finišavo beveik dvejus metus trukęs tiriamasis mokslo ir meno projektas „Mąstantis kūnas”. Tai pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio tarpsritinis tyrimas, kurį vykdė teatro kūrėjai ir teoretikai, bendradarbiaudami su fizinės ir biomedicinos specialistais. Tyrimą parėmė Lietuvos mokslo taryba.

Projektą „Mąstantis kūnas” (visas pavadinimas: „Mąstantis kūnas: vaidybos sistemų analizė ir integracija šiuolaikinio aktoriaus kūrybos procese”) inspiravo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro fakulteto dėstytojų, kurie yra aktyvūs šiuolaikinių Lietuvos teatro procesų formuotojai, tyrėjai ir vertintojai, siekis suprasti, kokio aktoriaus reikia šiandienos teatrui ir kokią vietą šiuolaikinių pasaulio vaidybos praktikų ir aktorių rengimo metodų kontekste užima lietuvių aktorinė mokykla.

Anot projekto vadovės doc. dr. Ramunės Balevičiūtės, tyrusios šiandien pasaulyje taikomas aktorių rengimo ir kūrybos sistemas bei naujas vaidybos koncepcijas, nors lietuvių vaidybos mokykla, kuri paradoksaliai dažniau gimsta jau teatre, o ne pačioje mokykloje, yra gana aukšto lygio ir pripažinta tarptautiniu mastu, aktorių rengimo metodus reikėtų peržiūrėti. Projekto metu atliktas tyrimas atskleidė, kad ir šiuolaikinę vaidybos sampratą, ir požiūrį į aktorių ugdymą gerokai pakeitė kognityvinių mokslų, ypač kognityvinio neuromokslo, atradimai. Jie pasiūlė naujus atsakymus į pamatinius vaidybos meno klausimus: kas yra emocijų tiesa, kaip kurti personažą, koks minties, fizinio veiksmo ir kalbos ryšys ir pan.

Šio tyrimo išvadas papildė medicininiai vaidybos studentų tyrimai, kuriuos atliko fizinės terapijos gydytojai bei biomedicinos ekspertai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Alfonsas Vainoras, šio universiteto doktorantė Roza Joffė ir Sporto instituto lektorė dr. Ernesta Sendžikaitė. Buvo atliktas unikalus tyrimas, vertinant, kaip studentų organizmas reaguoja į skirtingo žanro vaidmenis. Pirminę išvadą galima suformuluoti labai paprastai – vaidyba – tai didžiulis stresas. Ar įmanoma aktoriui kurti ir pasiekti išskirtinių meninių rezultatų psichoemociškai ir fiziškai nealinant organizmo – į šį klausimą turėtų padėti atsakyti naujas projekto etapas.

Su teatrologiniais ir medicininiais tyrimais susipažinę LMTA judesio dėstytoja doc. Vesta Grabštaitė, kuriai ir priklauso pirminė projekto idėja, bei režisieriai Oskaras Koršunovas ir Ieva Stundžytė vykdė eksperimentus vaidybos išraiškos srityje. Kūrybinių laboratorijų rezultatus atskleidžia du eksperimentiniai spektakliai: „STOP” (rež. I. Stundžytė) ir „Cleansed” (rež. O. Koršunovas). Vis dėlto projekto vykdytojai pripažįsta, kad atlikti eksperimentai tik pagrindžia tolimesnių ir išsamesnių tyrimų būtinybę. Projektas jau sulaukė susidomėjimo iš užsienio aukštųjų teatro mokyklų: artimiausiu metu prie tyrimų prisidės Briuselio aukštosios teatro ir medijų mokyklos I.N.S.A.S. profesorius Josephas Lacrosse’as, taip pat ketinama plėtoti bendradarbiavimą su Suomijos ir Australijos mokslininkais.

LTMA inf.