Kai vaikinas pasiūlė draugauti aš pasimečiau, nežinau ką jam atsakyti

4 Responses

  1. Vyt parašė:

    Toks įspūdis, tarsi Tave persekiotų „mažo miestelio” sindromas. Vaje, o ką žmonės pagalvos? O ką jie pasakys? Tai būdinga žmonėms, ilgą laiką gyvenantiems siaurame pasaulyje ir neprieštaraujantiems, kad jų gyvenimuose intensyviai dalyvautų ir eismą reguliuotų kiti žmonės, pav. šeimos nariai, tetos, dėdės, kaimynka iš už gretimos tvoros ir t.t. Taigi, galvoti galime, ką tik norime, o va sakyti ir paveikti kitą galime tiek, kiek mums tai yra leidžiama. Suprantama, neretai būna svarbu, kad antroji pusė patiktų ne tik mums, bet ir artimiausiems mūsų žmonėms, tarkime, tėvams. Tai visai logiška, kai įsileidžiame svetimą žmogų į savo šeimą. Tačiau šis rūpestis tuo ir turėtų baigtis, nebent gyventume komunoje ar kibuce. Žmogaus grožį ir patrauklumą kiekvienas suprantame savaip, tad nebūtinai tas vaikinas, kuris bus gražus Tau, bus gražus ir tavo mamai.
    Žmogiškai gaila to žmogučio, kuris eilę metų į Tave varvino seilę žaisdamas draugus. Jei žinojai apie jo jausmus, manau buvai pakankamai didelė mergaitė, kad suprastum, jog tik draugais judu nebūsite. Taigi savanaudiškai mėgavaisi jo komfortiška draugija per daug nesigilindama apie tai, kaip jis jaučiasi vaidindamas tik draugus greičiausiai vien dėl to, kad bent kartais galėtų būti su Tavimi.
    O ką žmonės pasakys, jei liksi senmerge, m?

    • Grytė parašė:

      Ačiū už išsakytą Jūsų nuomonę! Taip, man rūpi aplinkinių nuomonė,tačiau susidarė turbūt klaidingas įspūdis,kad aš aklai ja pasitikiu ir jeigu kažkas iš mano aplinkos kažkam nepatinka aš nuo to žmogaus atsiriboju. Taip nėra. Tiesiog kaip ir rašiau, aš turbūt tikiuosi sutikti poną tobuląjį kurio tikrai nėra. Per daug kritikuoju žmones, nepastebėdama kiek daug trūkumų yra manyje. O senmerge aš tikrai nenoriu likti,bet tie mano principai,tas išrankumas kiša koją visame kame.

  2. Skaitytojas parašė:

    Atsarginis variantas. Manau neverta prasidėti. Toks žmogus kaip tu arba turi radikaliai pakeisti požiūrį ir išmokti mylėti arba palikti vyrą. Jis tikrai vertas geresnės. Jeigu susidėsi su juo tik iš gailesčio ar apsidraudimo, nei tu, nei jis nebūsit laimingi, juk po kiek laiko atsiranda trintis, reikia puoselėti santykius, o tu į juos lįsti nori tik iš reikalo, kaip suprantu. Mažai žmonių, kurie yra empatiški, o dar mažiau kurie aukojasi ir daro kitus žmonės laimingais išmokdami mėgautis tuom, ką turi ir susitaikydami su situacija. Jeigu tu manai, kad ateity tokia galėtum būti ir pasiaukoti dėl kitos sielas, suteikdamas jam didelį džiaugsmą, tada pirmyn, bet kolkas, siūlyčiau gerai pagalvoti, ar taip pasielgdama ateityje nepadarysi abiejų nelaimingais.

    • Grytė parašė:

      Ačiū už išsakytą Jūsų nuomonę! Iš gailesčio aš tikrai nesusidėčiau su jokiu žmogumi, nes taip tik apsunkinčiau kitą žmogų,o ir pačiai būtų nejauku. Tiesiog kartais suveikia žmogiškieji faktoriai (bet tikrai ne iš gailesčio), kurie ir verčia mane sudvejoti. Viena vertus aš manau,kad tai ne mano žmogus,o savąjį jeigu ir sutikau jis į mane nelabai kreipia dėmesį ,tačiau kita vertus aš eilę metų galvojau apie tai,kad mano Žmogus turi man būti geras,manimi rūpintis ir t.t. ir šis vaikinas tikrai turi daug gerų ir gražių savybių kurias aš labai vertinu. Tačiau kas kartą pagalvojus o galbūt,mane kažkas stabdo. Nors jau keletą kartų įsitikinau,kad aš kartais pati save stabdau nuo gražių dalykų,o vėliau pasirenku nieko vertus, dėl kurių labai gailiuosi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *