fbpx

Vaiko pykčio vadyba
0 (0)

Pixabay

Vaiko klykimas, nevaldomas pyktis ar isterija patiems tėvams dažniausiai sukelia taip pat pyktį, norą kuo greičiau nutildyti vaiką ar pabėgti iš nemalonios situacijos. Tada dar lydi bejėgiškumo jausmas („aš nieko negaliu padaryti”, „nerandu būdų, kaip nuraminti vaiką”, „jis niekada nesiliaus šitaip elgtis”), nerimas („o gal kažkas su mano vaiku ne taip?”, „Kodėl jis taip elgiasi?”, kaltė („aš bloga mama/blogas tėvas, jei mano vaikas šitaip elgiasi”, „aš nesugebu susikalbėti su savo nuosavu vaiku”), gėda („ką kiti žmonės pagalvos apie mūsų šeimą”…). Tokia nemalonių emocijų pasiutpolkė.

Aptarsiu keletą strategijų, kurios padeda suaugusiam žmogui atlaikyti vaiko stiprias nemalonias emocijas ir padėti vaikui su jomis susitvarkyti:

Tikslo įsisąmoninimas. Kai pradeda kilti susierzinimas dėl vaiko neklausimo, atsikalbinėjimo ar zyzimo, sustokite ir savęs paklauskite: „Kokio tikslo dabar aš siekiu? Ar aš noriu su vaiku išeiti į lauką? Ar kad jis suvalgytų maistą? Ar kad susitvarkytų?…” Įsivardinkite sau mintyse labai aiškiai, ko siekiate. Tada visas savo pastangas nukreipkite norima linkme. Neskirkite laiko tuo metu save kaltinančioms mintims, pasidavimui bejėgiškumui ar nerimavimui, aks iš jūsų vaiko bus ateityje. Tiesiog susikoncentruokite į dabartinį momentinį tikslą.

Nepriimkite vaiko pykčio asmeniškai. Apie 4-5 metus vaikai išmoksta savo pyktį, nepasitenkinimą verbalizuoti, bet tai daro stebėtinai neelegantiškai. Tuo metu atsiranda pas vaikus tokie pasakymai kaip: „nemyliu, nedraugausiu, užmušiu, galvą nupjausiu, tu pati blogiausia mama ir pan.”. Tokie žodžiai tėvus išgąsdina, įskaudina. Tačiau į tai reikėtų reaguoti, tiesiog kaip į vaiko bandymą pasakyti, kad „aš esu piktas”, „man nepatinka, kaip tu pasielgei”. Vaikas tiktai nenori kitos mamos ir nesiruošia Jums nupjauti galvos, jis tiesiog supyko. Mokykite jį pyktį išreikšti priimtinais žodžiais.

Išminties pauzė. Jei jaučiate, kad nebegalite ramiai reaguoti į vaiko emocijas tiesiog atsitraukite iš tos situacijos. Fiziškai arba emociškai. Tiesiog ženkite žingsnį į šoną, lėtai įkvėpkite ir lėtai iškvėpkite, atsigerkite šalto vandens. Padarykite bet ką, kas padeda Jums nurimti ir į situaciją pažiūrėti ramiau.

Vėliau apgalvokite, kas išprovokavo vaiko isteriją ar pyktį. Dažniausi gyvenimiški dalykai, kurie sukelia vaikams isterijos bangas: alkio jausmas, nuovargis, miego trūkumas, per daug įspūdžių, ilgesnį laiką vaikas buvo susikaupęs ir nerodė savo emocijų, dėmesio trūkumas.

Manau dauguma šių dalykų galime kitą kartą susidėlioti kitaip ir gyventi ramiau.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė
Kviečiu į mokymus online vasario 2 dieną
“Vaiko pyktis ir agresija. Kaip elgtis?”
https://www.facebook.com/events/154441822858942

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]
Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.