Vaikų aktyvumo ir dėmesio sutrikimas: rekomendacijos tėvams
Visi tėvai augindami savo vaikus susiduria su vienokiais ar kitokiais sunkumais, tačiau auginti vaiką su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (toliau- ADS) gali būti tikras iššūkis. Tėveliams tenka mokytis ne tik bendrų teigiamų vaiko auklėjimo taisyklių, rinkti informaciją apie aktyvumo dėmesio sutrikimą, jo vystymąsi, bet ir mokytis specifinių reikalingų įgūdžių. Šis straipsnis apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį auginant vaikus, kuriems nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
Lūkesčiai
Visų pirma, tėveliams naudinga įsivardinti lūkesčius, kuriuos kelia savo vaikui ir pasvarstyti, ar jie realistiški vaikui su ADS.
Tėveliams verta sau vis priminti, kad jų vaikas greičiausiai:
• nesureaguos į pirmą prašymą ar reikalavimą;
• retai baigs tris užduotis iš eilės be trukdžių;
• pames daiktus ir pamirš padaryti tai, ką turi padaryti;
• pertrauks kalbant;
• nenustigs vietoje, leis erzinančius garsus ir turės sunkumų išsėdėti ramiai;
• norės žiūrėti televizorių ar žaisti video žaidimus valandų valandas, o sunkiai išbus susikaupęs darant užduotis ir tik tada, kai tėvai lieps;
• turės sunkumų išklausyti;
• paliks netvarkingą kambarį;
• elgsis nepagalvojęs;
• nemėgs mokyklos;
• kalbės, kalbės, kalbės;
• stipriai supyks.
Tėvų rūpinimasis savimi
Auginti vaiką su ADS gali būti labai sunku. Tėvams gali atrodyti, kad jie bando labai daug, bet jų vaikui niekas neveikia. Jie gali jausti kaltę, įtampą ir nuovargį. Visiems tėvams, ypač, kurie augina vaikus su ADS, labai svarbu gerai pasirūpinti savimi. Tik pasirūpinę savimi, jie galės pasirūpinti savo vaiku.
Bendravimas
Norint turėti teigiamą ryšį su savo vaiku, svarbu mokytis bendrauti. Bendravimo technikų galima išmokti konsultuojantis su terapeutu ir vėliau atrasti geriausius bendravimo būdus su jų vaiku.
Elgesio valdymas
Tėvams naudinga išmokti ir praktikuoti technikas, kurios moko vaikus prisiimti atsakomybę už savo elgesį, rasti sprendimus tvarkytis su vaiko užmaršumu, impulsyvumu, užduočių neužbaigimu, motyvacijos trūkumu ir hiperaktyvumu. Rekomenduojama vengti bausmių, geriau būti švelniai primenančiais ir leidžiančiais susidurti su pasekmėmis.
Technika „Būk robotas“. Šios technikos tikslas, kad tėvai išliktų ramūs ir išvengtų susijaudinimo.
Tėvai apsimeta robotu, kai vaikas atsikalbinėja, elgiasi ar kalba piktai ir nepagarbiai arba ignoruoja prašymus. Ši technika padeda susivaldyti ir neprarasti emocinio stabilumo.
Pozityvi kalba. Rekomenduojama tėvams būti labiau bendradarbiaujančiais ir dažniau naudoti pozityvų kalbėjimą su savo vaiku. Pavyzdžiui, vietoj „tu turi padaryti…“ sakyti „tu galėtum padaryti…“ arba „padėtum, jei padarytum…“, vietoj „tu negali daryti…“ sakyti „būtų geriau, jei tu padarytum …“. Taip pat naudinga vaikams duoti pasirinkti ir klausti jų nuomonės, ką jie galėtų daryti kitaip, kad problema spręstųsi.
Motyvacijos skatinimas. Vaikai su ADS mėgsta, kai jiems sekasi. Dažniausiai jie motyvuoti rinkti taškus, gauti privilegijas ar pastiprinimus už gerą elgesį. Šioje srityje gali prireikti terapeuto pagalbos. Terapeuto darbas būtų padėti tėvams išsirinkti keletą dalykų, kurių vaikas mokysis (pavyzdžiui, susiruošti laiku ryte, padaryti namų darbus, būti geranoriškam sesei/broliui) ir sukurti paskatinimų sistemą. Tėvai paskatinti vaiką turėtų iš karto po sutarto gero vaiko elgesio, tai padės jiems toliau būti motyvuotiems siekiant paskatinimų.
Tėvai turėtų vengti „močiutės taisyklės“ – neduoti paskatinimo prieš įvykdant susitartą dalyką.
Taip pat naudinga tėvams susikurti ritualus ir vaikui kartais atsisakius juos atlikti panaudoti humorą ar žaidimą. Pavyzdžiui, jei vaikas nenori eiti miegoti, mama/tėtis gali pasiūlyti palenktyniauti iki jo lovos.
Jėgos žaidimų vengimas. Svarbu prisiminti, kad jėgos žaidimų nei viena pusė nelaimi. Jų reiktų vengti. Susidūrus su tokia situacija, tėvai turėtų paaiškinti savo poziciją vaikui ar paaugliui ir nebesileisti į diskusijas ta tema. Šioje vietoje irgi gali būti panaudota technika „Būk robotas“, kuri padės išlikti prie savo sprendimo ir nesupykti, jei vaikas klausinėja ar prašo.
Pykčio valdymas. Tam, kad vaiko darbai būtų atlikti rekomenduojama vietoj pykčio naudoti humorą. Humoras padeda labiau nei pyktis. Juokas yra labai geras įrankis padedantis pabaigti užduotį ar darbą. Linksmesnis darbų ar užduočių atlikimas padeda išvengti konfrontacijos ir jėgos žaidimų.
Sugebėjimų pamatai. Rekomenduojama vaiką mokinti organizacinių, savireguliacijos ir socialinių įgūdžių ir tai turėtų būti daroma palaipsniui. Tėvai turėtų suprasti, kad jų lūkesčiai neturėtų būti per dideli vaikui tik pradėjus mokytis tam tikrų įgūdžių.
Užuominų davimas. Tėvams svarbu žinoti, kad vaikams ir paaugliams su ADS reikia padėti išlikti prie užduoties ir pabaigti darbą. Tėvai turėtų suprasti, kad vaikas gali atlikti ne daugiau kaip vieną užduotį be užuominos.
Daugumai vaikų ir paauglių su ADS reikia stebėjimo ir reguliarių užuominų. Tai yra normalu ir užuomenų davimas yra žingsnis link naudojimosi užduočių sąrašais, kai vaikas taps savarankiškesnis.
Struktūra ir planavimas. Vaikai su ADS mėgsta žinoti, ko gali tikėtis ir daro ką gali, jei tėvai laikosi kasdieninės struktūros. Rekomenduojama susidaryti dienos struktūrą ir sukurti būdus, kurie padėtų vaikui sekti rutiną, veiklas ir susitikimus.
Bendras šeimos veiklų kalendorius ir rytiniai laukiančios dienos veiklų aptarimai gali būti labai naudingi vaikams. Minėtam kalendoriui galima panaudoti baltą lentą, ant kurios būtų surašytos veiklos su laiku kiekvienai. Tai padės šeimai išlikti organizuotai ir vaikui ar paaugliui mokytis būti organizuotam.
Dėmesinga tėvystė. Dėmesinga tėvystė – tai buvimas su savo vaiku esamoje akimirkoje. Tai gebėjimas priimti vaiką tokį, koks jis yra net tada, kai jo elgesys būna nepriimtinas. Iš dėmesingų tėvų vaikai su ADS gauna didelę naudą ir padeda vaikui tapti sėkmingesniu suaugus. Dėmesingų tėvų vaikai jausis saugiau, bus labiau pasitikintys ir sau labiau patiks. Jie taip pat išmoks būti dėmesingesni tarpusavio santykiuose. O patys tėvai būdami dėmesingi galės labiau mėgautis tėvyste. Dėmesingumas padės pastebėti gražius dalykus augant ir vystantis jų vaikui. Tėvai bus sąmoningesni jausmams ir turės gilesnį ryšį su savo vaiku. Jie bus mažiau išsiblaškę ir taikesni.
10 BŪDŲ BŪTI DĖMESINGU TĖVU/MAMA
1. Sustabdyk veiklą, kurią darai ir būk su savo vaiku „čia ir dabar“.
2. Paklausk savęs „ko mano vaikui/paaugliui iš manęs reikia dabar?“
3. Pabandyk pamatyti pasaulį iš savo vaiko pozicijos.
4. Užrašyk lūkesčius savo vaikui.
5. Mokykis priimti savo vaiką tokį, koks jis yra.
6. Suprask, ką tavo vaikas jaučia.
7. Venk sakyti vaikui ką daryti ir kaip daryti.
8. Kai reikalinga korekcija, daryk tai su atjauta ir meile.
9. Praktikuok dėmesingą įsisąmoninimą reguliariai.
10. Pasirūpink savimi, kad galėtum būti kiek galima labiau dėmesingas tėvas/mama.
Psichologė-psichoterapeutė Indrė Vaidelienė | psichologiniaisprendimai.lt
Iliustracija: Hunter Johnson