Valgymo sutrikimai ir mentalizacija

Asociatyvi portalo foto
Mentalizaciją galima apibrėžti kaip kažką artimą raidos ciklams t. y procesams, kurių metu suprantama, kad mūsų psichikos būsenas (mintis, jausmus) lemia mūsų turėta patirtis. Mentalizacija stipriai susijusi su savirefleksija, dalyvavimu visuomenėje, ryšiais su žmonėmis, kuriuose dalinamasi savo unikaliais gebėjimais.
Reflektyvioji funkcija yra itin svarbi mentalizacijos susiformavimui, nes laikoma gebėjimu interpretuoti žmogų ne tik stebint elgesį, bet ir pasitelkiant įsitikinimus, jausmus, norus, viltis, žinias, vaizduotę, apsimetinėjimą, apgaulę, ketinimus, planus ir t. t.
Mentalizacijos kontekste, valgymo sutrikimų pagrindinės problemos apibūdinamos kaip savireguliacijos ir emocijų reguliacijos nepakankamumas. Simptomai atsirandanda užgožiant skausmingas savo būsenas. Į simptomus yra žiūrima kaip į potencialius bandymus atkurti sąryšį, gyvybiškumą ir savireguliaciją.
Kalbant apie valgymo sutrikimus, svarbu atkreipti dėmesį į kūną. Kadangi valgymo sutrikimai laikomi savireguliacijos ir emocijų reguliacijos nepakankamumu, dėl to psichinė realybė yra prastai integruojama. Kūnas, šiuo atveju, atlieka pagrindinį vaidmenį suvokiant save. Sergant atsiranda negatyvus susikoncentravimas į išorę ir negebėjimas nuo to atsiriboti. Asmuo gali jaustis kaip labai susitelkęs į kūną, tačiau tuo pačiu metu asmuo nepakankamai suvokia savo kūno pojūčius.
Sergant valgymo sutrikimais kūnas yra patiriamas sveriantis, žiūrint į veidrodį, matuojant kūno apimtis ir fantazuojant, kaip kiti žiūri į asmens kūną bei negalvojama apie tai, kaip pats asmuo patiria savo kūną. Dažnai sutrikusi mentalizacija, valgymo sutrikimų atveju, yra vidinio pasaulio konkretizavimas. Tai reiškia, kad psichinė būsena priklauso nuo suvartotų kalorijų kiekio, kilogramų, kūno išmatavimų, kūno masės indekso ar kūno riebalų procentinės dalies. Sergantieji pasižymi padidėjusiu skausmo slenksčiu ir sumažėjusiu savo kūno signalų suvokimu. Žmogus, kuris yra labiausiai susirūpinęs išoriniu kūnu, tuo pačiu gali nekreipti dėmesio į signalus, kuriuos siunčia kūnas. Visa tai galima pavadinti slopinamąja reflektyviąja funkcija.
Gali kilti klausimas: kas pasireiškia pirmiau – prasta mentalizacija ar valgymo sutrikimai? Simptomai gali taip įtraukti, jog mentalizacija yra slopinama. Badavimas ar persivalgymas veikia smegenis, o tai veikia mentalizaciją. Tačiau teoriniai samprotavimai rodo, kad problemos raidoje, ypač tos, kurios trukdo įgyti mentalizacijos gebėjimus ir juos palaikyti, gali atsirasti prieš valgymo sutrikimus bei prisidėti prie sutrikimo atsiradimo. Žemi mentalizacijos gebėjimai yra valgymo sutrikimų rizikos veiksnys, o priešingai, aukšti gebėjimai yra apsauginis veiksnys. Vieningo atsakymo nėra, nes prasta mentalizacija gali prisidėti prie sutrikimo išsivystymo, bet taip pat ir sutrikimas gali prastinti mentalizacijos gebėjimus.
Palaipsniui dažnėja mentalizacijos teorija grįsta terapija. Toks gydymas laikomas daug žadančia terapija valgymo sutrikimų gydymui. Nustatyta, kad mentalizacija grįstas gydymas valgymo sutrikimais sergantiesiems padeda reikšmingai sumažinti patologiją, pagerina reflektyviąją funkciją, emocijų reguliaciją ir gebėjimą kurti bei išlaikyti santykius.
Mentalizacijos teorija yra viena iš naujesnių valgymo sutrikimų interpretacijų. Tai yra šiuolaikinis požiūris, skirtas apibūdinti ir suprasti sutrikimus, kaip reguliacijos sunkumus. Šioje teorijoje ypač pabrėžiamas gebėjimas tinkamai suprasti save ir kitus bei atitinkamai tai priimti. Šios teorinės žinios taip pat pritaikomos praktikoje, siekiant pagerinti sergančiųjų gebėjimą geriau suprasti save, savo emocijas ir patirtis.
Parengė Guoda Stepanavičiūtė
Šiuo metu atliekamas tyrimą, siekiant geriau suprasti valgymo sutrikimų rizikos ir apsauginius veiksnius. Vienas iš analizuojamų veiksnių yra mentalizacija. Kviečiu visas moteris, norinčias dalyvauti tyrime, užpildyti anketą. Pildymas užtrunka vidutiniškai apie 20min. Anketą galite pasiekti paspausdami šią nuorodą https://www.surveymonkey.com/r/XH6GZ76
Papildomi skaitiniai:
1. Fonagy, P., Gergely, G., & Jurist, E.L. (Eds.). (2002). Affect Regulation, Mentalization and the Development of the Self (1st ed.). Routledge. https://doi.org/10.4324/9780429471643
2. Kordyńska, K. K., Kostecka, B., & Kucharska, K. (2019). “Walk a mile in my shoes”. Mentalising ability in patients with eating disorders – Literature review. In Neuropsychiatria i Neuropsychologia (Vol. 14, Issues 1–2, pp. 24–31). Termedia Publishing House Ltd. https://doi.org/10.5114/nan.2019.87728
3. Robinson, Skårderud, & Sommerfeldt. (2019). Mentalization-based Treatments for Eating Disorders. https://doi.org/10.1007/978-3-319-95121-8
4. Zeeck, A., Endorf, K., Euler, S., Schaefer, L., Lau, I., Flösser, K., Geiger, V., Meier, A. F., Walcher, P., Lahmann, C., & Hartmann, A. (2021). Implementation of mentalization-based treatment in a day hospital program for eating disorders—A pilot study. European Eating Disorders Review, 29(5), 783–801. https://doi.org/10.1002/erv.2853