fbpx

Ženklai mūsų gyvenime
0 (0)

Big tree

Kai kalbame apie ženklus šiais didesnio visuotinio išsilavinimo ir technologijų laikais, visad kirba klausimas – tai puiki Visatos dovana ar didelė išdaiga?

Ženklai žinomi nuo senų senovės, juos aiškinti imdavosi žyniai ar dvasiniai vadovai. Ilgainiui tai peraugo į tam tikras tradicijas, liaudies išmintį, padedančią apsisaugoti nuo nemalonumų.

Tik jeigu senovėje tai buvo pvz.: žirgas ar dramblys, tai dabar – automobilis, kuris netikėtai mus aptaško nuo galvos iki kojų… Kaip senovėje, taip ir dabar, mes ieškome paaiškinimų tuomet, kai mums trūksta informacijos apie save ir mus supantį pasaulį. Kam?

Visų pirma, kad suprasti nesuprantama, numatyti bauginančią savo neapibrėžtumu ateitį. Tuomet imamės savotiškai interpretuoti mus supančią aplinką ir identifikuoti galimus užkoduotus simbolius ar gyvenimo ženklus. Tie ženklai įvardinami įvairiai – likimo ženklais, gyvenimo ženklais, apvaizdos pirštu, Visatos nuoroda ar užuomina ar šnabždėjimu, simboliais, sėkmės ženklais ir pan.

Ženklus išsamiai apibūdina vos ne kiekviena žymesnė ezoterinė sistema, pvz.: apie tai rašė ir Karlos‘as Kastaneda (isp. Carlos Castaneda) ir Vadim‘as Zeland‘as (rus. Вадим Зеланд). Ženklų tikėjimu remiasi kortomis buriančios žiniuonės ar paslaptingas energijas įvaldę bioenergetikai. Kiekvieno gyvenime yra buvę neapibrėžtumo atvejų, kai jaučiamės didokame diskomforte, labai nejaukiai, ateities nežinomybė mus ima slėgti, ir norisi didesnio užtikrintumo bei saugumo. Taip ir norisi žvilgterėti ten į priekį, į ateitį – kas gi ten bus?

Ypač tai pasireiškia, kai esame neužtikrinti savimi, kai mums reikia paramos. Tačiau tuomet labai svarbu sugebėti atskirti, kas yra prietarai, o kas – ženklai.

Psichologija jau seniai domisi simboliais ir jų kalba, tačiau kartu perspėja ir apie iracionalų prietaringumą, kuris gali sustiprėti, žmogui atsidūrus ekstremaliose situacijose, dideliame strese, mat augant nerimui atitinkamai didėja žmogaus įtaigumas.

Ženklai mums suteikia saugumo pojūtį, savo gyvenimo kontrolės jausmą, prideda pasitikėjimo sudėtingose, rizikingose situacijose. Jie suveikia kaip psichologinės gynybos mechanizmas ypač nerimastingiems žmonėms ar tiems, kam sunku toleruoti neapibrėžtumą.

Savo ateities kontrolės nebuvimas lemia tai, kad žmogus ima ignoruoti racionaliąją gyvenimo pusę ir sieti tarpusavyje tuos reiškinius, kurie iš tiesų niekaip nėra susiję, darant sau atitinkamas išvadas. Ir nors tos išvados yra visiškai nelogiškos, tačiau žmogui jos suteikia saugumą ir užtikrintumą.

Question mark sign

Be savo ‚gydomosios‘ funkcijos tam tikri ženklai gali būti naudojami mūsų baimių, tinginystės, nenoro mąstyti ar bent kažką keisti savo gyvenime pasiteisinimu. Visuomet yra lengviau apkaltinti kažką, nei pačiam prisiimti atsakomybę už savo poelgius. Pvz.: žmogus svarsto, kad pinigus būtų galima ne uždirbti, o tiesiog paimti kreditu, mokant didelius palūkanų procentus, iš greitųjų paskolų bendrovės, kuri taip gražiai reklamuojasi. Besvarstant, staiga ryškiai sušvinta saulė. Ir žmogus nusprendžia, kad tai ženklas imti kreditą. O kur loginiai pasvarstymai – kokiu būdu tą kreditą grąžinsiu? kaip tą kreditą panaudosiu, kad jis atneštų pelno, o ne vien būtų pravalgytas ar kažkaip kitaip tik panaudotas, bet ne įdarbintas? Sušvitusi saulė priklauso nuo debesų kiekio ir vėjo greičio, o ne nuo žmogaus minčių tuo metu. Ir žmogaus žvilgsnis į dangų kitu momentu galėjo gauti visiškai priešingą rezultatą, kuris paneigtų jo sprendimą. Praėjus tam tikram laikui, žmogus gal ir suvoks, kad imti tokią paskolą, neapsvarčius visų šio veiksmo pasekmių, buvo klaida, ir geriausiu atveju ims stebėtis „kaip gi taip? juk buvo toks puikus ženklas!“, tačiau blogiausiu atveju ta „nemalonumus atnešusi“ saulė taps finansinių sunkumų ar nenaudingų skolos aplinkybių kaltininke.

Antra, ženklų ‚paaiškinimas‘ yra pelningas verslas įvairiems šarlatanams, sektoms, kurie ir kurios dirba paprastai slaptumo priedangoje, nuolat kalba apie mistiškumą, ezoteriškumą, tokių žinių sakralumą, ir tuo pačiu nesibodi paprasčiausiai lupikauti, naudojantis žmonių naivumu, patiklumu, silpnumu, patekus į krizinę situaciją.

Vis daugiau žmonių suvokia, kad juoda katė, perbėgusi jūsų kelią, reiškia ne nelaimę (taip paprastai galvoja itin prietaringi ar pesimistai), ne sėkmę (taip galvoja apsidžiaugę optimistai), o tai, kad gyvūnėlis tiesiog kažkur skuba, turi savo planų ir ketinimų, ir su jumis tai mažai susiję. Šiuo atveju, svarbu pažymėti, kad ženklai nėra universalūs, kad ženklų interpretacija ateina iš žmogaus vidaus, iš jo patirties, būsenų ir jausenų, iškeliamų klausimų ir atsakymų į juos paieškos būdų.

Ženklai egzistuoja kiekvieno žmogaus gyvenime. Vieni juos atpažįsta ir panaudoja savo gerovei didinti, kiti sureikšmina kiekvieną nereikšmingą atvejį ir tampa perdėm prietaringais, o treti linksta į kitą kraštutinumą ir į ženklus savo gyvenime visiškai nekreipia dėmesio, užsimerkia, sako, kad tai „nesąmonės“, „pasakos kažkokios“. Ženklai mus supa, tačiau jų reikšmės, jų suvokimas įmanomos tik konkrečiam žmogui, žinant savo gyvenimo istoriją, gerai save pažįstant, suvokus savo psichologines charakteristikas.

Pavyzdžiu, kaip svarbu interpretacija, kaip skirtingai galima į tą patį dalyką, į tą patį ženklą pažiūrėti, yra žinoma istorija apie karalių, pasikvietusį sapnų aiškintoją išaiškinti jo baisų sapną. Sapnų aiškintojas, išgirdęs sapno turinį, tarė: „O karaliau, sapnas reiškia, kad mirs visi tavo giminaičiai ir tu liksi vienas!“. Karalius įsiuto ir liepė sapnų aiškintoją nužudyti. Tačiau bausmė nenumalšino karaliaus nerimo ir jis liepė atvesti kitą sapnų aiškintoją. Kitas sapnų aiškintojas, išgirdęs tą patį sapną, tarė: „O karaliau, sapnas reiškia, kad tu valdysi labai ilgai ir laimingai, tavo sveikata bus tokia puiki, kad tu pergyvensi visus savo giminaičius!“. Karalius tokiu išaiškinimu liko patenkintas ir sapnų aiškintoją paskyrė rūmų sapnų aiškintoju.

Interpretacija ir atitinkama saviįtaiga labai svarbi ir paties asmens atveju. Va, pvz.: žinoma istorija apie Romos imperatorių Julijų Cezarį, kai jis pasiekė Afrikos krantus (Libiją) ir, lipdamas iš laivo, užkliuvo ir pagriuvo į smėlį. Nugriūti tuomet buvo visuotinai laikoma bloga lemiančiu ženklu. Tačiau Cezaris nepasimetė, rankomis pasėmė smėlį ir sušuko: „Tu mano rankose, Libija!”. Vėliau Libija buvo nukariauta romėnų, kaip Cezaris ir numatė.

Psichologijoje simbolius labai daug nagrinėjo žymus psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas. Jis teigė, kad žmogaus emocijos, kurios reikšmingu jam momentu susiejamos su vaizdiniais ar daiktais ar konkrečia situacija, įprasmina tuos vaizdinius, daiktus ar situacijas, pripildo tam tikros energijos, paverčia asmeniniu simboliu ar reikšmingu ženklu. Šis procesas vyksta spontaniškai, kiekvieno iš mūsų pasąmonėje, sąmoningai apie tai nesusimąstant. Ilgainiui kiekvienas įgauname asmeninių simbolių kolekciją, kurią vieni bando suvokti, priimti, o kiti užsimerkia ir neigia tai.

Šie simboliai ar ženklai gali pasirodyti mūsų sapnuose, piešiniuose ar kitokiose saviraiškos formose (mandalose, fraktaluose, šokyje, ar pan.), o taip pat įvairiuose įvykiuose ar informacijoje aplink žmogų, kuri atranda stiprų atgarsį jo širdyje ar tiksliau į kurį sureaguoja žmogaus intuicija. Ženklas gali būti gana tolimas, pvz.: informacija, kurią žmogus girdi per radiją, mato per televiziją, išgirsta atsitiktines frazes, važiuodamas viešuoju transportu. Tai įvykiai, kurie atsitinka svetimiems žmonėms, bet kurie sukelia džiaugsmą ar nerimą būtent tam konkrečiam žmogui. Mūsų jausmai sako mums, kad ši informacija buvo skirta mums, kad vieni ar kiti įvykiai gali atsitikti mūsų gyvenime, ir kad mes turime laiko juos ištaisyti ar priartinti.

Pateiksiu pavyzdį, kuris tai paaiškina: „Veronika, kaip įprastai, į troleibusą įskriejo paskutinę akimirką, iškart po jos durys užsivėrė. Galvoje kirbėjo mintis, kad reikėtų perduoti pinigus vairuotojui už bilietėlį. Ta mintis šįkart kėlė nerimą, nors paprastai Veronika neskubėdavo atsidėkoti municipaliniam transportui… Dėl nerimo šįkart Veronika visgi ėmėsi ieškoti smulkių savo piniginėje. Nerimas nenuslūgo netgi tuomet, kai iš vairuotojo gavo palaimingą bilietėlį, kurį sėkmingai pažymėjo.

Kitoje stotelėje troleibuso jau laukė kontrolieriai, kurie sulipo visu būriu. Ramiai pateikusi kontrolieriams bilietėlį, Veronika tikėjosi, kad nerimo jausmas galų gale nuslūgs. Tačiau staiga išgirdo svetimo vyriškio, kontrolierių pagauto važiuojant be bilieto pasiteisinimą kontrolieriui: „Aš ką tik įlipau ir dar nespėjau iki vairuotojo prieiti ir nusipirkti bilietėlį…“ Kontrolierius į tai atsakė: „Už viską reikia mokėti laiku. Jūsų nebuvo kartu su mumis stotelėje, vadinasi Jūs įlipote anksčiau. Ir turėjote laiko pasiruošti.“ Prasikaltęs vyras privalėjo sumokėti baudą, jei nenorėjo pakliūti į policiją ir mokėti dar didesnę baudą bei gaišti papildomą laiką ir turėti daugiau nemalonumų.

Šis pokalbis giliai užkabino Veroniką ir ji visą dieną vis bandė suprasti, ką gi tai galėtų reikšti. Atsakymas netikėtai atėjo iš kolegės buhalterės: „Veronika, norėjau priminti, kad liko nesutvarkyti atlyginimų žiniaraščiai už praėjusį mėnesį, kai įmonė buvo pritrūkusi apyvartinių lėšų atlyginimų išmokėjimui. Dabar kai jau atlyginimus išmokėjome…“ Šaltukas perbėjo Veronikos kūnu – jeigu dabar būtų patikrinimas, tai nesutvarkyti dokumentai atneštų įmonei baudą, o Veronika gautų papeikimą iš vadovybės. Kelių dienų bėgyje Veronika kruopščiai tvarkėsi su dokumentais, atrado kelias klaidas, kurias laiku ištaisė. Ir tik tuomet lengviau atsiduso.“

Nėra gerai, jei žmogus yra perdėm prietaringas, tačiau taip pat nėra gerai ir tuomet, kai žmogus ignoruoja simbolius, ženklus, savo vidinį pasaulį apriboja tik racionalumu, protingumu, emocijų atmetimu. Tuomet ne tik nesuprantame savęs ir kai kurių savo poelgių, bet prarandame ir darną savo santykyje su supančia aplinka, kitais žmonėmis, gamta. Ženklai gali perspėti mus apie pavojų, duodami užuominas apie tai, ką mums reikėtų pakeisti savo gyvenime. O gali papasakoti mums apie būsimus įdomius įvykius arba pranašauti pačios trokštamiausios svajonės išsipildymą.

Pabandykite stebėti save ir aplinkinį pasaulį įdėmiau – tai labai praturtina.

Arba ateikite į mokymą „SUSIPAŽINIMAS: su ženklais savo gyvenime; su tikruoju savimi; su metodu, išsiskiriančiu savo platumu, – ritmologija“, kuris vyks kitą savaitgalį 2014 07 26-27 d., kuriame ir bus kalbama apie reikšmingus ženklus savo gyvenime. Visi tie, kas norėjo šį savaitgalį Vilniuje dalyvauti žinomos konferencijų organizatorės rengiamame mokyme ritmologijos tema „Proto viduje: Stygų išauginimas“, tačiau negalėjo dėl kainos, kuri bemaž triskart didesnė nei siūlome mes, kviečiami susipažinti su metodu ir padirbėti savo proto viduje ateinantį savaitgalį kartu su mumis. Daugiau informacijos adresu aisera.lt arba facebook’e. Prisijunkite prie mūsų facebook’e ir išsakykite savo komentarus aprašyta tema.

Psichologė Inga Romanova

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.