Žiemos depresija ir šviesos terapija0 (0)
Tiek mūsų platumose, tiek ir šiauriau esančiose šalyse žiemą žmonės būna blogiau nusiteikę nei vasarą. Dabar jau žinoma, kad šviesos trūkumas tiesiogiai lemia mūsų nuotaiką. Žiema yra ne tik šalčiausias, bet ir tamsiausias metų laikas, nes dienos daug trumpesnės ir tamsesnės, palyginti su vasara.
Neatsitiktinai Šiaurės šakių tautos žiemos tamsa priešpriešina žvakių šviesos gausa pasižyminčias ritualines žiemos saulėgrįžos šventes. Ne veltui paprotys uždegti žvakes perkeltas ir į katalikiškas Kalėdų tradicijas, kurios iki šiol mažiausiai pakitusios ir su giliu vidiniu įsitikinimu švenčiamos visuose šiauriau Alpių esančiuose kraštuose.
Kai kuriems žmonėms žiemą ne tik šiek tiek sugenda nuotaika, bet reguliariai reiškiasi depresija. Žiemos depresija psichiatrams jau yra žinoma apie tris šimtus metų.
Asmenys, kenčiantys nuo sezoninės depresijos, vėlyvą rudenį tampa liūdni, prislėgtos nuotaikos, labai krinta jų energija ir darbingumas. Skirtingai nuo kitų depresuojančių, jie labai daug miega ir priauga daug svorio. Pavasarį jų savijauta vėl tampa normali. Daugelis patiriančių žiemos depresiją net neina pas psichiatrą, o patys kenčia niūrią žiemą. Kitiems depresija pasireiškia taip stipriai, kad jie tampa beveik neveiklūs. Angliškai šis negalavimas vadinamas Seasonal Affective Disorder, SAD (angl. liūdnas).
Europoje nuo žiemos depresijos kenčia kas dešimtas, Aliaskoje – beveik kas trečias, o Pietų Floridoje tik kas dvidešimt penktas suaugęs žmogus. Žiemos depresija neabejotinai susijusi su geografine padėtimi ir kartu su šviesa. SAD galima išvengti dažniau būnant saulėje ir šviesoje.
Gydanti saulės šviesa
Jau prieš tūkstančius metų saulė buvo ne tik dievinama, bet ir laikoma sveikatos nešėja. Daktaras Aretėjas prieš 2200 metų sakė, jog sergančius letargu reikia paguldyti saulės šviesoje, kad juos veiktų spinduliai, nes jų liga esanti „tamsuma ir niūrumas”, kas, šiuolaikine terminologija, galėtų būti vadinama depresija. Panašius patarimus randame Hipokrato, Marko Aurelijaus asmeninio gydytojo Galeno bei Avicenos raštuose.
Šviesa yra įvairaus ilgio elektromagnetinės bangos, matuojamos nanometrais (nm, 1 nm =10-9 metro). Mūsų akys geba priimti bangas nuo 380 iki 780 nanometrų. Du pagrindiniai fizikiniai šviesos dydžiai yra liuksai ir liumenai. Šviesos šaltinio skleidžiamas šviesos srautas matuojamas liumenais (lm), šviesos srauto dalis, tenkanti ploto vienetui. Apšvietos intensyvumas matuojamas liuksais (1 lx = 1 lm/m²), normaliai apšviestose patalpose – apie 100 lx, o pagal standartus apšviestose biuro patalpose su langais nuo 300 iki 400 lx. Pagal Vokietijos darbo įstatymą dideliuose biuruose turėtų būti 1000 liuksų šviesa. Net ir apniukusią dieną lauke saulės šviesa siekia 1500 liuksų, o skaisčią vasaros dieną – net iki 100 000 liuksų!
Šiauriečiai žiemą plūsta į saulėtus kraštus, psichiniu požiūriu žmonės ten jaučiasi geriau, nes daugiau saulės. Galima sakyti, jog čia jie sveiksta natūraliai. Teigiamai veikia ne tiek šiluma, kiek saulės šviesa. Šviesos terapijos sistemingi tyrimai atliekami dar gana ne taip seniai. Pirmasis teoriškai pagrįstas bandymas atliktas 1946 metais. Į gydytoją Heinrichą Marxą kreipėsi kareivis, kuris skundėsi žiemos depresijomis, kankinančiomis jį nuo tada, kai jis per Antrąjį pasaulinį karą pabuvojo Skandinavijos šiaurėje. Tada jau buvo šis tas žinoma apie hipofizės išskiriamų hormonų įtaką nuotaikai bei tai, kad šviesa skatina šių hormonų išsiskyrimą. Gydytojas tiesiog patarė kareiviui pasikaitinti aukštikalnių saulėje.
Šiandien šviesos terapija vadinamas gydymas, kai kas nors tam tikrą laiką yra apšviestas dirbtine ne mažesne kaip 2500 liuksų šviesa. Šviesos terapijai naudojamų lempų yra išfiltruojami ultravioletiniai spinduliai ir mėlyna šviesa. Šios specialios lempos yra nuo 2500 iki 10 000 liuksų. Priešais 10 000 liuksų lempą sėdima vidutiniškai 40 minučių per parą. Geriausiai tai daryti rytą, bet galima ir kitu paros metu. Šviesa turi kristi į akis, bet nereikia žiūrėti tiesiai į lempą. Naudojant ekspertų patikrintas ir rekomenduojamas lempas, šią procedūrą galima kartoti kiek nori. Pašalinių reiškinių nepastebėta.
Buvo tiriama, ar šviesos terapija žiemos depresiją patiriantiems pacientams padės geriau nei įprasti antidepresantai. Po penkių savaičių šviesos terapijos pacientai jautėsi psichiškai sveikesni nei jų likimo draugai, gydyti vaistais.
Helsinkyje tamsos iškankinti žmonės gali užsukti į kavines, kuriose prie kiekvieno staliuko yra šviesos terapijos lempa. Tai labai populiaru niūriu metų laiku.
Vis daugiau dėmesio šviesos poveikiui skiriama ir darbo vietose, daugelyje šalių ryškiai apšviesti darbo vietą tapo norma ir panašu, jog tai pasiteisina.
Pagal: Jürgen Zulley ir Barbara Knab (2004). Mūsų vidinis laikrodis. Vilnius: Alma littera. 155-164 psl.
Foto: Aaron Wilson