Nemoku mylėti0 (0)
Net nežinau nuo ko pradėti.. Esu žmogus su daug savikritikos problemų ir tai pati žinau. Vien pasimatavus svorį imu verkti, nekenčiu savęs, savo kūno ir to, kokia esu iš vidaus. Pas psichologą nueiti realiai neturiu drąsos, nes žinau, kad tik nuėjus ir nepratarus nei žodžio pradėčiau verkti. Jau dabar rašydama ašaros kaupiasi ir nekenčiu už tai savęs. Turiu problemų su pykčio tvardymu ir nežinau kaip tai nuraminti. Jei išsilieju ne ant kitų, tai ant savęs. Draskausi kojas, raunuosi plaukus, trankau įvairiausius daiktus ir noriu užmušt pačią save. Kuo daugiau skausmo jaučiu, tuo lengviau pasidaro viduje..
Dauguma žmonių mano, jog esu labai linksma ir atvira asmenybė. Bet jie net nenutuokia, kas būna, kai namie, nusiėmusi visas kaukes, užsidarau kambaryje ir verkiu arba tiesiog nenoriu nieko matyti. Taip pat turiu problemų su nemiga. Nemiegu jau daugiau nei metus, o to pasekmės yra, kad visada esu suirzusi, pikta, depresuota ir visiškai neturinti jokių interesų į nieką. Neatrandu nieko, kas man patiktų, jaučiuosi be galo vieniša, dažnai svajoju apie tai, kaip jausčiausi, jei mane kas nors mylėtų, tinkamu momentu apkabintų ir suprastų. Bet neprisileidžiu ir atstumiu visus žmones, kurie tai stengiasi padaryti, nes visi atrodo netinkami, visada užsisklendžiu savyje, o paskui liūdžiu ir verkiu, kad esu tokia nevykėlė, kuriai niekas nesiseka. Man niekada nebūna viskas gerai. Nemoku priimti pagyrimų.
Šeimoje problemų yra tokių, jog su mama dažnai nesutariu kai kuriomis temomis ir dažniausiai viskas baigiasi tuo, jog man užtrenkus duris vėl prasideda pykčio priepuoliai. Pasakius jai, kad norėčiau nueiti pas psichologę, ji išvadino mane durna, nes ji galvoja, jog pas mane problemų nėra ir mano gyvenimas tobulas.
Su tėčiu šnekuosi tik jam išgėrus, nes tik tada jis būna sukalbamas. Dažnai išgėręs pasako, jog gyvenime nieko nepasieksiu ir nieko gyvenime neveikiu. Tas labai skaudina ir dėl to dar labiau savęs nekenčiu ir jaučiu, jog gyvenime man bus labai sunku. Dažnai jis viską bando papirkti pinigais, nes kitaip nemoka išreikšti savo meilės. Man trūksta jų palaikymo. Aišku, kaltinu ir save, nes pati nemoku parodyti jokios meilės. Kartais jaučiuosi, jog pas mane nebūtų jokios meilės jausmo. Man sunku pasakyti “myliu tave” ar paprasčiausiai apsikabinti. Aš to nemoku. Nemoku mylėti.
Labai lauksiu atsakymo.
Gerda (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė-psichoterapeutė Indrė Vaidelienė
Laba diena, Gerda,
Džiaugiuosi, kad parašėte, nes kreiptis pagalbos, kai jauti, kad sunku pačiam susitvarkyti, yra išmintingas žingsnis. Jei ateityje nuspręsite kreiptis pas psichologą nuoseklios ir tęstinės pagalbos, noriu nuraminti, kažin ar būsite pirmoji, jei pradėsite verkti pačioje konsultacijos pradžioje. Iš patirties galiu pasakyti, kad žmonės labai įvairūs, kai kuriems lengviau kalbėti apie savo problemas, kitiems – sunkiau. Verkti nėra blogai, tai tam tikra jausmų išreiškimo forma. Todėl noriu padrąsinti, jei manysite, kad Jums reikalinga, kreipkitės į specialistą, pamatysite, kaip palengvės.
Rašote, kad turite problemų su pykčio tvardymu. Pyktį tvardyti gali būti tikrai sunku… Pamėginkite pyktį išlieti per kokią nors fizinę veiklą – pavyzdžiui, pritūpimai, bėgimas ar pan. Svarbu, kad veikla nežalotų nei Jūsų, nei kitų.
Kaip manote, jei pamėgintumėte būti sau geresnė? Rašote, kaip blogai jaučiatės, kenčiate. Gal yra būdų, nuo kurių pasijustumėte geriau? Gal išeitų save kiekvieną dieną už kažką pagirti? Atrasti, ką tą dieną padarėte gerai. Taip bent minimaliai atsvertumėte savo kritiškas mintis apie save. Žinoma, kritiškų minčių apie save stabdymas turėtų būti gal net pirmesnis žingsnis, nes save kritikuodama kažin ar sau padėsite išspręsti problemas.
Pagrindinis dalykas ką norėčiau, kad įsimintumėt – neigiamos mintys, kurios sukasi Jūsų galvoje, nebūtinai atitinka realybę. Pavyzdžiui, „žmonės man netinkami“, „esu tokia nevykėlė, kuriai niekas nesiseka“, „gyvenime man bus labai sunku“. Tą patį galima pritaikyti ir Jūsų tėvų neigiamiems žodžiams apie Jus. Tai tik mintys, nebūtina jomis tikėti. Realybė nuo jų gali skirtis. Tą skirtumą atrasti pačiam žmogui kartais gali būti sunku, tuomet tą padeda padaryti specialistai.
Siunčiu Jums, Gerda, šiltus linkėjimus!
Meilės ir gerumo sau!
Nuoširdžiai,
Psichologė-psichoterapeutė Indrė Vaidelienė | psichologiniaisprendimai.lt
Iliustracija: Maranatha Pizarras
Laba. Butu faina susirast zmones kurie realizavo save, kurie moka bendrauti seimoj, moka patarti, moka palaikyti reikiamu momentu. Daugiau praleisti laiko su tokia seima. Poto paspinduliuoti ta geruma namuose ir jie irgi prades keistis. Padekokit tevams ir kadangi suprantat kad ju kvalifikacija per maza akleti tokia nuostabia asmenybe tai ir nelaukit is ju kazkokiu supergalimybiu.
Susiraskit kokia veikla idomia, kuri dziugins jusu sirdi. Gal ir kokiu vaikuciu sirdis pradziugins. Pasavanoriaukit gal. O gal pasiuvinekit. Dvasiniu praktiku isbandykit. Joga.
Laba,
esi pirmame sunkiame laikotarpyje, kuris atėjo neperspėjęs ir nepaklausęs. Taip visada ateina pavasaris – viskas verda, kunkuliuoja, sprogsta.
Tau reikia pažinti save. Rasti savo ribas. Rasti, kaip savo kūną priversti elgtis taip kaip tau reikia.
Tu supranti, kad tau reikia sportuoti, bet neprisiverti. Tu supranti, kad reikia keisti mitybą, bet neprisiverti. Surask, kas tave paskatintų taip elgtis. Tai darbas su savimi ir niekas už tave to nepadarys.
Kas mane užvedė? Aš sportavau visiškai vienas, kai niekas to nematė. Arba labai anksti ryte, arba vėlai vakare. O užvedė rezultatas, niekas nesuprato kodėl, o buvau stipresnis už kitus. Vienas pasiektas rezultatas skatino siekti kitų rezultatų.
Tau reikia išsikrauti. Išsikrauti plati sąvoka.
Fiziškai – būtinai. Geriausiai, kur daug visokio judėjimo – aerobika. Gal tave paskatintų išpirktas abonentas? Tiesiog pareiga eiti į treniruotes nustatytu laiku?
Bet čia buvo tik pumpurėliai.
Tave veikia lytinė branda ir moteriškas kūnas ima reikalauti savo.
Kas vyksta, kai reikia lytinio pasitenkinimo? Tai ką rašei – norisi visus plaukus nusirauti, verkti, rėkti, ir visus nudėti.
Ko moters kūnui reikia?
Tai vyro kūnui reikia seksualinio pasitenkinimo kelis kartus per savaitę, moters kūnui pagrindas išlieti savo jausmus, išsikalbėti, išsipasakoti.
Kažkiek padėtų meno būreliai – dailė, muzika, poezija, drama.
Teisingiausiai būtų išsikalbėti su mama ar tėčiu. Bet nedaug kas turi tokius tėvus.
Vaikščiot pas psichologą? Net ir turint daug pinigų, tikriausiai neičiau. Žmogumi turi pasitikėti, jausti su juo kažkokį ryšį, jo supratimą ir tai turėtų būti ne dėl pinigų, atlyginimo.
Gal išsipasakot draugei? Dažnai draugės tavo paslaptis išnešioja, išsišaipo, blogiau, jei paskui dar ima šantažuoti – arba daryk ką noriu, arba išpasakosiu tavo paslaptis.
Turėsi daug kartų nudegti, kol surasi žmogų, kuriam galėsi išsilieti, išsipasakoti. Jei pavyks, būsi laiminga visą gyvenimą.
Taigi išbandyk visus būrelius, kokie tau tik pasirodys patrauklūs ar prieinami, lankyk, sportuok, keliauk. Ieškok kitų ir savęs.
Ne tik vyrams reikia seksualinio pasitenkinimo, moterims taip pat jo reikia ir abi pasitenkinusias puses tai veikia teigiamai. ;)
Ir ne, kai to norisi, tai nėra noras ‘visus nudėti’, nepainiokime to. Visus nudėti norisi, kai slegia didelis liūdesys, o seksualinio pasitenkinimo troškimas skatina bendravimą su priešinga lytimi.