Apie Instagram ir pasitenkinimą kūnu5 (2)
Wayhomestudio / Premium license
Pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjus socialinei medijai, mūsų gyvenimai pasidalinuo į dvi dimensijas – realiąją bei virtualiąją. Pradėta domėtis kaip ši naujoji dimensija yra susijusi su žmogaus psichologiniu funkcionavimu, kaip ši „naujoji realybė“ mus veikia.
Atsiradus išskirtinai vaizdu paremtai programėlei „Instagram“, kurios pobūdis sudarė prielaidas propaguoti „tobulą fikciją“, retušuojant į šią platformą keliamą turinį, buvo atkreiptas dėmesys į programėlės potencialą neigiamai veikti naudotojų pasitenkinimą savo kūnu.
Šis tyrimų laukas dar stokoja nuoseklumo, tačiau tam tikros tendencijos, patvirtinančios pirminį susirūpinimą dėl galimos programėlės žalos, naudotojų pasitenkinimui savo kūnu, yra fiksuojamos, o vienas pagrindinių dalykų, atsakingų už šį poveikį, yra savo išvaizdos lyginimas su kitais.
Skaitmeninio amžiaus laikotarpyje, kartu su sparčia technologijų raida, į savo populiarumo viršūnę kopia ir socialiniai tinklai, kurie pritraukia vis daugiau naujų vartotojų¹˒²˒³. Socialinė medija tampa lyg nauja, virtuali gyvenimo dimensija, kurioje žmonės gali reprezentuoti save keliant turinį ir stebėti kitų naudotojų dalinimąsi savo kasdienybe⁴˒⁵.
2010 metais socialinių tinklų gretose atsirado ir iki šiol išlieka savo populiarumo viršūnėje – vaizdu paremta programėlė „Instagram“, kuri naudotojams suteikia galimybę keliamą vaizdinį turinį redaguoti ³˒⁶˒⁷. Galimybė į programėlę kelti koreguotą turinį sukuria prielaidas „idealių“, tačiau realiai sunkiai pasiekiamų, kūno standartų kūrimuisi⁷. Tai sudaro puikią terpę nepasitenkinimui savo kūnu formuotis – yra randama, jog „idealaus“ vaizdinio turinio stebėjimas gali daryti neigiamą poveikį pasitenkinimo savo kūnu lygiui⁷.
(Ne)Pasitenkinimas savo kūnu, t. y. į kontinuumą tarp negatyvaus ir pozityvaus polių patenkančios mintys ar jausmai, kylantys savo kūno atžvilgiu – yra itin svarbus psichologinis reiškinys, kadangi žemas pasitenkinimas savo fizine išraiška, bet to, kad pasižymi varginančiu neigiamu emociniu fonu, yra susijęs ir su žalingais valgymo įpročiais⁸˒⁹˒¹º. Nepasitenkinimas kūnu siejasi su tokiais maitinimosi ypatumais, kaip besaikis valgymas (angl. binge eating), specialiai sukeliamas dirbtinis maisto pašalinimas iš virškinamojo trakto pavalgius (angl. purging), sąmoningas mitybos kontroliavimas ir maisto apribojimas siekiant pasiekti trokštamą kūno svorį (angl. cognitive restraint), bei su valgymo sutrikimais – anoreksija ir bulimija¹º˒¹¹˒¹²˒¹³˒¹⁴.
Pastaraisiais metais „Instagram“ platformoje paplito „fitspiracijos“ (angl. fitspiration), t. y. sportiško kūno standarto mada, kuri programėlės naudotojų gali būti suprantama, kaip nauja kūno „idealo“ forma, atsiradusi šalia jau ilgą laiką visuomenėje vyraujančio liekno kūno „idealo“⁹˒¹⁵˒¹⁶˒¹⁷. „Fitspiracijos“ turinio stebėjimas gali sukelti susirūpinimą savo kūnu, o tuo pačiu ir neigiamai paveikti pasitenkinimą juo¹⁸˒¹⁹.
Žemesnį pasitenkinimą savo kūnu skatina ne tik „idealių“ sportiškų kūnų nuotraukų stebėjimas programėlėje, tai pasireiškia ir tiesiog išskirtinai orientuojantis į turinį susijusį su išvaizda, liekno kūno „idealu“ ir tą vaizduojančias nuotraukas²º˒²¹. Nuotraukų stebėjimas „Instagram“ platformoje yra dažniausiai linksniuojamas, bet ne vienintelis veiksnys, tyrėjai aptinka, jog su žemesniu pasitenkinimu savo kūnu yra tiesiogiai susiję ir tokie naudojimosi „Instagram“ ypatumai, kaip pozityvių į išvaizdą orientuotų komentarų skaitymas po kitų naudotojų nuotraukomis²², taip pat tiesiog programėlėje praleidžiamas laikas bei aktyvesnis naudojimasis platforma, įsitraukiant į vis didesnį kiekį įvairių veiklų (pvz.: naršymas, komentarų rašymas, nuotraukų kėlimas ir kt.)²³.
Vis dėlto, kol kas naudojimosi minėta programėle tyrimų laukas gana seklus, dažniausiai apsiribojantis moterimis / merginomis – dalis mokslininkų randa tiesioginių sąsajų tarp kiekybinio ir kokybinio naudojimosi programėle bei pasitenkinimo kūnu⁷˒²³˒²⁴˒²⁵, kiti jų neranda visai²⁶˒²⁷, o treti fiksuoja ryšį tarp šių veiksnių, kuomet atsižvelgia į kitus psichologinius procesus vykstančius socialinio tinklo terpėje, pavyzdžiui, išvaizdos lyginimas⁷˒¹⁷˒²º˒²⁸˒²⁹.
Mėginant suprasti egzistuojančias sąsajas tarp naudojimosi programėle ir pasitenkinimo savo kūnu yra itin svarbu atsižvelgti į šios bendravimo platformos vizualinės kalbos pobūdį bei to pasekoje sukuriamas palankias sąlygas savo išvaizdos lyginimui su kitų naudotojų išvaizda. Bet kuriuo atveju, daugelio mokslininkų šis procesas įvardinamas, kaip stipiai pasitenkinimą savo kūnu veikiantis reiškinys⁷˒¹⁷˒²º˒²⁴˒²⁵˒²⁸˒²⁹.
Kaip jau minėta, mokslininkai aptinka, kad nepasitenkinimas savo kūnu glaudžiai siejasi su pada-nėjusiu pranešimų tikrinimu bei didesniu programėlėje praleidžiamu laiko kiekiu²⁴. Bet pagrindindinis veiksnys, visgi yra išvaizdos lyginimas.
Tiesa, aptinkama ir teigiamų dalykų. Dažnesnis asmenukių kėlimas į programėlę didina pasitenkinimą savo kūnu. Kita vertus, ar asmenukes dažniau kelia tiesiog labiau savo kūnu patenkinti žmonės ar jie tokiais tampa, nes kelia asmenukes, kol kas nėra aišku³º. Juolab, kad pastebėta, jog dalis didesniu pasitenkinimu savo kūnu pasižyminčių žmonių apskritai nekelia asmenukių³º˒³¹. Gana džiugi naujiena yra, kad randama, jog programėlėje populiarėjančio „Instagram prieš realybę“ (angl. Instagram vs. Reality) ir neretušuoto, t. y. realistiško turinio, kaip atsvaros propaguojamiems „fitspiracijos“ bei „idealaus“ liekno kūno standartams, stebėjimas turi teigiamą poveikį programėlės naudotojų pasitenkinimui savo kūnu²¹.
Taigi, norint sumažinti galimą naudojimosi „Instagram“ žalą, svarbu būtų riboti programėlėje praleidžiamą laiką, jos tikrinimo dažnumą ar įsitraukimą į veiklas, intensyvumą bei atsižvelgti į tai, kokio pobūdžio turinį šioje platformoje sekate. Būtent „fitspiracijos“, liekną kūno „idealą“ propaguojantys bei į grožį orientuoti profiliai turi didžiausia tikimybę padaryti žalą.
Ugnė Kudlaitė
VDU Psichologijos studijų bakalauro programos IV kurso studentė
Šiuo metu vykdau bakalauro baigiamojo darbo tyrimą jaunų suaugusiųjų naudojimosi „Instagram” programėle ypatumų ir pasitenkinimo savo kūnu tema. Tyrime kviečiu dalyvauti 18-34 metų asmenis. 😊
Štai tyrimo nuoroda: https://forms.gle/BXj9roe7QBFsFBuN9
Literatūra
1. Kemp, S. (2019). Digital 2019: Global Internet Use Accelerates. Aplankyta: 2021-04-05, https://wearesocial.com/blog/2019/01/digital-2019-global-internet-use-accelerates.
2. Kemp, S. (2020). Digital 2020: 3.8 billion people use social media. Aplankyta: 2021-04-05, https://wearesocial.com/blog/2020/01/digital-2020-3-8-billion-people-use-social-media.
3. Tankovska, H. (2021). Instagram users in Lithuania from September 2018 to February 2021. Aplankyta: 2021-04-05, https://www.statista.com/statistics/1017007/instagram-users-lithuania.
4. Kim, J. H., & Lee, J. E. (2011). The Facebook Paths to Happiness: Effects of the Number of Facebook Friends and Self-Presentation on Subjective Well-Being. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 14 (6), 359 – 364. doi: 10.1089/cyber.2010.0374
5. Yang, C. C. (2016). Instagram Use, Loneliness, and Social Comparison Orientation: Interact and Browse on Social Media, But Don’t Compare. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 19 (12), 703–708. doi: 10.1089/cyber.2016.0201
6. Hartmans, A. (2020). The life and rise of Kevin Systrom, Instagram’s former CEO who shocked Facebook by quitting 6 years after selling company to Mark Zuckerberg for $1 billion. Aplankyta: 2021-04-05, https://www.businessinsider.com/kevin-systrom-instagram-ceo-life-rise-2018-9.
7. Kleemans, M., Daalmans, S., Carbaat, I., & Anschütz, D. (2016). Picture Perfect: The Direct Effect of Manipulated Instagram Photos on Body Image in Adolescent Girls. Media Psychology, 21(1), 93–110. doi:10.1080/15213269.2016.1257392
8. Grogan, S. (1999). Body Image. Understanding body dissatisfaction in men, women and children. London and New York: Routledge.
9. Thompson, J. K., Heinberg, L. J., Altabe, M. & Tantleff-Dunn, S. (1999). Exacting Beauty. Theory, Assessment, and Treatment of Body Image Disturbance. Washington: American Psychological Association.
10. Saunders, J. F., & Eaton, A. A. (2018). Snaps, Selfies, and Shares: How Three Popular Social Media Platforms Contribute to the Sociocultural Model of Disordered Eating Among Young Women. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 21(6), 343–354. doi:10.1089/cyber.2017.0713.
11. Butkowski, C. P., Dixon, T. L., & Weeks, K. (2019). Body Surveillance on Instagram: Examining the Role of Selfie Feedback Investment in Young Adult Women’s Body Image Concerns. Sex Roles, 81(5-6), 385-397. https://doi.org/10.1007/s11199-018-0993-6
12. Waugh, E. J., Polivy, J., Ridout, R., & Hawker, G. A. (2007). A prospective investigation of the relations among cognitive dietary restraint, subclinical ovulatory disturbances, physical activity, and bone mass in healthy young women. Am J Clin Nutr. 86(6),1791–801. doi: 10.1093/ajcn/86.5.1791.
13. Hagman, J., Gardner, R. M., Brown, D. L., Gralla, J., Fier, J. M., & Frank, G. K. W. (2015). Body size overestimation and its association with body mass index, body dissatisfaction, and drive for thinness in anorexia nervosa. Eating and Weight Disorders – Studies on Anorexia, Bulimia and Obesity, 20(4), 449–455. doi:10.1007/s40519-015-0193-0
14. Joiner, T. E., Jr., Wonderlich, S. A., Metalsky, G. I., & Schmidt, N. B. (1995). Body dissatisfaction: A feature of bulimia, depression, or both? Journal of Social and Clinical Psychology, 14(4), 339–355. https://doi.org/10.1521/jscp.1995.14.4.339
15. Tiggemann, M., & Zaccardo, M. (2016). “Strong is the new skinny”: A content analysis of #fitspiration images on Instagram. Journal of Health Psychology, 23(8), 1003–1011. doi:10.1177/1359105316639436
16. Fardouly, J., Willburger, B. K., & Vartanian, L. R. (2017). Instagram use and young women’s body image concerns and self-objectification: Testing mediational pathways. New Media & Society, 20(4), 1380–1395. doi:10.1177/1461444817694499
17. Fatt, S. J., Fardouly, J., & Rapee, R. M. (2019). #malefitspo: Links between viewing fitspiration posts, muscular-ideal internalisation, appearance comparisons, body satisfaction, and exercise motivation in men. New Media & Society. 1–15. doi:10.1177/1461444818821064
18. Tiggemann, M., & Zaccardo, M. (2015). “Exercise to be fit, not skinny”: The effect of fitspiration imagery on women’s body image. Body Image, 15, 61–67. doi:10.1016/j.bodyim.2015.06.003
19. Seekis, V., Bradley, G. L., & Duffy, A. L. (2020). Appearance-Related Social Networking Sites and Body Image in Young Women: Testing an Objectification-Social Comparison Model. Psychology of Women Quarterly, 1–16. doi:10.1177/0361684320920826
20. Sherlock, M., & Wagstaff, D. L. (2019). Exploring the relationship between frequency of Instagram use, exposure to idealized images, and psychological well-being in women. Psychology of Popular Media Culture, 8(4), 482–490. https://doi.org/10.1037/ppm0000182
21. Tiggemann, M., & Anderberg, I. (2019). Social media is not real: The effect of “Instagram vs reality” images on women’s social comparison and body image. New Media & Society, 1–17. doi:10.1177/1461444819888720
22. Tiggemann, M., & Barbato, I. (2018). “You look great!”: The effect of viewing appearance-related Instagram comments on women’s body image. Body Image, 27, 61–66. doi:10.1016/j.bodyim.2018.08.009
23. Šarskutė, A., Gužas, J., Andrejauskienė, V. & Lesinskienė, S. (2019). Paauglių naudojimosi socialiniu tinklu Instagram ir kūno išvaizdos sąsajos. Elgesio ir psichikos sutrikimai, 52–58.
24. Modica, C.A. (2020). The Associations Between Instagram Use, Selfie Activities, Appearance Comparison, and Body Dissatisfaction in Adult Men. Cyberpsychol Behav Soc Netw, 23(2), 90–99. doi: 10.1089/cyber.2019.0434.
25. Engeln, R., Loach, R., Imundo, M. N., & Zola, A. (2020). Compared to Facebook, Instagram use causes more appearance comparison and lower body satisfaction in college women. Body Image, 34, 38–45. doi:10.1016/j.bodyim.2020.04.007
26. Mustikasari, S. D. & Eahayu, E. W. (2019). What Happened on Instagram: Instagram Usage Activities and
Body Image in Adolescent. Advances in Social Science, Education and Humanities Research, 395, 87–90.
27. Mackson, S. B., Brochu, P. M., & Schneider, B. A. (2019). Instagram: Friend or foe? The application’s association with psychological well-being. New Media & Society, 21 (10), 2160–2182. doi: 10.1177/1461444819840021
28. Hendrickse, J., Arpan, L. M., Clayton, R. B., & Ridgway, J. L. (2017). Instagram and college women’s body image: Investigating the roles of appearance-related comparisons and intrasexual competition. Computers in Human Behavior, 74, 92–100. https://doi.org/10.1016/j.chb.2017.04.027
29. Jemisenia, J., Ugochukwu, S., Adejoh, A., & Oniwon, G. (2019). “The Way She Makes Me Feel”: Examining The Effects of Celebrity Instagram Images on Body Satisfaction and self-esteem in Young Nigerian Women. Library Philosophy and Practice (ejournal), 1–31.
30. Ridgway, J. L., & Clayton, R. B. (2016). Instagram Unfiltered: Exploring Associations of Body Image Satisfaction, Instagram #Selfie Posting, and Negative Romantic Relationship Outcomes. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 19(1), 2–7. doi:10.1089/cyber.2015.0433
31. Coulthard, N., & Ogden, J. (2018). The impact of posting selfies and gaining feedback („likes“) on the psychological wellbeing of 16-25 year olds: an experimental study. Cyberpsychology: Journal of Psychosocial Research on Cyberspace, 12(2). doi: 10.5817/CP2018-2-4