art-1839006_640

Apaštališkajame paraginime apie santuoką ir šeimą „Amoris Laetitia“, Popiežius, remdamasis Šv. Pauliaus Himnu meilei iš Pirmojo laiško korintiečiams pateikia keletą siūlymų, kaip bėgant metams santuoką išlaikyti stiprią ir laimingą.

Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;

meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.

Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,

nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,

nesidžiaugia neteisybe,

su džiaugsmu pritaria tiesai.

Ji visa pakelia, visa tiki,

viskuo viliasi ir visa ištveria.

Meilė niekada nesibaigia. (1 Cor 13:4–8).

„Verta rimčiau pagalvoti apie šio Pauliaus teksto prasmę ir jo aktualumą konkrečioje kiekvienos šeimos situacijoje“, – sakė popiežius.

1. Meilė kantri. Popiežiui Pranciškui „buvimas kantriam nereiškia leidimo su mumis blogai elgtis, naudotis mumis ar fizinės agresijos toleravimo“. […] „Meilė visuomet turi gilios užuojautos aspektą, kuris skatina priimti kitą žmogų kaip šio pasaulio dalį net tuomet, kai jis ar ji elgiasi ne taip, kaip norėčiau.“

„Mes netikėtai susiduriame su sunkumais, kai galvojame, jog santykiai ar žmonės turėtų būti tobuli, arba kai visko centre matome tik save ir tikimės, kad viskas klostysis taip, kaip norime mes. Tuomet tampame nekantrūs, viskas mus verčia reaguoti agresyviai“, – perspėjo jis.

2. Meilė yra tarnystė kitiems. Popiežius savo laiške pabrėžė, kad šv. Paulius „nori akcentuoti, jog meilė yra kur kas daugiau nei tik jausmas – iš hebrajų kalbos išvertus, „meilė“ reiškia „daryti gera“. Taip ir reikėtų ją suprasti.

„Kaip sakė Šv. Ignacas Lojola, meilė įrodoma ne žodžiais, o darbais. Taip ji atskleidžia mums savo vaisingumą ir leidžia patirti dovanojimo, dosnaus savęs išdalinimo kitiems laimę, kilnumą ir didingumą, neprašant, kad būtų atsilyginta – vien tik dėl dovanojimo ir tarnystės teikiamo malonumo.“ (It thus shows its fruitfulness and allows us to experience the happiness of giving, the nobility and grandeur of spending ourselves unstintingly, without asking to be repaid, purely for the pleasure of giving and serving.)

3. Meilė nepavydi. „Ten, kur yra meilė, ten nėra vietos sutrikimui dėl kito žmogaus turto (plg. Apd 7:9; 17:5), – pabrėžė popiežius. – Pavydas yra nusiminimo, kurį išprovokuoja kito žmogaus gerovė, forma. Tai atskleidžia, kad esame suinteresuoti tik savo, o ne kitų žmonių gerove.“

„Tikra meilė džiaugiasi kito pasiekimais ir nevertina šalia esančio kaip grėsmės. Meilė išlaisvina nuo kartaus pavydo jausmo ir pripažįsta, kad kiekvienas turi skirtingus talentus ir autentišką gyvenimo kelią“, – kalbėjo popiežius.

4. Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Popiežius Pranciškus akcentavo, jog „tie, kurie iš tiesų myli, ne tik susilaiko nuo per dažno kalbėjimo apie save, bet ir sutelkia dėmesį į kitus – jiems nereikia būti dėmesio centre“.

„Kai kurie žmonės galvoja, kad yra svarbūs, nes apie ką nors nusimano geriau nei kiti ir nori įsakinėti. Tačiau svarbiais mes tampame tuomet, kai mokame mylėti tokia meile, kuri supranta, rūpinasi ir apkabina silpnesnį.“

5. Meilė švelni. „Mylėti – tai būti švelniam ir atidžiam, – sakė popiežius. – O tai leidžia suprasti, kad meilė negali būti šiurkšti, grubi ar nemandagi. Mylint poelgiai ir žodžiai yra ne įžūlūs, o malonūs. Meilė negali pakęsti, kai kiti verčiami kentėti.“

6. Meilė dosni. Nors populiaru sakyti, kad pirmiausia, prieš mylėdami kitus, turime išmokti mylėti save, popiežius Pranciškus primena Meilės himno mintį, jog meilė „neieško naudos sau“.

„Dosni tarnystė kitiems yra daug kilniau nei meilė sau.

7. Meilė neįžeidi. Ji nepasiduoda irzlumui. Apaštališkajame paraginime popiežius perspėja mus dėl užslėpto susierzinimo, kuris atskiria mus nuo susirūpinusių žmonių, tarsi jie mus vargintų ar mums grasintų, todėl vengiame jų.

„Evangelija mus ragina pirmiau pastebėti savo akyje rąstą (Mt 7:5), – pridėjo popiežius. – Jei esame priversti kovoti su blogiu, tebūnie. Tačiau visuomet privalome pasakyti „ne“ smurtui namuose.“

8. Meilė atleidžia. Popiežius Pranciškus rekomenduoja nepalikti laisvos vietos „mūsų širdyse įsitvirtinti blogai valiai“, o darbuotis dėl „atleidimo, kurio šaknys slypi teigiamame požiūryje, skatinančiame suprasti kitų žmonių trūkumus ir jiems atleisti“.

„Šeimos bendrystė, – kalbėjo popiežius, – negali būti išsaugota ir ištobulinta be didelės aukos dvasios. O ji reikalauja kiekvieno šeimos nario kilnaus atvirumo kitam, supratimo, pakantumo, atleidimo ir susitaikymo.

9. Meilė džiaugiasi. „Kai mylintis žmogus gali daryti gera kitiems arba mato, kad kiti žmonės laimingi, jie ir patys yra laimingi ir tokiu būdu netgi šlovina Dievą“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

„Šeima turi būti ta vieta, kurioje visuomet, kai tik nutinka kas nors gero vienam iš jos narių, kiti bus šalia ir džiaugsis kartu su juo.“

10. Meilė visa pakelia. Visa pakelti, popiežius aiškina, „reiškia atsiriboti nuo noro nuolat stebėti ir sekti, dėl ko būtų galima pasmerkti. „Neteiskite ir nebūsite teisiami.“ (Lk 6:37)

„Iš meilės susituokę poros vienas apie kitą atsiliepia tik gerai ir stengiasi parodyti gerąją savo mylimojo pusę, o ne jo silpnybes ir trūkumus. Bet kurioje situacijoje jie verčiau tyli, nei kalba blogai apie savo mylimąjį.“

11. Meilė viskuo tiki. „Tai peržengia manymo, kad žmogus meluoja ar mus apgaudinėja, ribas, – sako popiežius. – Tai reiškia, kad neturime kontroliuoti kito žmogaus ir sekti kiekvieną jo žingsnį, žengiamą už mūsų akiračio. Meilė pasitiki, ji išlaisvina, ji nebando kontroliuoti ir viską valdyti.“

12. Meilė viskuo viliasi. Tikra meilė, anot popiežiaus, tiki, jog kiti žmonės gali pasikeisti.

„Tai nereiškia, kad viskas jo gyvenime pasikeis. Šiuo atveju taip pat kalbame apie supratimą, kad nors ne viskas gali įvykti taip, kaip norime, Dievas gali ištiesinti kreivas linijas ir tai, ką blogo patiriame šiame pasaulyje, paversti gėriu.“

13. Meilė viską ištveria. Popiežius atkreipia dėmesį, kad tai „nėra tik sugebėjimas pakęsti tam tikrus sunkumus, tačiau ir kai ką stipriau – tai nuolatinis pasiruošimas susidūrimui su bet kokiu išbandymu“.

Pagal Aleteia.com parengė Marija Keršanskienė | bernardinai.lt