Two young women looking in a shop window --- Image by © I Love Images/Corbis
Two young women looking in a shop window — Image by © I Love Images/Corbis

Naujausias tyrimas rodo, kad net du trеčdaliai (63 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria teiginiui, kad jeigu nori susipykti su draugu, paskolink jam pinigų. Kuo žmogus vyresnis, tuo labiau pritaria šiam teiginiui.

„Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad paskolinęs pinigų ir neatgavęs skolos yra kas septintas (14 proc.) šalies gyventojas, o аrti pusės (42 proc.) skolą atgavo vėliau, nei tarėsi su skolininku.

2 proc. skolintojų dėl šios priežasties apskritai nutraukė bendravimą; kas aštunto (12 proc.) gyventojo santykiai su skolininku dėl vėlavimo ar skolos negrąžinimo stipriai pablogėjo; kas penktas (21 proc.) prisimena, kad buvo problemų su skolininku.

Kiek dažniau skolų neatgauna vyrai, jaunesni (iki 29 m.) asmenys bei tie, kurių šeimos pajamos viršija 800 eurų per mėnesį, gyvenantys mieste, vadovai ir verslininkai.

Dėl negrąžintos skolos dažniau nei kitų grupių žymiai pablogėja 30-49 m. amžiaus grupės, didmiesčiuose gyvenančių žmonių santykiai; visiškai bendravimą dažniau nutraukia vyrai ir asmenys, kurių šeimos pajamos neviršija 450 EUR/mėn.

Psichologijos mokslų daktaro Mariaus Daugelavičiaus teigimu, skolinimas ir skolinimasis į žmonių tarpusavio santykius įneša tam tikrą įtampą, atsiranda stereotipinės rolės.

Sprendimas – formalizuoti santykius

„Skolintojas atrodo – ir dažniausiai yra – labiau subrendęs psichologiškai, atsakingesnis ir pareigingesnis, geriau tvarkosi su finansais, jam apskritai sunkiau pačiam skolintis, o besiskolinantysis – laisvesnė ir lankstesnė asmenybė, labiau vėjavaikiškas, lengvabūdiškesnis, mažiau atsakingas“, – sako psichologas.

Pasak jo, skolinantis ir skolinant atsiranda moralinės skolos klausimas – skolintojas natūraliai jaučiasi padaręs paslaugą ir tikisi, kad paslauga kažkada bus grąžinta ar net jaučia teisę pareikalauti kažko mainais – nebūtinai finansine prasme. O skolininkas nori-nenori jaučia įsipareigojimą jam suteiktą paslaugą kažkaip kompensuoti.

„Siekiant išvengti išbalansuotų tarpasmeninių santykių, sprendimas yra formalizuoti, netgi juridiškai įforminti skolinimo paslaugą. Jei, kaip ir už kiekvieną kitą paslaugą, bus formaliai atsilyginta – kad ir sumokant sutartą procentą – moralinio įsiskolinimo klausimas nuo žmogaus pečių nukris“, – sako dr. Marius Daugelavičius.

Pagal 2015 m. kovo 19-26 d. bendrovės „Bobutės paskola“ iniciatyva atliko tyrimo duomenis – per pastaruosius trejus metus pinigų iš draugo, bendradarbio ar giminių skolinosi apie 11 proc. Lietuvos gyventojų, patys skolino – apie 16 proc.; ir skolino, ir skolinosi – apie 17 proc.

Skolinasi, nes nėra sukaupę atsargų

Pasak „Bobutės paskolos“ bendrovės direktorės Aivos Remeikienės, skolinimasis savaime nėra smerktinas reiškinys, be to, kartais priklauso ne tiek nuo individualių nuostatų, kiek nuo išorinių aplinkybių, nes ne visiems šalies gyventojams pavyksta sukaupti papildomų lėšų nenumatytiems gyvenimo atvejams.

„Kaip rodo smulkių vartojimo kreditų teikimo tendencijos, Lietuvos gyventojai dažniausiai skolinasi neplanuotoms išlaidoms – automobilio ir būsto remontams, išaugusiems komunaliniams mokesčiams padengti, ištikus nemaloniems gyvenimo įvykiams – skyryboms, sutrikus sveikatai, laidotuvėms“, – sako A.Remeikienė.

Pasak jos, vidutinis klientas yra didesnę nei minimalią algą uždirbantis žmogus, dirbantis vadybininku, darbininku, mokytoju. Tačiau egzistuoja ir visai kitokia klientų kategorija – tai solidžias pareigas užimantys, didesnes nei vidutines pajamas uždirbantys gyventojai, kurių pajamos ar išlaidos tiesiog stipriai svyruoja ir, kuriems dėl to sunku suplanuoti pinigų srautus.

Tyrimo duomenimis, besiskolinančiųjų iš draugų, kolegų ar artimųjų išsilavinimas stipriai nesiskyrė: 31 proc. – baigę vidurinį ar profesinį mokslą, 29 proc. – kolegiją ar technikumą, 27 proc. – aukštąją mokyklą ir tik 20 proc. turėjo nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Asmeniniais ryšiais skolinantis daugiau nei kiti naudojasi bedarbiai ir namų šeimininkės (45 proc.) – tokią tendenciją lemia ir tai, kad smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės, besilaikančios atsakingo skolinimosi politikos, tokiems klientams paslaugų neteikia.

Dažniausiai iš klientai ima kreditus nuo 300 iki 500 EUR, o vidutinis šių kreditų terminas – 360 d.2014 m. Klientai išduotus vartojimo kreditus grąžino drausmingiau nei rinkos vidurkis: daugiau nei 90 d. vėluojamos sumokėti skolos 2014 m. siekė tik 4,7 proc. bendrovės portfelio dalies.

Palyginimui, visų Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) narių vidurkis siekia 7 proc. visų išduotų kreditų. Lietuvoje smulkiųjų vartojimo kreditų bendroves prižiūri Lietuvos bankas, o pats sektorius yra reguliuojamas bene griežčiausiai Europos Sąjungoje.

Stambiausios rinkos bendrovės itin daug dėmesio skiria atsakingam skolinimui ir taiko itin griežtus klientų kreditingumo vertinimo kriterijus, investuoja į klientų finansinį raštingumą ir teisinių konsultacijų teikimą. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA), vykdo finansinio švietimo, klientų apsaugos ir vartotojų konsultavimo projektus „Neteikit man kredito“, „Kredito akademija“, „Apie kreditą“, „Kredito arbitražas“.
.
Šaltinis: ekonomika.lt

loading...