Burnso depresijos skalė (Burns Depression Checklist, BDC)

141

testas-psichologinisBurnso depresijos skalė yra patikimas įrankis nuotaikoms įvertinti, ji padeda nustatyti depresiją ir jos sunkumo laipsnį.

Psichinės sveikatos specialistams gali būti įdomu sužinoti, kad psichometrinės BDC savybės puikios. Ištyrus teiginių patikimumą Kronbacho alfa = 95%.

Atidžiai perskaitykite kiekvieną teiginį ir kiekvieną atsakymą įvertinkite vienu iš balų (arba tiesiog paukščiuku, jei lentelę spausdinsite):

0 – Visai ne
1 – Retai
2 – Vidutiniškai
3 – Dažnai
4 – labai dažnai

Jeigu dvejojate, pasirinkite tinkamiausią atsakymą. Nepalikite neatsakytų klausimų. Kad ir koks būtų rezultatas, tai gali būti pirmasis jūsų žingsnis link geresnio emocinio gyvenimo.

BDC

 

Interpretavimas

Bendras rezultatas Depresijos lygis*
0 – 5 Depresijos nėra
6 – 10 Normos ribos, tačiau nelaimingas
11 – 25 Lengva depresija
26 – 50 Vidutinė depresija
51 – 75 Sunki depresija
76 – 100 Itin sunki depresija
* Visiems, nuolat surenkantiems daugiau nei 10 balų, praverstų profesionali pagalba. Turintieji minčių apie savižudybę turėtų nedelsdami kreiptis į psichinės sveikatos specialistą

BDC galite drąsiai naudoti savo būklei įvertinti periodiškai, kad ir kartą per savaitę, tarp susitikimų su psichoterapeutu ar po saviugdos pratimų. Tai padės įvertinti jūsų progresą ar tiesiog realią dabartinę padėtį.

Kai rezultatas žemesnis nei 5, jaučiatės ypač gerai. Rezultatas tarp 6 ir 10, jis vis dar atitinka normą, bet greičiausiai jaučiatės kiek prislėgtas. Yra erdvės pokyčiams į gerą, ir nedidelis psichologinis “sureguliavimas” jums visai praverstų.

Jei nukris žemiau 10, tarp 11 ir 25, jūsų depresija lengvos formos ir labai stipriai jaudintis dėl to nereikėtų, tačiau jei toks rezultatas išlieka daugiau nei kelias savaites, vertėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į profesionalą. Terapeutas arba antidepresantai gali sparačiai pagerinti sveikimą.

Kai kurie žmonės apimti lengvos depresijos gyvena metų metus, kartais net didžiąją savo gyvenimo dalį ir apie tai visai nė neįtaria. Lengvos formos chroniška depresija, kuri vis tęsiasi ir tęsiasi, vadinama distimija. Išties tai reiškia, kad didžiąją laiko dalį žmogus yra paniuręs ir nusiteikęs negatyviai. Visi tikriausiai pažįsta tokių žmonių, o gal ir patys esate įklimpę į pesimizmo liūną.

Jei BDC tarp 26 ir 50 jūsų depresija vidutinio sunkumo. Tačiau neapsirikite dėl termino “vidutinis”. Toks rezultatas gali reikšti gana sunkius išgyvenimus. Daugumai iš mūsų pasitaiko trumpų laikotarpių, kai jaučiamės visai prastai, bet paprastai jie pasibaigia. Jei rezultatas toks išlieka daugiau nei dvi savaites, būtinai kreipkitės pagalbos į specialistą.

Jei rezultatas aukštesnis nei 50 balų, patiriate sunkią ar net labai sunkią depresiją. Jūsų kančia gali būti beveik nepakeliama, ypač jei surinkote daugiau nei 75 balus. Jūsų nuotaikos tikriausiai labai nemalonios, galbūt net pavojingos, nes toks sielvartas ir beviltiškumo jausmas gali kelti mintis ir apie savižudybę. laimei, sėkmingas gydymas taip pat įmanomas. Kartais sunkiausios depresijos pasiduoda greičiausiai. Kreipkitės į patikimą ir patyrusį gydytoją.

Šaltinis: David D. Burns, M.D. (2013). Geros nuotaikos vadovas: nauja emocijų terapija. Vilnius: Žmogaus studijų centras. 36-41 p.

Susiję rašiniai:  10 mąstymo klaidų, Trijų stulpelių metodas: kaip išsigydyti depresiją ir prastą nuotaiką

Dalintis:

141 COMMENTS

  1. Surinkau 43 balus (kažkur matyt pamelavau, nes visai juokingai būtų buvę surinkti 42…), tačiau nesijaučiu lyg man reikėtų pagalbos. Gal gyvenu iliuzijoje? Galų gale dauguma sergančiu neigia savo ligą. Prisiminęs savo gyvenimą tai tokį pat balą surinkčiau ir prieš metus, dvejus ar net trejus…

  2. Pats sunkiausias darbas yra: “Kreipkitės į patikimą ir patyrusį gydytoją.” , nes toks kainuoja labai brangiai, todėl pasižiūri į piniginę ir apima dar didesnis beviltiškumo jausmas…

    • pritariu…Vaistų lyg ir yra,guli aukštai lentynoje,tačiau kopetėlės juos pasiekti-per trumpos… :(

  3. 57… Pasikeitęs gyvenimo ritmas padarė savo, tai jau tęsiasi 8 savaitė, bet nemanau, kad jau reikia kreiptis į gydytoją, siela pati apsivalo per kančią. Žinoma, kol pavojaus gyvybei, nekyla mintys apie savižudybę ir panašiai..

  4. Sutinku su Alebele ir Sauliumi, jei norėtumėte pasidalinti savo patirtimi, galit brūkštelt man (skype:laukiulaisko)

  5. hm…51 sunki depresija!!! pries kelis metus gydytoja ivardino vidutine depresija…dabar jauciuosi nepalyginamai geriau.??? hm

    • Vita, vat kad nesijaučiat, matyt čia ir yra šuo pakastas, kaip kad liaudyje sakoma, nes surinkt tiek taškų, juk tai nėra kažkas ‘lyg tarp kitko’…

  6. Vita, vat kad nesijaučiat, matyt čia ir yra šuo pakastas, kaip kad liaudyje sakoma, nes surinkt tiek taškų, juk tai nėra kažkas \’lyg tarp kitko\’…

  7. 64 nesitikejau kad tai sunki depresija, bet kai pagalvoju 5 ar 10 m atgal vistiek tiek pat buciau surinkus

  8. 37 negi nuejus pas gydytoja sakyti,kad pagal brunsa man vidutine depresija-paskirkit gydyma….?

  9. Rasa, psichiatras yra pasakes, jog pas ji atejusio paciento diagnoze jis turi nustatyti per ta laika, kol pacientas iejes nuo duru ateis ir atsises prie gydytojo stalo…taip kad iseina jog tereikia tiesiog uzsiregistruot pas psichiatra ir uzeit, nereik sakyt netgi nieko…

    • taigi, Sara, panašiai manau ir man, nes mano patirtis čia tokia,-spalį buvo metai, kai nutraukiau antidepresanto vartojimą, nutraukimas truko 5 men., o iki nutraukinėjimo nuolat vartojau jį 2 metus ir 7 men.,žodžiu juo “maitinaus” kaip ir tris metus…ir vat pasitestavus po metų nevartojimo, rez. 41, kuris manau panašus ir ankščiau galejo jau būti, nes ne kartą jau buvo mintis vėl eiti ir prašyti, kad toliau rašytų tų piliulių, nors tai yra chemija, š… žodžiu…

      • Baisu pasidaro pagalvojus kad turbūt visą gyvenimą teks būti priklausomai nuo tų geros nuotaikos piliulių,nes vos tik kursui pasibaigus viskas vėl iš naujo,praėjo dar vos pusmetis kaip negeriu vaistų o surenku 77 taškus.Nuo tokios apatijos gyvenimui turbūt mažai tikėtina kad koks nors savipagalbos vadovėlis pagelbės,nors taip nesinori ryti tų vaistų..

        • gal galit pasakyt, Jurga, ka vartotojot, ir kiek truko kursas vartojimo, ir kiek tokiu kursu jau praejot…zinoma, reiktu kaip tai issilaikyt be tos chemijos, as vis dar laikaus…del tu vadoveliu,-nezinau, atvirai sakant, buna gi visko, kai kas sako, jog skaitineja kazka ta tema, ir bent jau kazkiek padeda, ko gero tai tiesiog yra individualu kiekvienam…

    • jo… as jau su savo 78 balais taikiau I 1 vieta…bet kaip matau, tai buna ir dar blogiau. sekmes ir stiprybes visiems.

  10. 71..;/ žinojau, kad kažkokia depresija gal ir yra, bet kad tokia sunki, tai privertė sunerimti..ką daryti? Kaip išsilipti iš tos duobės? Nuo ko pradėti? Gal kas perėję, žino ką nors? :)

  11. Apie 90.Man tai visiskai jau kaput,bet vistiek kazkaip sypsenele istraukiu.Esu visiskai vienisas,uzsidares, niekam nereikalingas, jeigu jus jauciates labai blogai,patikekite gali buti dar blogiau.Is esmes gyvenu pragare.

  12. visiems, kam blogai, kam labai blogai, net ir tiem, kuriem neblogai, noriu pasakyti tai, ką rašė lietuvis astronomas Saulius Kanišauskas vienoje iš savo knygų,-kai yra taip blogai, kad rodos blogiau jau negali būti, vadinas bus dar šiek tiek blogiau, ir tada prasidės gerėjimas…čia ne citatą iškirpau, bet gan gerai pamenu šią jo mintį išsakytą…

  13. Is visu testo klausimu tai saves zalot tik nera didelio polinkio. Surinkau , 94 balus , gal biski perdejau , nors depresija serganciam zmogui tai normalu save nuvertinti :) Nieko baisaus ta depresija , kai pagalvoji tai visas gyvenimas su depresija pasonej buvo , ir kazkaip su tuo susigyveni .Tik idomu , ir labai skaudu kai pagalvoji , kas butum buves , ka galejai pasiekt … Sunkiau buna , kai depresija sukelia fizinius negalavimus , dusimus ir pan, del to tenka gert sertralina, o nuo jo kaip zinia , dar sunkiau buna kuri laika. Be to , sertralinas yra didelis vezio draugas ,vezy sukelia 1 is 100 vartojanciu. (idomu kaip jie gavo tokius rezultatus) ir tokiam paranojikui kaip as , tai buvo dar vienas smugis , jautiesi kaip labirinte , padety be iseities …

  14. 96. nekeista. kuo tolyn, tuo ziauryn. jei taip ir toliau, tai ilgai netversiu. jau viena kart bandziau nusizudyt, bet nesekmingai, antras kartas bus sekmingas.

  15. Simona, manau supranti, suvoki, jog toli grazu ne tau vienai buna, buvo, yra taip, kad rodos tik ziauryn, ir jei dar taip tolyn, tai jau viskas, ir pan…bandei, sakai sekantis bus toks, bet…mes tik jauciames taip, mums atrodo taip, bet negalim is tikro zinot, jog vat jei dar daugiau blogiau, tai jau viskas !, nepakelsiu, nepernesiu, darysiuos ta ir ana…gal tau banaliai cia kalbu, bet negalim nei viens uztikrint savo atlaikymu ribomis, negalim !…laikas eina, neretai rodos bega…taip, buna labai bloga, ziauriai!, bet…lyg ir vel koks bent atoslugelis, o dar juk nezinom kas bus po minutes, po valandos…nieko gero nesitim, sakysi o kas cia gali but gero?!, taip, rodos tikrai negali but nieko gero, bet, negalim but tuo uztikrinti !!!…visi esam tiesiog KELYJE !…I KUR?…VIS NAUJAI MATOM SU LIG KIEKVIENA MINUTE, NORS IR ATRODO, JOG NIEKO NAUJAI NEMATOM, BET TAI ATRODYMAS, TAI DAR NERA VISKAS !…

  16. 79 :( ir jaučiuosi žiauriai, bet netikiu, kad kas nors gali man padėti, smegnų neišoperuosi…o tik knygų perskaičiau, kaip sau padėti, blefas viskas…nebenoriu gyventi, bet kažkodėl ir mirties bijau, paniškai, net nuo tos minties, kad teks mirti širdis vos nesustoja, gal man ne depresija, o paranoja?

    • lygiai 100.. ir tave as labai puikiai suprantu.. ! ir as jauciuosi vienisa, draugiu nei tikru, nei netikru neturiu, darbo normalaus – irgi, tikslo gyvenime – tuo labiau.. zodziu, nevykele..

  17. Galvojau, kad mano surinkti 45 yra daug, bet pasiskaicius komentarsu, manyciau man dar puse velnio. O zinote, jog sveikas zmogus turetu surinkti max 10 tasku?

  18. 65, jaučiuos tragiškai…minčių apie mirtį nėra išvis, noriu gyventi, tik nebesugebu savęs motyvuoti, kad daryčiau ką privalau. šiaip apskritai paėmus mano gyvenime viskas yra gerai, bet džiaugsmo nejaučiu. kaltinu save, kad išlepusi esu, gal tokia ir esu, nežinau, kaip susiimti?

  19. 64. Bet taip tik šią savaitę, kadangi patyriau skaudų išsiskyrimą su žmogumi. Paprastai būtų apie 10-15 ir tiek, tad būtinybės apsilankyti pas psichologą nematau. Šis testas bent jau man nusako tik to momento jausmus, juk visiems blogų dienų būna.

  20. 40 vidutine depresija o jauciuosi gerai jau pripratau taip jaustlis galvojau nebus depresijos bet… net keista. eda mane bendradarbis bet ir be jo surinkciau daug balu liudna

  21. net 84, o ir jauciuos nenusakomai blogai ir taip jau beveik 8 metai. ir taip beveik kiekviena diena galvodamas apie anapili. Visa laime, kad mirties kazkodeltai labiau bijau, bijau pakelt ranka pries save, bijau kad vakare uzsimerksiu ir bus baigta, nors taip daznai apie tai galvoju nebematydamas jokios prasmes, gal todel vis dar gyvas. pas jokius daktarus nesikreipiu, nes paniskai bijau, bijau net pagalvot, bijau pajuokos, nes kai kurie pschichologiniai straipsniai tai i vardija kaip psichine lyga, o taip besijauciant tai tarytum dar didesne nepakeliama nasta ant bejegisku peciu. Atrodo, kad jau ismokau gyvent su sia bausme, bet ka tau, galutinai pradejo darbas slyst is ranku ir tikrai nebezinau kaip bus, uzsidarau tolete ir raudoju, raudoju is nevilties ir beviltiskumo, nes protas dar sugeba suvokt kad tokios busenos apie joki kito darbo susiradima ne kalbos negali but, o tada, jau kelias tikrai nebetolimas…

  22. 72. Tai jau tęsiasi apie trejus, jei ne ketverius metus. tačiau nutraukti gyvenimą vistiek ryzto neturiu. ‘Mirti gali bet kas, turėk drąsos gyventi’. Juokinga darosi pagalvojus, jog viskas gali pasitaisyti gerąją linkme, bet apie tokį gyvenimą, jaučiu, kad net pagalvoti neturiu teisės. Kadangi apart melancholijos aš daugiau nieko nezinau iš tiesų ir nenoriu zinoti. Tiesiog einu trajektorija, kuri grindzia mano iliuziją.

    • trajektorija..ir iliuzija. lyg mano gyvenimo aprašyme. jėga.. ot.. kai nebegalim pagalvoti apie geresnį gyvenimą..

  23. 65, apie savizudybe pagalvoju kartais, bet galiu drasiai uztikrinti kad pries save rankos nepakelsiu,baisu yra tai ,kad man patampa ‘gerai kai man blogai’ labai sunku paaiskinti sy jausma ,bet pabandysiu duoti pavyzdy, mane kazkas labai izeidzia, as dazniausiai tai isgyvenu tyliai, be jokiu matomu emociju ,o viduje atsiranda tokia nostalgija, mintys kaip tas zmogus jaustusi jai manes kita diena nebebutu ir man gera. beje ,esu vienisas , niekas nerupi, su zmonem nebemoku bendrauti,net su draugais ,nuotaika slogi ,ji ypac suprasteja kai ateina siltos dienos , kai uz lango tampa grazu ,o pas mane galvoje visada niuri ziema, tai va taip ir pjaunas tie orai :D,turiu as draugu ne viena ir ne 2 , jie nieko nenutuokia apie mano vidini pasauly, kuriame as gyvenu , nes kaip jau sakiau ,viska megstu isgyvent tyliai be niekieno pagalbos ,pas daktarus nesikreipiau , vaistu nevartojau , tiesa sakant net pats dar nelabai tikiu, kad galiu sirgt depresija , nelabai tikiu ir internetiniais testais , taip pat kaip ir ,kad depresija isgydoma antidepresantais , manau galima isgyti tik bendraujant , priimant visa tiesa , ieskant sprendimo ne vaistuose o galvoje .nu karoce cia tik prieangis, kas istikro dedasi mano viduje … :)))

  24. Aiste, jei \’matot\’ kaukes savyje, tai tada tiesiog normalu, kad jas pastebit ir kituose…tik ar tikrai cia visi su kaukėm, pagalvoju…

    • Kaukes devi absoliuciai visi zmones. Visi jie veidmainiai- vieni daugiau, kiti – maziau..

  25. Esu siek tiek sutrikusi. Surinkau 72, taciau nesijauciu liudna ir negalvoju apie savizudybe, tiesiog toks metas, kuris siek tiek uzsitese ir as tiesiog pavargusi.. Ka reiskia ‘sunki’ depresija ir ka daryti zmogui su tokia ‘diagnoze’. Juk negaliu prasyti daktaro siuntimo pas psichaitra, jei nesu liudna, ir siaip skaitau, kad man viskas gerai? Labiausiai kai kurie punktai nustebino, kuriuos galeciau ivertinti 4 net savo geriausiomis dienomis, kai esu laiminga ir pilnai patenkinta savo gyvenimu.. Gal esu tarp tu, kurie pastoviai gyvena ‘lengvoje depresijoje’, bet tai tiesigo juokinga, nes siaip dauguma zavisi mano humoro jausmo, sugebejimu dziaugtis gyvenimu visur ir visada… Gal mielai pasinaudociau kokia nors psichologo pagalba, kad atsirkatyti dalies nastos, nes dabar viska tenka tempti vienai, taciau nesijauciu serganti, juk nelakstyti pas dr del kiekvieno sudniekio? Na, tiesiog nelabai itikino sita lentele. Negalima kiekvieno liudesio pripaisyti depresijai..

  26. 25… galvjau pasidarysiu as testa ,nes draugei depresija,bet kad man lengva tai nesitikejau galvojau,kad nesergu… buciau net neitarus,kad kaikurie simptomai yra depresijos

  27. 89. Svarbiausia, kad suprantu, jog man reikia pagalbos, tačiau baisiausia, kad mylimieji tėvukai neleidžia kreiptis į psichiatrą ar psichologą, mat užtrauksiu sau ir jiems gėda. Linksmai čia visi gyvenam. Gal kas žino kokių internetinių puslapių, kur galima būtų anonimiškai kreiptis pagalbos?

    • gin, pasidairyk šioje svetainėje, gal ką naudingo rasi, tiek informacijos, tiek apie problemas…gaila, bet neretai mes tiesiog bijom vieni kitų, žmonės bijom žmonių, kaip kad tavo tėvai, ir tas labai absurdiška, bet realybė tokia…kažkaip toj tokioj realybėj tenka \’virti\’, ir bandyt suvokti, jog viskas, ką patiriam, išgyvenam, yra tiesiog žmogiška, tame tarpe ir baimės jausmas…

      • Šiaip dėl savęs tai aš nieko nebijau, bet labai bijau žmonių bukumo, nesupratimo, žiaurumo, bijau dėl savo vaikų, nes labiausiai nukentėtų jie, iš viso situacija yra tragiška, nes gyvenu provincijoje, visos esamos psichologinės pagalbos vietos yra “užsėstos” vienos ir tos pačios neadekvačios psichologės teoretikės, taigi pagalba pradžiai visiškai nulinė.

        • taip, esant provincijoje, tikrai gali būti nekas…tik pagalvokit ir tai, kad visai nebūtinai padėt tokiais atvejais begali tik būtent specialistas psichologas, nes neretai bėda tame, kad neturime kam, neturime šalia ko tiesiog pabūti savimi tikrais, tokiais, kokiais iš tikro esame dūšioje, taip sakant, o žmogui juk reikia žmogaus, ta prasme, kad nebijotum atsivert, nebijotum pasidžiaugt tuo, kas tikrai tave džiugina, kad nebijotum paverkt dėl to, kas tave tikrai skaudina vienaip ar kitaip…

        • Alebele!!! Pati susiimk, pagalvok apie kazka gera, rask zmoniu bendraminciu, vien todel manau as nieko sau nepasidarau, sugebu dirbt, nors verkiu ant kiekvieno kampo, nenustoju galvoti kokie zmones baisus, kaip viskas….

  28. Praleidau mėnesį vaikų psichiatrinėje ligoninėje prieš pusę metų dėl sunkios depresijos. Viskas rodė pagerėjimą. Prieš mėnesį laiko nutraukiau antidepresantų ir neuroleptikų vartojimą. Prieš geras tris savaites pajutau, jog vėl grįžtu prie to.. Tikrai nesitikėjau surinkti 97.. Vien tada kai guldė į ligoninę surinkau iš šio testo 91..
    Net nebežinau ką daryt, nes prie vaistų vėl grįžti nenoriu. Neneigsiu to fakto, kad jie padeda, nes jie tikrai padeda, bet labai erzinantis jausmas, kad pastoviai jautiesi apsvaigęs ar apdujęs..

  29. 98 FUCK . , NESULAUKIU NUTRAUKTI SITA PRAGARA VISIEMS LAIKAMS . Jauciu kaip kasdiena man viduje kazkas plysta , neiskesiu ,

  30. Baisai bjaurios pastarosios dvi savaitės. Išdavystės, neplauotos išlaidos, traumos… Bet pasižiūrėjau ir … Tik 7. Ačiū, matyt tikrai ši skalė atspindi tiesą, nes nesijaučiu depresuojanti, tik nusiminusi ir pavargusi.

    Bet kie žmonių su tokiais baisiais skaičiais… Dieve, dieve, kiek nelaimingų žmonių…

  31. Surinkau 100…nesistebiu jau treti metai laukiu, kada iseisiu ir pailsesiu…nors man 27, turiu “viska”…tiesiog taip sunku visada….

  32. blemba 60-sunki depresija(kazkaip nuo to nepalengvejo)-tikrai jauciu,kad kazkas negerai su mano mastimu ir nuotaika.esu gan jaunas ir nesinori jaustis akmeniu upeje,o upe-tai gyvenimas.Taip vaizdziai nupiesciau savo busena.p.s i paskutinius klausimus surinkau apskrita nuli :D KAS PATARTU KOKI PSICHIATRA? dirbancio del idejos,o ne del mokescio.?

  33. ups, 67, galvojau, kad bus lengva,,,,hm…nesijauciu, kad sunki, bet,,,kazkas netaip su mintimis, tai faktas…

  34. As daznai jauciuosi blogai ,mazdaug 2-4 k.per metus priklauso kas aplinkui vyksta ,tai tesiasi nuo 2005 metu,kaip pirma karta susirgau gilia depresija po mylimo zmogaus mirties,o po to lyg viskas slydo is ranku metai is metu. Dabar vel jauciuosi blogai, pliusas pas mane tas jog as zinau,kad praeis,visada praeina tik iskentet reikia. Nors bijau,kad viena karta nepraeis..o tik nugramzdins zemyn dar labiau. visiem Stiprybes! ,tai baisi liga.

  35. 60.. pries metus buvo vidutine,o dabar jau sunki.. jau du metus geriu ad..nenoriu as ju! Atrodo seniau nesupratau kas vyksta buvo baisu,atrodo dabar geriau.bet dabar labiau save grauziu uz ta savo busena, gyvenu, bet nebemoku dziaugtis..Metus lankiau psichoterapine grupe, deja gavau nutraukti, nes su seima isvykau i uzsieni..mano depresija daugiau remiasi tuo,kad as nuo kiekvieno skausmelio keliu sau daugybe ligu,tai varo is proto.. tai kazkoks liunas,pagereja,vel blogeja.. NEGALIU PAKELTI TOS MINTIES..KAD PRIES DU METUS MANO GYVENIMAS ZLUGO..AS TAPAU KITU ZMOGUMI..O AS DAR JAUNA..DUKRA MAZA..TAI VISKA GRIAUNA

  36. Smagu, tik 76 :D
    kiek ziurejau siuloma nemokama psichologine pagalba Klaipedoje, tai apart KU siulomos, visur man dar truksta alkoholizmo arba priklausomybes nuo narkotiku arba azartiniu losimu, smagu, gal ateityje :)
    bandziau kreiptis i privatininka, tai vienos konsultacijos kaina 40 Eur. uz – 50 min., kiek tokiu reiketu nzn :) …
    Gerb. psichologai, o jus naktim ramiai miegat?

  37. 63. Visaip galvoju apie priežastis… Mano atveju (ir tokių greičiausiai yra daugiau), manau priežastys gali būti savęs neradimas, bijojimas būti savimi, pernelyg dideli lūkesčiai iš gyvenimo. Be abejo, čia labai lengva pasakyti ir visada pats tai neigiu, kai kiti man tai sako, bet puikiai suvokiu, kad tai yra tiesa. Nereikia nieko apskritai tikėtis iš gyvenimo. Tu esi tiesiog stebėtojas, todėl mėgaukis, stebėk miestą, gamtą, žmones, išeik į mišką, pasigauk erkę (humoras visada padeda). Būk savimi. Tai nereiškia, kad tu esi kitoks, nepritampantis, atsiskyrėlis. Tai mitas, tiesiog patekai ne į tą kompaniją, likimas suvedė ne su tais draugais. Tikrai yra žmonių, kur tu pritampi. Būk savimi. Jei nenori kažko (pvž. gerti) daryti, tai nepasiduok, nedaryk to, po kažkiek laiko turi atsirasti žmonės su tais pačiais interesais, kaip tu.

    Man atveju yra toks dalykas, kad labai mėgstu sportą, bet draugų tarpe tokių beveik neturiu, išskyrus kolegas. Bet užtat turiu daug draugų mėgstančių keliadienius gėrimus. Tada esu priverstas daryti kitaip nei noriu. Ir esu nelaimingas. Deja, kad ir kaip tai skambėtų, bet pradėjau atsirinkinėti žmones, su kai kuriais draugais belikom draugais soc. tinkluose.

    Nepasiduokim. Man beveik visada padeda humoras, ne alkoholis, ne dar kokios svaginimosi formos, bet būtent pasijuokimas. Susiraskit internete kokių juokingų humoristų, vaizdelių, pasijuokim patys iš savęs ir matysim, kad viskas tik šviesėja.

    P.S. Parašiau šį komentarą ir pasidarė lengviau. Tai rašykim dienoraščius, tinklaraščius, gal tai taip padeda.

  38. 79 geriau ir nesitikėjau… Tikrai reiktų pagalbos, bet iš kur pinigų gauti, kai tėvams nenoriu nieko sakyti apie tai, o kainuoja, manau, tikrai nemažai + dar vaistai.. Taip keista, kai kiti nepastebi, kad kažkas negerai yra.. O kartais taip aiškiai matosi tai, kad net patys nepastebime.

  39. Surinkau 87 balus. Esu 20-ies metų, studijuoju. Kai buvau 16-os, man buvo diagnozuota sezoninė depresija (teko apsilankyti pas psichiatrą, nes mėginau nusižudyti), tačiau rimtų priemonių neteko imtis.
    Prieš “tą” bandymą, kuris nepavyko, 3 mėnesius jaučiausi taip, kad net nežinau, kaip apipasakoti, einant mokykloje minioje verkdavau, per pamokas pravirkdavau. Dažnai pasireiškia polinkis žaloti save.
    Depresija iki šiol nepraeina – nesugebu atsikelti iš lovos ir nebelankau paskaitų, kas dieną verkiu ir dar graužiuosiu, kad nesugebu nueit į universitetą – užburtas ratas. Labai dažnai kyla mintys nebegyventi, nes neįmanoma pakelti jausmo.
    Skaitant tai, ką parašiau, skamba taip lyg būčiau paauglė 15-os metų ir verkčiau dėl prarastos meilės. Nuolat save kaltinu, nuvertinu, didžiausia problema, kad nuo pat mažens augau tik su mama, o jai laiko prižiūrėti mane nebuvo, todėl net nežinau ar išsivystė, bet tiesiog atrodo, kad visad buvo bendravimo problema. Niekada nepasitikėjau savimi, buvo labai sunku bendrauti. Dar iki šiol bijau eiti viena į parduotuvę. Esu labai uždara ir jautri, nesugebu niekuo pasitikėti. Tad į parduotuvę prašau eiti artimo žmogaus ar bent jau eiti kartu, prašau nupirkti viską už mane, nes bijau šnekėti su nepažįstamais žmonėmis.
    Viskas: nepasitikėjimas savimi, savigrauža, nematymas šviesios ateities, nesugebėjimas veikti, nesugebėjimas mąstyti, nesugebėjimas bendrauti, kaltė, skausmas, aplinka, niūrios spalvos. Viskas dar labiau apsunkina gyvenimą ir skausmą.
    Dar blogiau pasidarė, kai draugės nustojo bendrauti (spėju dėl to, kad pasidariau vangi, apatiška, nelabai noriu susitikti ir eiti į viešumą), nors žinojo, kad turiu šių problemų. Taip pat problemos šeimoje: senelis, spėjama, serga odos vėžiu, dar laukiama tyrimų rezultatų; močiutei užkyla aukštas spaudimas ir kamuoja nemiga; mamai prasidėjo smarkios skrandžio problemos (reikalinga operacija), paniro į alkoholizmą; patėvui trūko sausgyslė; tėvo nepažįstu. Turiu vienintelį ramstį – savo draugą, su kuriuo gyvename mieste, kuriame studijuojame. Tačiau, nežinau ar tiesa, bet jaučiu apatiją, atrodo, kad su sunku jam su manimi. Nesugebu nuslėpti visų emocijų, jam sunku matyti mane tokią, sunku su manimi gyventi, nes nesugebu nei valgyti pasidaryti, nei nueiti į parduotuvę, nei į universitetą, o dar turiu polinkį žalotis.
    Privatus specialistas man yra neprieinamas finansiškai. Nežinau kaip elgtis. Pastaruoju metu labai stengiuosi, nenoriu palūžti ir pasiduoti savo blogosioms mintims, todėl grįžau prie savo buvusios veiklos: vėl pradėjau groti gitara, vėl pradėjau tapyti, bei fotografuoti, vėl pradėjau rašyti eiles. Tačiau, nejaučiu malonumo, viską atrodo darau priverstinai. Nors tai atitraukia nuo blogų minčių, bet tik tam momentui. Stengiuosi nelikti viena, kad nesivystytų liūdnos mintys. Tačiau jaučiu, kad negerėja, viskas ir liko stovėti toje pačioje vietoje. Neturiu su kuo pasikalbėti, nenoriu apkrauti draugo savom problemom.
    Tiesiog norisi mirti, nes atrodo viskas, ką aš darau, yra beprasmiška ir visiškai nereikalinga. O jei nieko nedarau, tada dar blogiau. Jaučiuosi kalta dėl visų problemų šeimoje. Nebežinau nei kaip jaustis, nei ką daryti, nei kaip gelbėtis ir ar išvis gelbėtis.

      • žinau, kad vietoj pasakymo kažko banalaus, geriau patylėti, nors kad ir norėtųs kažką pasakyti tokiu atveju…bet patylėti galima juk kartu su tuo, kuriam norėtųs kažką pasakyti…esi rašius, kad privatus specialistas finans. neprieinamas, bet jei esi socialiai drausta, tai nuėjus pas poliklinikos psichiatrą, galima juk gauti kompensuojamą receptą antidepresantui, tai tikrai išlaidos nebūtų didelės, nes kompensuojama būna net iki 80proc. vaisto kainos, tiesiog pabandyti tokį variantą…kažkaip gyvenkim, juk niekad nežinom kokia bus sekanti akimirka, valanda, diena…

      • Esi reikalinga sau, draugui. Jis aiskiai nori ir buna su tavimi. Kitu rupesciai, net ir tokiu artimu zmoniu, yra ju rupesciai ir ligos. Jus galite pabuti su jais, bet tai nera jusu. Jus tarsi prisiimate sau, kad butu dar viena priezastis blogiau pasijausti. Kodel jums reikia tu priezasciu? Kas gasdina gyvenime dabar? Ieskokit priezasciu del ko gyventi pilnaverti savo gyvenima; ne mamos, patevio ar mociutes. Grisk pas drauges, pasiulyk pirma iseiti. Pabandyk uzmgezti rysi su mama, bet neprisiimk jos ligos. Uzsiimk veikla, nors ir priverstinai. Susigalvok koki tiksla pasiekiama. Paprasyk draugo konkrecios pagalbos, kad jus kartu iseitumete kur nors, ar isvaziuotumete. Jeigu matai kad nera kaip be antidepresantu – pradziai pavartok, kad atsikelt is lovos. O po to pakeisk sportu. Daryk, bent truputi, ka gali tuo metu padaryti. Tau niekam nereikia irodyti, kokia vertinga tu esi. Nes tu esi unikalus zmogus. Sis sunkus metas tau galbut duota galimybe perziureti savo gyvenima, atrasti autentiska save. Net jei dabar tau taip neatrodo. Kalbu is savo patyrimo. Nesi nei geresne, nei blogesne nei kiti, esi lygi su kitais. Apkabinu tave stipriai stipriai

      • Esu panašioje situacijoje,būtinai nueik psichikos sveikatos centrą bet kurioje poliklinikoje, paslaugos nemokamos, vaistai konpensuojami. Esi ne viena, depresijosklubas.lt

  40. 85 huh…. Nors man tik 14… Isgyvensiu :’) nors visokiu testu kiek ziejau ,visur gaunu ta pati atsakyma “labai sunki depresija”. Nu va, nieko nepakeisiu. Susitaikai ir toliau egzistuoji.

  41. Sveiki,

    Noriu pasakyti, kad niekas neprivalo kentėti vienas. Jei surinkote aukštus testo balus ir prastai jaučiatės, jei save žalojate ar kyla minčių apie savižudybę, svarbu nelikti vienam su savo jausmais ir kreiptis pagalbos į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Jei dvejojate ar šiuo metu neturite galimybių gauti profesionalios pagalbos, gali būti naudinga apie savo savijautą pasikalbėti su patikimu žmogumi.
    Taip pat visada galima skambinti nemokamais pagalbos telefonais, kur būsite išklausyti ir sulauksite emocinės paramos. Galite skambinti:
    Vaikų linijai (skirta vaikams ir paaugliams iki 18 m.) tel. nr. 116 111. Linija dirba kasdien nuo 11 val. iki 21 val.;
    Jaunimo linijai tel. nr. 8 800 28888. Linija dirba visą parą.

    Čia galima rasti daugiau pagalbos telefonu linijų kontaktų – http://www.klausau.lt/telefonai.

    Jūs esate svarbūs. Pasikalbėję su žmonėmis, kuriems rūpite, galite pasijusti bent šiek tiek geriau.

    • Tos visos pagalbos telefonnu ir visa kita nepades, reikia paciam tam nusiteikti ir stengtis kitaip ziureti i gyvenima, i save ir i kitus. Kiek man bande padeti praina puse metu ar maziau ir vel viskas is naujo, pati susimastau, kodel as taip nedarau, bet man neisina nes tiesiog aplinkiniai manes nesupranta, sunku vienai.

  42. surinkau 36 taskus, cia yra tiesa nes kiek sprendziu bet kur visur pas mane vidutine depresija, visur teisingai saziningai vertetu atsakyti ir tada galvoti ar reikia pas gyditoja ar ne o seip debresija padeda malsinti sportas atsipalaidavimas su muzika sokiai ir kai kam net cigaretes surukimas. bet cia tiesa nes kiek sprendziu visur tik vidutine depresija. cia rimtas dalikas.

  43. surinkau 86 balus nenustebau nes savijauta mano labai labai bloga …zinau kad reikia pagalbos bet nedristu nueit pas daktara

  44. Truputį nusivyliau su savo rezultatais, bet saskaičius komentarus, ramiai sau sakau: Būk rami, surinkau TIK 25 balus.

  45. Labas draugai, 84, gal kiek daugiau:), kelis ats pagrazinau, kad apgaut save truputeli. Be melo nebemoku gyvent, meluoju visiems is eiles ir sau taip pat.

    • Man tas pat, meluoju net sau, o ką jau kalbėti apie kitus, bijau pripažinti tiesą, nes iliuzija geriau nei tikroji tiesa

  46. 84. O koks skirtumas visko? Jokio. Kelias tik vienas visu… Kam stengtis ir kazka kurti, kazka patirti, jeigu galu gale vistiek tik tustuma ir tamsa. Niekas neturi prasmes.

    • Mas 17 metų, surinkau 73… Nuolat jaučiu nepakeliamą stresą, jaučiuisi bevertė, bet bijau apie tai kam nors papasakot, nes bijau, kad nesupras manęs niekas. Dažnai mokykloje daug juokiuosi ir bandau bendraut su žmonėm,kad pajausčiau bent kažką,bet nieko…Grįžus namo jaučiu tuštumą ir noriu tik gulėt ir nieko daugiau nedaryt, kartais užeina noras kažką pakeist, bet nieko konkrečiai nesiimu, po to ateina beviltiskumo jausmas. Dabar 3 nakties, o aš verkiu ir nenoriu eit miegot, nes bijau, kad rytoj išauš nauja diena kupina liūdesio ir beprasmiškumo…

      • Gabija, mieloji,o kodėl neatsivėrus ir neišsakius savo skausmo artimiausiam žmogui. Bent jau siūlau susirasti psichologą,kuris tave išklausytų ir tau padėtų. Sakysi sunku, bet verta-dėl savęs,nes tu esi svarbiausia šiame pasaulyje. Sėkmės

  47. 76…Man sunku, bet manęs nesupranta.
    O tai ka daryti tiems jauniems žmonėms. Kurie bijo sakyti tėvams, kad jiems sunku. Jie bijo pasakyti, nes žino, kad jų nesupras sakys, kad išsigalvoja. O tai kai jiems nepadeda jie lieka tokie arba išnyksta. Ir to nepakeis niekas.

  48. Vaikeliai mano mieli, gyvenkim! Nedriskime mastyti apie mirti!Gyvenimas grazus ir pilnas netiketumu. Na ir kas kad surinkau 79 balus. Depresija sergu jau 30 metu. Pries tris metus teko susigrumti su veziu. Ir visvien gyvenu ir nepasiduodu! Svarbiausia- judeti! Tik ne i lova! Kai po xemoterapijos proceduros galedavau atsikelti ir zengti zingsni tai ir darydavau ir vezys pasitrauke. Kai uzeina nerimas keliuos ir einu einu einu. Judejimas tai gyvenimas!Ir dar! Butinai melskites! Kas kaip mokate kalbekite su Dievu! Dievui galite issakyti viska ko negalite ar nedristate pasakyti zmonems. Dievas visada isklauso ir atsako tik reikia ismokti kantriai islaukti.

  49. Gabija, mieloji,o kodėl neatsivėrus ir neišsakius savo skausmo artimiausiam žmogui. Bent jau siūlau susirasti psichologą,kuris tave išklausytų ir tau padėtų. Sakysi sunku, bet verta-dėl savęs,nes tu esi svarbiausia šiame pasaulyje. Sėkmės

  50. Sveiki.,
    Gavau 100 labai grazus ir begalo didelis skaicius man.
    As net sutinku su pizymiais atitinkamais Depresijai 7m labai daug bet as iki daba kaip eina 7m as esu siuksle juries kada reikia pasinaudoja kojas nusivalo as nemoku kovoti ir nebenoriu noriu nebeprabusti nebenoriu gyventi. Verkiu kam niekas nemato nesidalinu skausmas nugalejo neturiu nieko kas mane suprastu .
    Sakau man reikia pagalbos gal tu durna kam nusijuokia ir as lieku durnes vietoj. Nebesidalinu vis stipriau laikau sugniazus sirdi su grandinem issivaduoti sunku kaip nieko nera sale manes.
    Noriu pasiduoti.
    Nebenoriu gyventi.
    Nieko nebenoriu.
    Nekenciu saves.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here