Dvigubi slaugos standartai – namie ir globos įstaigose

0

Pernai mūsų šalyje penktadalis visuomenės buvo vyresnė nei 60 metų. Prognozuojama, kad 2030 m. kas trečias lietuvis bus senjoras. Dažniausias sveikatos sutrikimas vyresniame amžiuje – šlapimo nelaikymas. Būtent jis ir lemia slaugos kainą, būtent dėl prastos slaugos šlapimo nelaikymas tampa didelių problemų priežastimi. Globos įstaigų realijos verčia dažną su baime galvoti apie savo ateitį jose. Valdžios institucijų vadovai kviečia diskusijai apie teisinės padėties tobulinimą „nematydami“ tikrųjų bėdų. O protingesni specialistai jau dabar mokosi, kaip mažinti slaugos išlaidas.

Šlepetės1
Šlapimo nelaikymas yra tarsi senėjimo barometras. Ir jis virsta ne tik sveikatos sutrikimu, bet ir iššūkiu šlapimo nelaikymą turinčio žmogaus artimiesiems. Algirdo Kubaičio nuotr.

Slaugyti neapsimoka

Neseniai sveikatos apsaugos ministrė išplatino pranešimą spaudai apie globos įstaigų teisinį reguliavimą, kuris privertė susimąstyti. Globos įstaigos yra pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, jose gyvenančių senjorų gydymo klausimais rūpinasi Sveikatos apsaugos ministerija. Pasirodo, triukšmas kilo ir ministrė tarė žodį visuomenei, kai buvo pasipiktinta, jog senjorai net nėra prirašyti prie kokių nors šeimos gydytojų. Taip pat, pasirodo, net 268 globos įstaigos neturi reikiamų licencijų teikti slaugos paslaugas. Kodėl? Apmokėjimas už slaugytojų darbą yra toks niekingai mažas, kad įstaigoms geriau tokių paslaugų visai neteikti.

Pasak „SCA Hygiene Products“ atstovo Jono Vencpolio, Danijoje į tiesiogines išlaidas slaugai skaičiuojama ir slaugytojų darbo laikas. Lietuvoje daugelis nustemba tai sužinoję. „Tiesioginės išlaidos slaugai sudaro sauskelnės, kosmetikos priemonės ir slaugytojų darbo laikas. Tik pakeisti sauskelnes neužtenka, reikia rūpintis pragulų prevencija, vadinasi, naudoti tinkamas tam kosmetikos priemones, vartyti žmogų – tai yra darbo laikas“, – pabrėžia J. Vencpolis.

Šlapimo ir naftalino kvapas

Šlapimo nelaikymas tiesiogiai susijęs su populiacijos senėjimu, beveik kas antras susiduria su tuo. Pagal paplitimą šlapimo nelaikymas lenkia Alzheimerio ir Parkinsono ligas. Moteris šlapimo nelaikymas vargina du kartus dažniau nei vyrus.

„Žmonės nėra linkę apie tai šnekėtis su savo gydytoju. Tas naftalino ir šlapimo kvapas vertinamas kaip savaime suprantamas dalykas. Šlapimo nelaikymas yra tarsi senėjimo barometras. Ir jis virsta ne tik sveikatos sutrikimu, bet ir iššūkiu šlapimo nelaikymą turinčio žmogaus artimiesiems“, – konferencijoje šeimos gydytojams „Gyvenimas su šlapimo nelaikymu. Kokybė, kasdienybė bei iššūkiai“ kalbėjo J. Vencpolis.

„Jeigu vienai slaugytojai tenka prižiūrėti 70 ligonių, negalima tikėtis, jog jų visų slauga bus gera“, – sako J. Vencpolis. Linos Šipelytės Valytės nuotr.
„Jeigu vienai slaugytojai tenka prižiūrėti 70 ligonių, negalima tikėtis, jog jų visų slauga bus gera“, – sako J. Vencpolis. Linos Šipelytės Valytės nuotr.

Kiek kainuoja slauga?

Danijoje atlikti skaičiavimai parodė, kad slaugos kaštai susideda iš dviejų dalių – tiesioginių ir netiesioginių kaštų. Tiesioginiai kaštai – tai sauskelnės, kosmetikos priemonės ir slaugytojo darbo laikas. Netiesioginiai kaštai sudaro didžiausias išlaidas – tai skalbimo priemonės, elektra, skalbimo įrangos remontas.

Vėliau gali prireikti vaistų, tvarsčių, jei nebuvo naudojama kosmetika profilaktikai, kad būtų išvengta pragulų. Jei slaugant neatsiranda odos problemų, tokia slauga vertinama kaip efektyvi. Nustatyta, kad pragulai atsirasti užtenka pusantros valandos. Pragulos yra didžiulė kančia ligoniui ir nemažos išlaidos jų gydymui.

Į netiesioginius kaštus danai įtraukė ir šiukšlių išvežimo kaštus. Lietuvoje to visai neskaičiuojama, nes ekologinio sąmoningumo lygis yra visai kitoks nei Skandinavijos šalyse. Pasak J. Vencpolio, būtent netiesioginės išlaidos sudaro liūto dalį galutinėje slaugos dalyje.

„Suvokdami kaštų skirtumus, įvertinę juos, galime sumažinti išlaidas. Tačiau visuomet pabrėžiu, jog slauga nėra pigus dalykas, tad mokėti racionaliai taupyti šioje srityje yra labai svarbu“, – sakė slaugos specialistas.

Mitai, didinantys išlaidas

Pasak J. Vencpolio, slaugančiųjų tarpe egzistuoja du mitai apie šlapimą sugeriančius gaminius. Pirmas: jei pirksiu didžiausio sugėrimo sauskelnes, tai jokio pratekėjimo nebus. Antras: pigesnės sauskelnės – pigesnė slauga.

„Kai buvo gaminamos pirmosios sauskelnės šlapimui sugerti, joms buvo keliama viena užduotis – kuo daugiau sugerti. Jeigu žiūrim tik į šį parametrą, ignoruojame kitas savybes – koks jo dydis, kaip jis bus utilizuojamas, ar patogu uždėti. Reikia būti gudriems ir suvokti, kad sugėrimas yra reliatyvus vertinimas, gali daug sugerti, bet vis tiek turėsime pratekėjimą. Nepratekėjimą lemia gaminio forma, lipdukai, specialus sluoksnis, neleidžiantis ištekėti, gaminio krašteliai. Sugėrimas ir dydis yra du skirtingi dalykai. Slaugytojai dažnai perka L dydį, paskui stebisi, kodėl pacientas visas sumirkęs, lova šlapia. Mes galime turėti S dydžio gaminį, kuris sugeria keturis litrus. Žmogus per parą šlapinasi tris litrus, vadinasi, jam toks gaminys puikiai tinka. Optimali namų slauga yra 3-4 sauskelnės per parą. Tai kam pirkti tokio didelio sugėrimo, jeigu sauskelnės bus dažniau keičiamos?“ – klausė J. Vencpolis.

Pasak lektoriaus, pigesnes sauskelnes artimieji dažniau perka, kai žmogus yra prižiūrimas slaugos ligoninėje.

„Jeigu atneši geras sauskelnes į slaugos ligoninę, jas ten vagia. Tokia lietuviška realija. Taip gal ir galima būtų pateisinti tų prastų gaminių naudojimą slaugos įstaigose, tačiau to negali būti slaugant namuose. Pigiose sauskelnėse nėra pakankamo kiekio absorbentų. Net jei parinkom tinkamą dydį, bet per pigų gaminį šlapimas išbėgs. Išbėgo, vadinasi, keičiam patalynę, vartom ligonį – gaunam netiesiogines išlaidas: skalbimai, pragulos. Tai jau negarantuoja efektyvios slaugos“, – pabrėžė J. Vencpolis.

Mažiausio ir didžiausio šlapimo sugėrimo kaina labai skiriasi. Pasak slaugos specialisto, žmonės, pirkdami didelį gaminį, mano, kad jie perka saugumą ir ramybę sau bei ligoniui.

„Žmonės vaistinėje lygina skirtingo tipo gaminių kainas. Juk kavos kainos nelyginate su arbatos, nes jums reikia kavos. Taip ir su šlapimą sugeriančiais gaminiais. Jeigu jums reikia anatominių sauskelnių, žiūrėkite tokių gaminių kainas. Žiūrėkite ne pakuotės kainą, o vieneto. Prisiminkite, kad tinkamai parinktas sauskelnės tipas irgi gali sumažinti slaugos kainą. Pavyzdžiui, kelnaičių nereikia dėti gulinčiam žmogui, jos tinkamesnės aktyviam žmogui. Tad gerai įvertinkite gaminio tipą ir jo tinkamumą slaugomam žmogui“, – atkreipė dėmesį J. Vencpolis. Jo nuomone, žiūrint į perspektyvą dėl kompensavimo ir priemokų – jos tik didės.

Slauga namie efektyvesnė

Prakalbus apie slaugos namie ir gydymo įstaigose skirtumus, J. Vencpolis sako, jog šį skirtumą sukūrė šalies teisinė sistema.

„Jeigu vienai slaugytojai tenka prižiūrėti 70 ligonių, negalima tikėtis, jog jų visų slauga bus gera. Man pačiam teko prižiūrėti ne vieną artimą žmogų ir aš žinau, kad negali nakčiai uždėti didžiausio gaminio ir ramiai eiti miegoti. Taip gali būti tik globos įstaigose, namie – ne. Nemalonus šlapimo kvapas – dar vienas blogos slaugos parametras. Jeigu ieškote tinkamos globos įstaigos savo senoliui – užėję giliai įkvėpkite. Jeigu įstaigoje jaučiate kvapą, vadinasi, ten taupoma žmonių sąskaita. Yra gudrių globos įstaigų, kurios naudoja smilkalus, kurie sumišę su šlapimo kvapu duoda tokį kvapą, kad vasarą musės krenta pačios“, – liūdnai pašmaikštavo J. Vencpolis.

Jam lankantis slaugos įstaigose, jų vadovai neretai sako, jog jis nekritikuotų slaugytojų darbo, neva jos yra jautrios ir gali pasipiktinusios tiesiog išeiti.

„Kai yra maži atlyginimai, dideli darbo krūviai, natūralu, kad žmogus yra piktas. Ir motyvuoti jį dirbti geriau neįmanoma. Nors jeigu turėtų motyvą, galėtų parinkęs tinkamas priemones sumažinti ir savo laiko sąnaudas, ir gydymo įstaigos lėšas. Kiek kartų esu kalbėjęs, jog ieškotų savo darbo palengvinimo priemonių, nes gamintojai tikrai turi ką pasiūlyti. Jau yra galvos trinkimo kepuraitės, drėgnos pirštinės žmogui prausti (kai kurie senoliai ima paniškai bijoti vandens), testai, kurie įdėti į sauskelnes nustato, ar yra šlapimo takų infekcija. Jau yra sukurti šlapinimosi rutinos nustatymo įrenginiai, kurie iš sauskelnės siunčia signalą į daviklį, po to į serverį, o ten sistema analizuoja, kaip dažnai šlapinamasi, į kurią vietą skysčio pribėga daugiau, koks šlapinimosi intensyvumas ir kuriuo metu. Tai yra žingsnis į personalizuotą priežiūrą. Tačiau apie tai klausomasi kaip apie nepasiekiamą ateitį. Tokios priemonės pas mus gali būti taikomos tik namuose“, – sakė J. Vencpolis.

Daiva Ausėnaitė
Šaltinis: vlmedicina.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here