Kaip „IŠSIGYDYTI SENATVĘ“ jaunystėje?

senas-jaunas

Esate senas ar jaunas žmogus? Uždavus šį klausimą ne vienas suglumsta. Bičiuliai nusijuokia, artimieji susigraudina, priešai mano, kad norėjai įžeisti, o moterų, žinoma, kad neklausiame. Tad joms apie atsakymą galvoti nereikia.

Išgirdęs tokį klausimą ne vienas svarsto: pasakysi – jaunas, tai pamanys, kad pernelyg įžūlus, nekuklus, o jei pasakysi – senas, tai pasirodysi niekam tikusiu. Tai tas pat, kas darbdaviui užduoti klausimą: „kokio atlyginimo tikiesi“? Užduotis – įvardinti tokį atlygį, kuris būtų ne per didelis ir ne per mažas. Tačiau „Aukso vidurys“ ir yra ta šalis, kurios ieškome visą gyvenimą.

Vyresnio amžiaus žmonės paprastai pasirenka tokį atsakymą: man vis dar „-iolika“ arba „esu senas, tačiau mano širdis – jauna“.

Taigi, esate senas ar jaunas? Mokslininkai rekomenduoja atsakyti taip: „kartais būnu jaunas, o kartais – senas“. Atlikite eksperimentą. Užduokite sau klausimą: kuo skiriasi senas žmogus nuo jauno? Koks jūsų atsakymas?

Atlikti eksperimentai parodė, kad atsakydami į šį klausimą dažniausiai kalbame apie vyresnio amžiaus žmones. Užuot kalbėję apie jų teigiamas savybes, mes esame linkę kalbėti apie jų neigiamas savybes. Dažniausiai sakome, kad vyresnio amžiaus žmonės:

1. Bambekliai;
2. Pikčiurnos;
3. Moralistai;
4. Nuobodybės;
5. Niekuo nesidomintys;
6. Snaudžiantys prie televizoriaus;
7. Erzinantys kitus savo pasakojimais apie „senus ir gerus laikus“;
8. Dominančios temos: sveikata, pinigai, bėdos.

Tačiau eksperimentas šiame etape nesibaigia. Jis tik prasideda. O dabar užduokite sau klausimą: kurios iš šių savybių (būdingų senyvo amžiaus žmonėms) tiktų ir jums? Paslaptis yra ta, kad savybes, kurias mes įvardiname tik, kaip seno žmogaus charakteristikas, tinka tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Žaidžiant šį žaidimą daugelis nustemba ir sako: „man tinka visos savybės“; „daugelis iš jų tinka“; „apie tai niekada nesusimąstydavau. Esu nustebęs, pasimetęs.“ Galėtume pasakyti, kad mes retai tokie esame, o vyresnio amžiaus žmonės – visada.

O dabar sąžiningumo testas. Ar tikrai? Ar tikrai vyresnio amžiaus žmonės nuo „aušros ligi aušros“ bamba, grūmoja pirštu, gena vaikus nuo vejos, griebiasi vaistų ir pan.? Ar tikrai nebambate, ar tikrai nepykstate, ar tikrai nesijaučiate pavargę, ar tikrai neprisimenate „senų gerų laikų“ ir pan., kai jūs buvote „– iolikos“?

Kaip manote, ką mano jūsų vaikai apie jus, kad ir kokio amžiaus bebūtumėte? Jie visada mano, kad tėvai – seni. Kiekvienas vaikas išvardintų tą patį sąrašą savybių, jei jo paklaustų apie jo tėvus net jei jums vis dar „- iolika“. Tad esate senas ar jaunas?

Psichologai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai, gerontologijos specialistai (Gerontologija – medicinos šaka, tirianti žmogaus organizmo senėjimo priežastis, mechanizmą, reiškinius bei pagyvenusius žmones) teigia, kad „pasenti“, sirgti „senatve“ galima ir jaunystėje.

Žmogus, kurį „užpuola šis virusas“ išties greičiau sensta, sunkiau sveiksta, anksčiau miršta.

Psichoterapeutas J. Pausch įvardina „jauniems seneliams“ būdingus požymius:

1. Nieko neveikia;
2. Nieko nelaukia;
3. Niekuo nesidomi;
4. Nebeturi gyvenimo tikslo;
5. Nesirūpina kitais;
6. „Nuskausmina kasdienybę“: vartoja alkoholį, žiūri televizorių, laiką leidžia prie kompiuterio, nuolat valgo, užkandžiauja, turi užtikrintas pajamas (pensija, pašalpa, loterijos laimėjimas, tėvų duodami pinigai kasdienėms išlaidoms ir pan.);
7. Niekur neišeina;
8. Atmeta bet kokią protinę veiklą (skaitymas, kryžiažodžių sprendimas, žaidimas šachmatais, diskusijos ir pan.).

Tad ką turime daryti, kad pasveiktume, jei jau susirgome „senatvės liga“? Tas pats psichoterapeutas J. Pausch pataria:

1. Nesnauskite prieš televizorių;
2. Nesiurbčiokit alaus;
3. Ilgėkitės ko nors;
4. Išeikite kiekvieną dieną, kad turėtumėte bent vieną tikslą – grįžti;
5. Neramstykite sienų, kai nežinote ką veikti. Geriau tas sienas sugriaukite ir iš naujo pastatykite.
6. Turėkite tūkstantį rūpesčių net jei niekas jūsų neprašo rūpintis;
7. Liaukitės užkandžiauti;
8. Liaukitės kariauti su vaikais dėl žalios vejos;
9. Maitinkite kiemo šunis, kates, balandžius;
10. Turėkite pilnas kišenes saldainių, kad turėtumėte kuo pavaišinti pažįstamus, kai išeisite į kiemą;
11. Uždarykite „bendrabutį“, kurį atidarėte lovoje;
12. Kvieskite į svečius: dienai, kelioms dienoms, savaitei. Rūpestis – puikus priešnuodis senatvei;
13. Neprašykite smulkioms išlaidoms. Paprašykite, kad leistų užsidirbti. Tegul artimieji jus „įdarbina“;
14. Raukykitės, verkite, purkštaukite, bet priverskite dirbti smegenis. Smegenys turi prakaituoti, kad „nenutuktų“;
15. Gyvenkite su mažais ir jaunais, leiskite laiką su jaunais ir mažais. Bendraukite su „senukais“, kurie turi vaiko veidą, vaiko akis ir vaiko širdį. Vaikai ir jauni žmonės neleidžia pasenti. Jie „tempia už ausų“. Tuos, kuriuos tempia – jie visada pasitempę;
16. Nesaugokite vieni kitų, kaip „kiaušinių“. Kiekvienas turi daryti tiek, kiek gali – ne mažiau ir ne daugiau. Visi kažką gali. Nedarykite mažiau nei galite, nedarykite už kitą to, ką padaryti pats gali.

Gydykitės nuo senatvės jaunystėje, kad „senio nereikėtų sušaudyti jaunystėje“! (pagal poetą ir filosofą Liutaurą Degėsį).

Šaltinis: galvocius.lt

Share Button

You may also like...

1 Response

  1. Vladas parašė:

    Nebūtinai visi seni žmonės yra įkyrūs bambekliai ar „energetiniai vampyrai“.
    Aš beveik kiekvieną šeštadienį ar sekmadienį važiuoju Kaunan pasiimu savo tėvus ir vežuosi į sodybą prie Jonavos, o vakare parvežu namo. Ten krapštytis (pjauti ir skaldyt malkas, saugot nuo stirnų ąžuoliukus, kūrenti iškirstų krūmų laužus ir virti šunims košę ir t.t.) daug įdomiau su bendraminčių kompanija nei vienam, bet vieną kartą važiuodamas Kaunan pagalvojau, jog vežuosi juos ne todėl, kad „privalau“ netgi ne todėl, kad parodyčiau savo dukroms kaip „reikia mylėti“ senus tėvus, bet todėl, kad man patinka su jais bendrauti. Nei vienas iš jų man nevadovauja, neaiškina kaip „privalau“ ką daryti ir ir ko nedaryti, nedejuoja ir nesiguodžia kaip jiems blogai dėl netikusios valdžios ar sveikatos ir todėl man su jais smagu tiesiog būti ir kažką veikti ar tiesiog pasidaryti ant „tikros ugnies“ ką nors skanaus valgyti ir gerti kavą su pyragėliu.
    Mokausi ir aš to iš jų Turiu skubėti, nes tėvui jau 90, o mamai 82.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.