Kaip paruošti sėkmingam savarankiškam gyvenimui vaikus?
Straipsnis tėvams pasitikrinti, ar jie moka užauginti sėkmingam savarankiškam gyvenimui pasirengusius vaikus. Ar tai Jums aktualu?
Visų pirma pasitikrinkite, ar tai Jums yra aktualu. Atsakykite į žemiau pateikiamus klausimus:
1. Ar Jums teko kada nors palikti vaiką, atstumti jį, neprisileisti, atsisakyti bendrauti, ignoruoti?
2. Ar Jums teko kada nors vaiką menkinti, nuvertinti, kritikuoti, žeminti?
3. Ar Jums teko kada nors užrėkti ant vaiko, kaltinti?
4. Ar Jums teko kada nors uždrausti susitikti su bendraamžiais ar kitaip izoliuoti vaiką?
5. Ar Jums teko kada nors vaiką bauginti, gąsdinti bausmėmis?
6. Ar Jums teko kada nors bausti vaiką fizinėmis bausmėmis (ranka, diržu, rykšte… )?
7. Ar Jums tenka konfliktuoti su sutuoktiniu dėl vaiko auklėjimo?
8. Ar vaikas girdi Jūsų konfliktus?
9. Ar Jūsų vaikas yra emociškai nestabilus, neklauso Jūsų, yra hiperaktyvus, o gal drovus, tylus, uždaras?
Jei bent vienas atsakymas į klausimus Nr. 1-8 yra „Taip“, reiškia vaikas patirė traumas ir, gal būt, jau yra traumuotas Jūsų elgesio su juo. Tai galite matyti iš atsakymo į klausimą Nr. 9.
Kas kalti: vaikai ar tėvai?
Kad vaikų auklė galėtų auklėti vaikus, ji mokosi 2 metus. Kiek laiko mes mokėmės auklėti vaikus? Greičiausiai nesimokėme, o auklėjame vaikus taip, kaip tėvai auklėjo mus. Deja, mūsų tėvai tikrai nesimokė auklėti vaikų ir jų auklėjimo pavyzdys greičiausiai nėra tinkamas. Taigi, mes auklėjame vaikus neturėdami specialaus pasirengimo, todėl, patys to nenorėdami, galime traumuoti vaikus. Vaikai, patyrę psichologines, emocines ar fizines traumas pradeda elgtis neadekvačiai. Tada mes kreipiamės į vaikų psichologus, kad šie „sutaisytų“ mūsų vaiką. Tačiau kiek nori „taisyk“ tą vaiką, jei mes ir toliau elgsimės, kaip elgėmės, t.y. jį traumuosime, vaikas ir toliau‚ „ges“…
Tėvai neturi kaltinti vaiko, jei jis elgiasi neadekvačiai, o atsakomybę už tai prisiimti sau, nes dar nepakankamai moka ugdyti vaiką ir parengti jį sėkmingam savarankiškam gyvenimui.
Tėvų nepakankamų gebėjimų auginti vaikus Nepageidaujamos pasekmės
Pasižymime tuo, kad esame tauta, kurioje vaikai:
- Nelaimingiausi Europoje (2011)
- Patiria daugiausia patyčių iš 42 tyrime dalyvavusių šalių (PSO. 2013/2014).
Pasižymime tuo, kad esame tauta, kurioje užaugę vaikai – suaugusieji:
- Linkę nusikalsti – Nusikaltimai ES 100 tūkst. gyventojų -3 vieta (2012)
- Linkę žudytis – Vyrų savižudybių dažnis (100 tūkst. gyventojų) 3 kartus viršija ES vidurkį ir esame Nr. 1 (2010). Lietuvos savižudybių rodikliai jau du dešimtmečius yra aukščiausi pasaulyje. Savižudybių priežasčių yra daug, tačiau viena svarbiausių – psichosocialinė, t.y. vaikų ir jaunuolių nepasirengimas įveikti gyvenimo iššūkius (D. Gailienė).
- Dažniausiai žudo kitus žmones – Nužudymų dažnis (100 tūkst. gyventojų) 5 kartus viršija ES vidurkį ir esame Nr. 1 (2010)
- Sėdi kalėjime – Kalinių dalis (100 tūkst. gyventojų) 2,5 kartus viršija ES-27 vidurkį ir esame Nr. 3 (2015)
- Išgeria daugiausia alkoholio – pagal alkoholio suvartojimas pasaulyje esame Nr. 3 (2015)
- Skiriasi – Skyrybų skaičius ES 100 tūkst. gyventojų -2 vieta (2014).
- …
Savižudybių skaičius pagal amžiaus grupes ir lytį Lietuvoje 2015 m.
Kur užauga žmogžudžiai, savižudžiai, dori piliečiai? – Šeimoje.
Kas juos tokiu užaugina? – Tėvai.
Kodėl tėvai traumuoja vaikus?
Sutuoktiniai (tėvai) nepakankamai suvokia kaip stipriai įtakoja savo vaiką, deramai neįvertina vaikų ugdymo svarbos, neturi reikiamų žinių ir gebėjimų, kurie pas juos yra skirtingi (ir dažnu atveju – neteisingi), nemoka suderinti tų skirtumų bei neskiria pakankamai laiko vaikams.
Sutuoktiniai (tėvai) nepakankamai žino ir moka:
1. Kokios yra vaiko raidos stadijos ir iššūkiai kiekvienoje iš stadijų, todėl nemoka padėti vaikams sėkmingai jas pereiti, psichologiškai sužaloja vaikus, įskiepydami nepasitikėjimą, abejones, gėdą, kaltę, baimę, pyktį, nuoskaudas, užsidarymą, liūdesį ir/ar agresiją.
2. Kaip sukurti artimą ryšį su vaikais, todėl negali vaikui suteikti reikiamos jam paramos ir saugumo. Dėl to vaikas užauga nepasitikintis savimi ir aplinkiniais.
3. Kokias Asmenines Savybes ir kaip jas suformuoti vaikui. Nors visi tėvai nori, kad vaikai būtų sėkmingi, tačiau jie dar nepakankamai suvokia, kaip vaike suformuoti aktyvaus žmogaus savybes. Tikslingai neformuojant aktyvaus žmogaus savybių labai tikėtina, jog vaikas taps pasyviu, laukiančiu, kol kas nors už jį išspręs jo problemas. Toks vaikas tampa tarsi nelaiminga auka, kuri nieko negali, tik reiškia pretenzijas, priekaištus ir kaltina artimuosius už tai, kas vyksta jo/jos gyvenime.
4. Kokias Vertybes ir kaip jas įskiepyti vaikui. Sutuoktiniai (tėvai) nori, jog vaikas elgtųsi dorai, tačiau jis elgiasi ne taip, kaip tėvai tikisi. Jei tėvai neįskiepija vaikui teigiamų vertybių, vaikas bus linkęs nusižengti taisyklėms, visuotinai priimtoms normoms, nesilaikyti įstatymų, negerbs kitų, todėl bus atstumiamas, paliekamas ir gal būt – izoliuojamas nuo visuomenės.
5. Kokias teigiamas Nuostatas ir kaip jas suformuoti vaikui. Daugelis tėvų patys turi neigiamas Nuostatas (Įsitikinimus) , todėl ir patys kenčia nuo prastų santykių šeimoje ar finansinio nepritekliaus. Tėvai neįvertina Nuostatų įtakos vaiko sprendimams, todėl neskiria specialaus dėmesio suformuoti teigiamas vaiko Nuostatas. Ypatingai vaiko likimą gali paveikti jo neigiamos nuostatos į Pinigus, Turtą, Turtuolius, Darbą, Priešingą lytį. Dėl to suaugęs vaikas kentės nuo finansinio nepritekliaus ar prastų santykių šeimoje.
6. Kaip pastebėti ir išlavinti vaiko talentą. Sakoma, „Jei pasirinksi paklausią profesiją turėsi pinigų ir būsi nepatenkintas. Jei pasirinksi profesiją pagal savo talentą, tai turėsi pinigų ir būsi patenkintas“. Jei tėvai nemoka pastebėti ir išlavinti vaiko talento, tai jis užaugęs „klaidžios“ po darbovietes ieškodamas ir nerasdamas savo mėgstamo darbo. Dėl to jis bus nepatenkintas, piktas, negalės susikurti tvirto finansinio pagrindo ir, ko gero, gyvens skurde.
7. Kokius ir kaip suformuoti vaiko Gebėjimus. Tėvai nujaučia, tačiau nežino konkrečiai, ką turėtų mokėti (gebėti) jų vaikas. Nežinodami, kokius gebėjimus vaikui turi išlavinti, jie jų tikslingai neugdo. Užaugęs vaikas susiduria su rimtomis problemomis: neranda sau tinkamo darbo, sunkiai sudurią „galą su galu“, negeba sukurti darnių santykių, jo sveikata pradeda šlubuoti…
8. Kaip pertvarkyti savo santykius ir spręsti tarpusavio konfliktus gimus vaikui. Gimus vaikui kardinaliai pasikeičia sutuoktinių, tapusių tėvais, dėmesio centras. Jei pradžioje jų dėmesys buvo vienas į kitą, tai gimus vaikui žmonos (motinos) visas dėmesys nukrypsta į vaiką. Vyras (tėvas) lieka be dėmesio jam (arba su labai mažu dėmesiu). Dėl to Vyras (tėvas) būna nepatenkintas, irzlus, priekabus, konfliktuojantis. Toks Vyro santykis į Žmoną ją paveikia neigiamai ir ji pati tampa nepatenkinta, irzli, priekabi, konfliktuojanti. Prie viso to gali prisidėti ir Žmonos (mamos) pogimdyvinė depresija. Jei sutuoktiniai (tėvai) nemoka spręsti tarpusavio konfliktu abipusio laimėjimo būdu (Win-Win), tai santykiai greitai ir smarkiai blogėja artindami skyrybas.
9. Kaip susitarti dėl to, koks vaikas turi būti užaugęs bei kaip jį auklėti. Kiekvienas iš sutuoktinių (tėvų) turi skirtingą įsivaizdavimą, koks turi būti vaikas užaugęs. Dažniausiai tas įsivaizdavimas yra paimtas iš savo šeimos ir beveik visais atvejais jis yra ne visiškai teisingas. Nemokėjimas spręsti tarpusavio konfliktų dėl to, koks vaikas turi būti užaugęs, dėl to, kaip auklėti vaiką, veda į sutuoktinių (tėvų) tarpusavio santykių blogėjimą. Na, o vaikas, girdėdamas tėvų rietenas dėl jo patiria psichologines ir emocines traumas.
10. Kaip susitarti dėl to, kas, kaip, kada lavins vaiką. Jei abu tėvai laikosi Paklusimo modelio šeimoje, pagal kurį tris namo kampus turi laikyti žmona, o vieną – vyras, tai geri jų tarpusavio santykiai yra pasmerkti žlugti. Paklusimo modelis tiko prieš šimtą ir daugiau metų, kai žmona gimdė ir augino 10-12 vaikų ir neturėjo jokių galimybių gauti išsilavinimą bei turėti laiko uždirbti pajamas. Visas žmonos (motinos) laikas buvo skiriamas vaikų auginimui, namų priežiūrai. Šiais laikais šeimos augina vidutiniškai 1,2 vaiko, o žmona (motina) turi išsilavinimą bei laiko profesinei veiklai. Kitaip sakant žmona (motina) laiko jau 3,5 namo kampo, o vyrui (tėvui) lieka tik 0,5 Toks pareigų pasidalijimas kenkia visiems trims: motinai, tėvui ir vaikui. Dėl pervargimo motina tampa nepatenkinta, irzli, priekaištaujanti, konfliktiška. Tokie santykiai silpnina šeimą.
Kaip nepadaryti klaidų ugdant vaiką?
Vaiko ugdymas yra ypatingas tuo, kad jo negalima pakartoti. Padarei klaidą ir vaikas patyrė traumą. Negalime Laiko sugrąžinti atgal ir pakartoti situaciją. Kiekvienas pokalbis su vaiku, kiekviena bausmė jam, kiekvienas užrėkimas ar jo ignoravimas daro poveikį vaikui. Tik nuo tėvų priklauso, koks tas poveikis bus: sustiprinantis vaiką ar jį žalojantis.
Jei sutuoktiniai (tėvai) nori parengti savo vaikus sėkmingam savarankiškam gyvenimui jie turi įgauti tam reikalingų žinių ir suformuoti gerus gebėjimus:
1. Sukurti artimą ryšį su vaiku, kad galėtų padėti jem įveikti raidos stadijų krizes.
2. Formuoti vaiko Asmenines Savybes., Vertybes, teigiamas Nuostatas.
3. Pastebėti ir išlavinti vaiko Talentą.
4. Suformuoti vaikui reikiamus sėkmingo savarankiško gyvenimo gebėjimus.
5. Sutarti tarpusavyje dėl to, koks vaikas turi būti užaugęs ir kaip jį auklėti.
Ar tėvams verta ugdyti savo gebėjimus ugdyti vaiką?
Sutuoktiniai (tėvai), išmokę tinkamai ugdyti vaiką neturės problemų su juo vėliau, o ir pats vaikas sėkmingai tvarkysis gyvenime.
Investavę pinigus į savęs ugdymą, sutuoktiniai (tėvai), galės ir kitiems vaikams padėti užaugti sėkmingais žmonėmis.
Investuotas laikas į vaikus atsipirks senatvėje – vaikas rūpinsis ir prižiūrės tėvus senatvėje.
Vaikams reikia tėvų dėmesio ir meilės, ne pinigų!
Mykolas Truncė | skyrybupsichologas.lt
Porų psichologas, konsultantas, lektorius
Šeimų išsaugojimo specialistas
8 679 43978, porupsichologas@gmail.com
Ok. Į gramatines klaidas straipsnyje, kurios išesmės rodo rašančiojo prastą išsilavinimą, esu linkus numoti ranka ir pateisinti išsiblaškymu, nes būtent dėl jo ir pati klystu. Tik niekaip nesuprantu, kodėl visas straipsnis apie tai kaip ir ko, rašančiojo suvokimu, statistinis tėvas/motina nemoka, daro bogai ar traumuoja savo vaiką? Čia kokia tai gėdinimo ir savivertės žlugdymo akcija, kad „samoningi”, „susivokę” tėvai eitų pagaliau normiai išmokti žemiau nurodytais kontaktais ar kaip? Kaip galima rašyti tokį straipsnį bendrai apčiuopiant apytikslius kažkieno ar niekieno didelius ar mažus gebėjimus/negebejimus be visiškai jokio nukreipimo menamai teisinga kryptim??? Rimtai, apie ką šis straipsnis?
Ok, suprantu, kiekvienas esam netobulas, klystam. Taip, reikia pastebėti konkrečias klaidas, jas taisyti ir keisti elgseną geresne. Kaip ir kiekvienu atveju kritikuojant neteisingus dalykus nurodyti, kaip tai taisytina.
O šiuo atveju, apie ką šitas pilstymas iš tuščio į kiaurą? Koks konkrečiai elgesys yra neteisingas, kuriuose etapuose, kaip koreguotinas, keistinas? apie kokias mes vertubes kalbame? Kaip jos formuojamos? Apie kokius vaiko gebėjimus? Kokie siūlymai? kaip lavinti vaiką? Ir tt. Kiekvienam punktui galioja panašūs klausimai…
Rimtai… gerb.,apie ką šis straipsnis? ir kokia jo vertė? Kodėl besidomėdama psichologija bei mėgdama psichika.eu straipsnius turiu gaišti savo laiką prie šito negatyvaus kratinio?
Cia pardavimas. Būtent taip elgiasi pardavejai. Nori sprest straipsny įvardintas problemas, eik pas aitoriu. Kitos naudos straipsnis neturi.
Jei radai save. Nepyk, pasitaisyk. Ir gyvenk laiminga gyvenimą. O ne kritikuok.