Kaip reikia vartoti jogą?

0

Pavadinime nėra klaidos, tiesiog tai ilgalaikių apmąstymų rezultatas. Juk nesakoma, kad „mankštinuosi jogą“, „sportuoju jogą“ – kažkaip nelimpa šie žodžiai. Joga galima užsiimti, į ją vaikštoma. Kalbantis su treniruočių namų „Body lounge“ Mai Ram jogos mokytoja Marina Čerepanova tapo aišku, kad joga – tai filosofija, požiūris į gyvenimą, bet gali būti ir paprasčiausias kasdienis judėjimas, kuris užtikrins lankstumą, jėgą ir ištvermę. Štai todėl žodis „vartoti“ gal ir tinkamiausias, nors skamba grubokai. Pasiaiškinkime, kodėl tiek daug europiečių puolė stačia galva į jogą, kodėl atsirado tiek daug ja susidomėjusių ir tiek nemažai nusivylusių, patyrusių traumas; kodėl tiek daug jogos kritikų tarp medikų. Ir kaip vartoti jogą, kad nedingtų jos pirminė prasmė?

pagrindine
Marina Čerepanova: „Joga padeda subalansuoti turimas galimybes ir įgyti naujų, nes jogoje turi būti ir lankstus, ir stiprus. Tada bus balansas ne tik kūne, galvoje, bet ir gyvenime“. Asmeninio archyvo nuotr.

Rimta ir sportinė joga

Jogos mokytoja Marina Čerepanova sako, jog dirbantieji sporto klubuose dažniausiai vadinami jogos instruktoriais, nors kai kurie gali turėti įvairių jogos mokyklų sertifikatus.

„Vilniuje įsikūręs vienintelis Lietuvoje Mai Ram jogos ašramas. Jis turi palaiminimą iš Indijos, iš mano mokytojos mokytojo, ten vyksta užsiėmimai, praktikos, meditacijos“, – pasakoja Marina.

Žmonės vartoja tokias frazes kaip „rimtesnė joga“ ir „sporto klubo joga“ – ar teisingas toks skirstymas?

„Taip ir yra. Kiek man teko keliauti po Europą ir žiūrėti, kaip joga praktikuojama įvairiose šalyse, mačiau, kad daugelyje vietų ji labiau marketinginė, sportinė. Siekiama pritraukti daugiau žmonių ir gal mažiau atsižvelgia į žmonių sveikatą, nors aišku, sunku atsižvelgti į kiekvieną individualiai, kai užsiėmime dalyvauja 30 žmonių. Visi jie privalo išeiti dviejų mėnesių įvadinį kursą. Žmonės mokomi atlikti asanas, kvėpuoti, kokiomis sąlygomis galima daryti, kokiomis negalima, taip pat suteikia daug informacijos apie pačią jogą, jos tikslus ir pan.“, – šypsosi jogos mokytoja.

Kas yra joga

Lietuvių kalboje nėra žodžio, derančio prie jogos. Tad kaip apibrėžti jogą? Pasak M. Čerepanovos, tikroji joga nevyksta sporto klubuose, klubuose yra jogos mankšta.

„Joga – tai dvasinė praktika. Neretai ji prasideda ne nuo asanų. Jogos tikslas yra meditacija, per ją pasiekiamas išsilaisvinimas. Ne kiekvienas turi tokį tikslą, daugelis eina dėl sveikatos, dėl mados, įdomumo. Tačiau aš neprieštarauju ir nesmerkiu sportinės jogos. Manau, sportinė joga vis tiek yra joga. Kiekvienoje asanoje galima įžvelgti naudą, kurią ji teikia. Asanos yra taisyklingos geometrinės figūros, kurios suteikia energijos arba ją išleidžia. Jeigu žmogus taisyklingai viską daro, taisyklingai kvėpuoja, aišku, kad yra nauda. Nauda prasideda jau nuo to, kad žmogus aukoja tam savo laiką – jau vyksta atsidavimas. Net ir sportinėje jogoje gali save paaukoti: savo laiką, sielą, mintis“, – svarsto jogos mokytoja.

Tačiau su sportine joga iškyla daugiausiai rūpesčių, nes čia yra didžiausia tikimybė patirti traumą. Istorijos apie patirtas traumas sklinda žmonėms iš lūpų į lūpas ir virsta blogu jogos įvaizdžiu.

„Čia visgi žmonių, o ne jogos problemos. Kiekvienas mokytojas turi įspėti – jūs galvokite, čia yra jūsų kūnas, jūs turite jo klausytis. O žmonės pamato, kad šalia kitas daugiau padaro negu jis, pradeda save spausti, išlenda mūsų ego. Taip žmonės ir susižaloja. Todėl labai svarbu yra geras mokytojas“, – sako M. Čerepanova.

Didžiausi kritikai – medikai

Genetiškai mes esame arba lankstesni, arba stipresni, arba greitesni. Todėl gydytojai nerekomenduoja jogos visiems, nes teigia, jog kiekvienas turime savo lankstumo limitą. Gal tuomet būtų pravartu jogos mokytojams, instruktoriams diagnozuoti norinčiuosius užsiimti joga, kad jie žinotų savo limitus?

asmenine„Atėjęs į jogos užsiėmimą žmogus puikiai pamato, ar yra lankstesnis, ar stipresnis, ar turi daugiau ištvermės. Joga padeda subalansuoti turimas galimybes ir įgyti naujų, nes jogoje turi būti ir lankstus, ir stiprus. Tada bus balansas ne tik kūne, galvoje, bet ir gyvenime. Nereikia manyti, kad joga – tai tik pagulėjimai ir tampymaisi, darome ir atsispaudimus, ir įtūpstus. Joga – tai balansas tarp kūno, sielos ir proto“, – sako jogos mokytoja.

Jeigu žmogus turi rimtesnių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, stuburo išvaržą, tačiau nori išbandyti jogą, Marina siūlo pasitarti su gydytoju.

„Tikėtina, kad gydytojas nesiūlys tokios mankštinimosi formos. Aš siūlyčiau individualias jogos pamokas. Turint rimtesnius sveikatos sutrikimus, mankštinamasi pas kineziterapeutą. Bet tiek kvalifikuotas jogos mokytojas, tiek kineziterapeutas taiko tuos pačius pratimus, kurie stiprina raumenyną, didina judesių amplitudę. Praktikuojantieji jogą, susidūrę su kineziterapinėmis mankštomis, nustemba, kai pamato, kiek juose daug panašių judesių. Gal tik jogos mokytojais mažiau pasitikima, nes kineziterapeutai mokosi penkerius metus. Todėl turint sveikatos problemų, reikia pasirinkti gerą jogos mokytoją“, – pataria M. Čerepanova.

Traumos

Mai Ram jogos mokytoja juokauja, kad jogos metu patiriamos traumos – tai karmos pasireiškimas.

„Dažniausiai patiriamos vadinamosios greitos traumos, kai pasitempiamas raumuo ar raumenų grupė. Nugaros raumenys, kelių sąnariai, rankų riešai – tai svarbios kūno dalys, kurias reikia saugoti. Jei jaučiamas skausmas, maudimas – reikia apie tai sakyti mokytojui“, – sako jogos mokytoja.

Jeigu jogos užsiėmimo metu patiriama trauma, pašnekovė pataria kurį laiką nedaryti jogos, leisti raumeniui atsistatyti. Nugaros pasitempimas pareikalaus daugiau nei savaitės poilsio, kojos ar rankos raumenys gyja iki savaitės.

Marina retoriškai klausia – o kas nerizikinga? „Net namie sėdėti rizikinga. Kai žmogus susižaloja sportuodamas kitose šakose, pavyzdžiui, visi bėgikai turi sužalotus kelius, čiurnas, tai priimama kaip norma. Visų bėgikų nugaros „suspaustos“, stuburo slanksteliai susitranko nuo bėgiojimo. Šokiuose, jei moterys avi aukštakulnius, nesunkiai gali susižeisti čiurnas. Pasitempimai – čia bemaž visų sporto šakų galima pasekmė. Joga labiau dėmesio centre, nes galbūt per daug žmonių susidomėjo ir vartoti jogą ėmė neteisingai. Be to, reikia pripažinti, kad gerų mokytojų ne per daugiausia, dėl to ir yra tų sužalojimų“, – sako Mai Ram jogos mokytoja Marina.

jogos-pozos

Kaip Honkonge, taip ir Lietuvoje

Pirmoji Marinos pažintis su joga įvyko Honkonge prieš dvylika metų. Honkonge veikia nemažai jogos namų, kur siūloma gausybė jogos rūšių. Marinai patiko vietinės jogos mokytojos, bet ten nebuvo labai gilinamasi į jogos filosofiją, visas dėmesys buvo skiriamas taisyklingam asanų atlikimui.

„Grįžau į Lietuvą labai užsidegusi lankyti jogą, tačiau apėjau kelis sporto klubus ir neradau to, ką gavau Honkonge. Šiek tiek nusivyliau, nes maniau, kad gal europiečiai negali mokyti jogos, tačiau visai netrukus sutikau savo Mokytoją, ir mes kartu jogoje jau vienuolika metų“, – šypsosi Marina.

Moteris pastebi, jog vis dažniau į jogos užsiėmimus ateina vyrai, nors Europoje vis dar joga yra labiau moterų pamėgta mankštinimosi forma.

„Jogoje stiprinami vidiniai raumenys, jie ilgai išlieka net jeigu visai nesimankštini. Paviršiniai raumenys greitai pradingsta vos nustojus mankštintis. Moterims itin svarbu išsaugoti vidinius raumenis. Taip pat reikia nepamiršti, kad joga yra raminanti, o jeigu žmogui darbe reikia šiek tiek daugiau agresijos, patariu kartais nueiti į treniruoklių salę, pakilnoti geležis. Tačiau net ir didelių įmonių vadovai, kurių darbe reikia nuolatinių greitų sprendimų, ryžtingų veiksmų, agresyvesnio elgesio, jogoje to nepraranda. Priešingai, juose įsivyrauja balansas, harmoningas gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos“, – sako M. Čerepanova.

Daiva Ausėnaitė
Šaltinis: vlmedicina.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here