Kas man yra tėvystė?0 (0)
Permetus akimis savo nedidelį tėvystės patyrimo stažą norisi pasidalinti keletu minčių.
● Man tėvystė tai nuolatinis savęs peržengimas: mokymasis atidėti savo poreikius ir pasirūpinti savo vaikų poreikiais; mokymasis būti jautriu jų poreikiams ir interesams; mokymasis leisti joms būti visų pirma patogioms sau, o ne man. Tai išties nelengva. Tuo pačiu tai yra toks intensyvus nemokamas brandumo treningas.
● Kasdieniuose išsiskyrimuose ir susitikimuose su vaikais (juk reikia eiti į darbą), jaučiu kažką panašaus į egzistencinę kaltę. Niekada neskirsiu tiek dėmesio ir rūpesčio, kiek norėčiau aš ir mano vaikai.
● Stebėdamas bėgiojančias ir viena kitą gaudančias dukreles, pastebiu kaip greitai jos auga. O mano smėlio laikrodyje smiltelės su vis didesniu pagreičiu bėga žemyn. Tokiomis akimirkomis jaučiu dėkingumą Gyvenimui ir žmonai už galimybę matyti savo laimingus žaidžiančius vaikus.
Klinikinis psichologas Antanas Mockus | psichologineparama.lt
● Būna situacijų, kai galvoji ar Jiems netrūksta manęs…išnaudoji kiekvieną akimirką būdamas šalia, paklausdamas kaip jautiesi, kaip prabėgo diena, matau, jog esi sunerimęs…džiaugiesi tuo ryšiu, kurį pajauti – o jis tikrai yra – iš gilumos, iš savęs, iš visos širdies ir nesuvaidintai…
● Ir neklausi savęs ar tai meilė, prieraišumas, kasdienybė, tiesiog visa širdimi jauti Juos šalia savęs, jauti tą ryšį, kuris tarsi savaime atsiranda, rodos ir su pastangomis ir savaime, tiesiog taip yra…
● Neklausi savęs ar myliu ar dar galėčiau kitaip mylėti, tiesiog taip yra ir turi būti…
● Tas jausmas – tikroji, išgyvenama tėvystė, kai neužduodi sau klausimų ir nedvejoji, o kuri, palaikai ir stiprini
● Ir nereikia jokių kitokių šaltinių, kurie palaikytų, užvestu ar stiprintų, tiesiog buvimas kartu ir jautimasis tėvu – esminis šaltinis…