Nesutikau nei vieno žmogaus, kuris 100 % patenkintas savo darbu0 (0)
Ada Mockutė
Šiuo metu labai daug kalbama apie profesionalios darbo jėgos trūkumą bei tai, jog darbuotojas turi didelę pasirinkimo laisvę keičiant darbą ar net karjeros kryptį. Tačiau dažnam pasvarstančiam apie pokyčius – tai didžiulis stresas, kai nežinia nuo ko pradėti, kaip įvertinti savo galimybes bei kaip save pateikti darbdaviui.
Artėjant „Išdrįsk pradėti“ susitikimui tema „Kaip parduoti save darbdaviui?“ kalbamės su renginio lektore, sėkmingą karjerą kuriančia marketingo specialiste Ada Mockute, kuri dalinasi savo patirtimi ir žiniomis, kas svarbiausia norint pasiruošti darbo pokyčiui.
Ada, kaip pradėti naujo darbo paieškas?
Rekomenduoju pradėti nuo labai akivaizdaus, tačiau dažnai paprasčiausiai pamirštamo žingsnio – paklausti: o ko gi iš tiesų norite? (šypsosi) Dažniausiai motyvacija keisti darbą, deja, nepagrįsta analize ar apmąstymais, ko gi iš tiesų norisi iš naujos darbovietės, bet daug dažniau pokyčiui ryžtamasi bėgant nuo keblumų ar poreikių neatitikimo dabartinėje situacijoje. Dažniausiai statistiškai pateikiamas atsakymas apie darbo pokyčius yra geresnė alga, geresnės karjeros perspektyvos ar didesni nauji iššūkiai, tačiau psichologai teigia, jog vienos pagrindinių demotyvacijų darbe – tai prasmės bei saviraiškos trūkumas. Pati ne kartą esu patekusi į situaciją, kur, kaip juokauju, nepasikalbėjau ir nepadirbėjau su savimi, kad suprasčiau, kas man svarbu darbe ir kas padeda kasdien judėti pirmyn. Pati sau parduodavau naują poziciją susikoncentruodama į tradicinius pliusus – gerą poziciją, gerą atlygį ir įdomią organizaciją – tačiau vien šiais aspektais būti ilgai motyvuotam nepavyksta ir vėl kažkas viduje pradeda kirbėti. (šypsosi)
Kas yra svarbu, kad darbe jaustumėmės laimingi?
Dažnai girdime kalbant apie svajonių darbus ir svajonių karjeras, tačiau šitu atžvilgiu turbūt esu ciniška ar realistiška, dar nesutikau nei vieno žmogaus, kuriam 100 procentų patiktų absoliučiai visa jo vykdoma veikla ir manau, kad tai yra labai normalu. Dažniausiai problemos kyla, kai darbo pobūdis didžia dalimi neatitinka lūkesčių, žmogaus stipriųjų pusių ar norų. Ir čia vėl reikalinga atlikti tą pakankamai nemalonų darbą – gerai ir nuoširdžiai paanalizuoti savo galimybes ir stiprybes – labai dažnai žmogus save ištreniruoja daug ką daryti gerai ar net puikiai, tačiau veiklos, kuri jam arčiau širdies, jis visada imsis daug noriau, atliks ją daug kokybiškiau, greičiau ir su didesniu atsidavimu. Dažnai labai vengiame standartinių stereotipinių klišių, jei menininkas – tai tikrai nemokės skaičiuoti, o jei finansininkas – tai konkretuolis, kuris mąsto tik lentelėmis ar skaičiais. Tačiau manau, kad dažnu atveju bandymas būti visur tobulu – perdegina žmogų. Daug efektyviau yra susikoncentruoti į savo stipriąsias savybes ir palaipsniui vystyti bei treniruoti savo silpnesnes puses.
Kaipgi išsiaiškinti savo stipriąsias puses?
Vienas iš pirmųjų žingsnių, kuris pakankamai įdomus tiek bandant išsigryninti savo stipriąsias puses darbe, tiek pažinti save – tai gausybė asmenybės testų. Ar tai būtų DISC asmenybės testas, ar „Myers and Briggs“ 16 asmenybių testas, nei vienas nėra konkretus atsakymas į visus klausimus, tačiau gali suteikti įdomių ir kartais pakankamai nustebinančių įžvalgų apie mus, mūsų motyvaciją, darbą su kitais bei reakcijas į aplinką.
Kitas paprastas pratimas, kuris gali būti naudingas siekiant save paanalizuoti – tai dažnai įmonių veikloje taikoma SWOT analizė (striprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės), tačiau geriausia būtų jį padaryti užsidedant „skirtingas kepures“, pavyzdžiui analizuojant save dabartiniame darbe, namuose, kaip šeimos narį, kitoje jums dažnoje aplinkoje (sporto komanda, hobis ar pan.). Dažnai šis pratimas atskleidžia, kad tam tikros aplinkybės apriboja mus ir neleidžia pilnai atsikleisti, arba priešingai, tam tikros sąlygos mums padeda sužibėti ir būti ypač efektyviems.
Dar viena praktika – tai savo sėkmių ir nesėkmių analizė: vieno lapo pusėje susirašykite visus savo įgyvendintus ar pasiektus dalykus, kuriais didžiuojatės, o kitoje lapo pusėje įvykius, kurie, jūsų nuomone, ne visai pavyko ar galėjo pavykti geriau, nesvarbu ar tai būtų su darbu, su šeima, ar hobiu susijusi veikla. Šalia kiekvieno punkto pamąstykite ir įvertinkite, kaip jūs asmeniškai prisidėjote, kokių jūsų gebėjimų ar savybių prireikė pasiekti šiuos tikslus arba ko galbūt pritrūko, kodėl buvo sunku? Tai taip pat padės jums įvardinti besikartojančius aspektus ir savo stipriausius įgūdžius bei savybes.
Ačiū už visą pluoštą metodų savo stiprybėms įsivardinti. Ada, o kas dar svarbu ruošiantis naujo darbo paieškoms?
Įsivardinus sau ko tikrai norite iš naujo darbo bei darbdavio bei ką galite jam pasiūlyti, atsiranda daug didesnė galimybė, jog naujos paieškos bus sėkmingesnės, tačiau dažnam koją pakiša klausimai, kaip geriausiai parodyti, pozicionuoti save? Kaip sudominti darbdavį? Aš manau, kad kiekvienas žmogus ir kiekviena organizacija turi savo istoriją. Todėl labai svarbu mokėti ją papasakoti bei sudėti pagrindinius akcentus taip, kad jūsų istorija sudomintų būsimą darbdavį.
Prieš siunčiant savo CV ar einant į darbo pokalbį visada labai rekomenduoju paieškoti informacijos apie organizaciją, paskutines naujienas, tai padeda bent šiek tiek suprasti, kokioje aplinkoje ir situacijoje šiuo metu yra organizacija ir kokio tipo žmonių jiems reikia. Vienoms gali reikėti žmonių prisitaikančių prie begalinės dinamikos ir tempo, kitiems struktūruotų ir sistemas galinčių įtvirtinti kandidatų. Žinodami savo stipriausias savybes žymiai lengviau ir ramiau galėsite save pristatyti ir darbo pokalbio metu. Dažna klaida, kai žmogus arba per daug kukliai ir savikritiškai pristato save arba pasąmoningai pateikia save kitu kampu taip, kaip jaučia, kad jis bus geriau įvertintas.
Kas svarbiausia darbo pokalbio metu?
Vienas svarbiausių aspektų sėkmingam darbo interviu – tai jūsų autentiškumas ir nuoširdus noras prisidėti prie organizacijos augimo ir gerovės. Pateikus save taip, kaip jus nori matyti, o ne tokį, koks iš tiesų esate, sudarote prielaidą situacijai ateityje, kai išsiskiria darbdavio ir darbuotojo lūkesčiai, kyla stresinės situacijos. Tiems, kuriems darbo pokalbiai kelia didelį stresą ir ypač sunku patikėti savimi, visada rekomenduoju galvoje susidėlioti „KMIŠ“ testą, kitaip „kas man iš to?“, tačiau pažvelgti į šį klausimą iš organizacijos pusės „kas iš to organizacijai, jei mane pasamdys?“. Sąžiningai atlikus namų darbus ir išsigryninus savo stiprybes, motyvaciją, atsakymas tampa labai akivaizdus ir suteikia žymiai daugiau pasitikėjimo savimi einant į darbo pokalbius.
Baigiant pokalbį kviečiu pasidalinti svarbiausiais žingsniais savo svajonių darbo link.
Kaip jau minėjau – nežinau, ar egzistuoja svajonių darbai – bet tikrai egzistuoja tie, kuriuose daug daugiau veiklos ir laiko teikia malonumą ir padeda iš tiesų realizuoti save. Turbūt geriausias patarimas, kurį esu gavusi šiuo klausimu – tai nebijoti ir bandyti. Kartais tai tampa labai sunku tiek dėl įvarių įsipareigojimų, aplinkos nuomonių ar tiesiog paprasčiausios nežinios, o kaip viskas bus? Tačiau niekas kitas už mus nenuspręs, kokia veikla mums labiausiai tinka, kaip savo energiją, žinias ir įgūdžius galime panaudoti geriausiai ir kaip kurti savo karjerą. Taigi manau, kad pagrindiniai žingsniai – tai rimtai padirbėti prie pačio savęs ir suprasti savo dabartinius poreikius, įvardyti tai, kas jums teiks ilgalaikę motyvaciją ir tiesiog bandyti. Kiekvienas iš mūsų turi begalinį potencialą ir galimybes, tik reikia jas teisingai atskleisti ir pristatyti su dideliu noru ir entuziazmu, tada tikrai pavyks atrasti sau tinkamiausią veiklą. (šypsosi)
Parengė: Edita Karčiauskaitė
Daugiau Ados Mockutės patarimų bei kitos itin vertingos informacijos išgirsite lapkričio 20 d. 18.30 val. Artis viešbutyje Vilniuje, „Išdrįsk pradėti“ susitikime tema „Kaip parduoti save darbdaviui?“. Daugiau informacijos čia!