Prieš patinkančius žmones jaučiuosi nepilnavertis

2
Milan, Italy --- Portrait of businessman in Galleria Vittoria, Milan, Milano Province, Lombardy, Italy --- Image by © Emma Innocenti/Corbis
© Emma Innocenti/Corbis

Klausimas: Man 24 metai, baiginėju magistro studijas viename geriausių Jungtinės Karalystės universitetų, tuo pačiu sėkmingai ieškausi darbo ir rašau magistrinį darbą. Atrodytų, lyg ir viskas ir turėtų būti gerai, tačiau nesusitvarkau su tam tikromis asmenybės problemomis.

Visų pirma, nepaliauju savęs lyginti su kitais ir, kaip taisyklė, visados su geresniais už save. Kartais tai suteikia motyvacijos, bet kažkodėl jau kurį laiką neleidžia džiaugtis gyvenimu.

Visų antra, nors profesiniame gyvenime ir įgavau pasitikėjimo savimi, tačiau asmeniniame niekaip neįveikiu iš kažkur atsiradusių kompleksų. Nors tikrai žinau, jog esu pakankamai patrauklus, turintis stiliaus pojūti ir žinantis kaip elgtis įvairiose socialinėse situacijose, prieš patinkančias merginas jaučiuosi nepilnavertis, merginoms keliu tikrai labai didelius reikalavimus, tuo tarpu su savimi tiek psichologiškai, tiek fiziškai dirbu mažokai.

Visų trečia, labai jautriai reaguoju į kitų žmonių nuomonę apie mane. Labiausiai reaguoju į jau minėtų, profesiškai sėkmingėsnių ar turtingesnių žmonių veiksmus mano atžvilgiu. Bet koks neigiamas jų veiksmas mano atžvilgiu, nors ir turbūt nesąmoningai ir visai ne priešiškai atliktas, sukelia piktas mintis mano galvoje, kurių net ir po kelių dienų nesugebu atsikratyti.

Marius (vardas pakeistas)

Atsakymas: Labas, Mariau,

Ačiū už Tavo laišką ir pasitikėjimą šiuo jautriu klausimu. Džiaugiuosi, kad gali matyti savyje ne tik trūkumus, bet ir savo stiprybes. Nors turi sunkumų lygindamas save su kitais, jautiesi nepasitikintis savimi bendraudamas su Tau patinkančiomis merginomis ir jautriai reaguoji į autoritetingų žmonių kritiką, bet taip pat esi sėkmingas moksluose, darbo paieškose, kitose įvairiose socialinėse situacijose ir, akivaizdu, kad savęs tobulinime. Labai natūralu, kad žmogus būna visoks, margas kaip ir viskas šiame pasaulyje. Tai, kad parašei laišką ieškodamas atsakymų (o jei giliau pažvelgus, tai pagalbos), gali rodyti Tavo stiprybę pažvelgti į save giliau, susidurti su neaiškumais ir nepatogumais.

Lyginimasis su kitais Tau kartais suteikia motyvacijos, bet laišką parašei juk ne dėl to. Iš laiško suprantu, kad lyginimasis su kitais Tau sukelia ir daug skausmo. Labai Tave suprantu. Užsimerkus įsivaizduoju žmogų, kuris labai stengiasi, kad studijuotų gerame universitete, rašo sudėtingą mokslinį darbą, tuo pačiu dar ieško darbo, tobulinasi, gilinasi į save, klauso kitų nuomonės ir stengiasi daryti išvadas, dar paaugti, dar paaugti, o tada ateina „Kritikas”, kuris pasako: „Žiūrėk, bet yra ir geresnių už Tave: labiau besistengiančių, sėkmingesnių, patrauklesnių!”. Įsivaizduoju, kad tokiam žmogui turėtų būti labai sunku. Pažvelgus iš šono atrodo, kad tas Kritikas elgiasi žiauriai. Ar taip elgtumeisi su savo mylimu žmogumi? Jei ne, tai kas yra, kad leidi sau taip elgtis su savimi?

Svarbu, kad suprastum, jog mūsų mintys („Kritikas”) nebūtinai yra teisingos. Mūsų mintys yra mūsų pačių proto „dariniai”, kurie kartais būna veikiami mūsų ankstesnių patirčių, aplinkos sąlygų ir visokių kitokių šalutinių veiksnių, ir dėl to šie „dariniai“ („Kritikas“) nebūtinai yra adekvatūs. Kartais minties atskyrimas nuo savo esybės ir supratimas, kad tai yra mūsų proto „produktas“, kuris šiek tiek yra teisingas ir šiek tiek klaidingas, padeda nepatikėti viskuo, kas kyla galvoje. Svarbu yra pastebėti tą smukdantį „Kritiką” ir pasižiūrėti, ar adekvatūs yra „jo“ žodžiai, kiek „jo” žodžiuose yra faktinės tiesos ir kiek išsigalvojimų. Be to, nuolatinis lyginimasis su kitais yra savaime pasmerktas „žaidimas“. Tai lyg perfekcionizmas, kuris kraštutiniais atvejais tampa „mirtina liga“. Visuomet pasaulyje atsiras kažkurioje srityje geresnių, sėkmingesnių, protingesnių ir pan. Ar leisi savo gyvenimą žaisdamas žaidimą, kuris neturi laimėtojų?

Kalbėdamas apie sunkumus su merginomis, sakai, kad sunkiausia yra su patinkančiomis, kyla nepilnavertiškumo jausmas, jauti, kad per mažai save tobulini psichologiškai ir fiziškai. Labai natūralu, kad bendraujant su patinkančiomis merginomis kyla nerimas. Jis yra sveikas, jei Tau padeda pasitempti, pasistengti, įdėti daugiau pastangų nei paprastai įdedi. Deja, iš laiško nesupratau, kas Tau yra pilnavertiškumas. Svarbu ne tik man, bet ir sau atsakyti į šį klausimą, taip pat pasižiūrėti, kiek skiri laiko fiziniam ir psichologiniam darbui su savimi ir kiek norėtum skirti? Ir ar įmanoma bus tiek laiko paskirti, kai rašai magistrinį, ieškai darbo? Kokie lūkesčiai savo atžvilgiu yra adekvatūs ir kokie ne?

Kalbant apie paskutinį Tavo sunkumą, labai natūralu, kad patinkančių, autoritetingų asmenų nuomonė mums yra svarbi, tačiau, ar visada jie žino apie mus daugiau, nei mes patys? Ar jų žodžiai/veiksmai yra lygūs mūsų esybei? Ar šie žmonės yra tokie galingi, kad žodžiais/veiksmais gali nulemti mūsų savivertę?

Suprantu, kad klausimų gali pasirodyti daugokai, bet nuo jų pokyčiai ir prasideda. Tavo klausimai apie save, Tau padeda augti ir mokytis. Linkiu ir toliau mėgti žvelgti giliau.

Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Eglė Malokviejūtė
Kontaktai: +37062058759, egle@seimospsichologija.lt

Dalintis:

2 COMMENTS

  1. Akivaizdu, jog neuzklydo Jusu akys uz komentaro sklandancio internete: kai sutiksi tau skirta ir tinkanti zmogu, nejausi nei nerimo, nei susisukusio pilvo, nei drugeliu, nei baimes, nei gedos. kai sutiksi tau tinkama zmgu, jausi tik ramybe ir geri :) sekmes randant ir nemetant pinigu konsultacijoms :)

  2. Kartais būna tokia fazė, kad jautiesi niekieno nesuprastas ir neatrastas lyg iš kitos planetos nusileidęs. Tokį jausmą bent pažįstu aš. O tamsta, matyt turit savų minusiukų, kad vis dar vienišaujat, būt smagu pabendrauti ir pasiaiškinti, kur šuo pakastas.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here