Vienas iš svarbiausių tėvų tikslų – padėti vaikams reikiamu metu atsiskirti nuo jų ir tapti savarankiškomis asmenybėmis, kurios gebės priimti protingus sprendimus. Kaip tėvai gali padėti savo vaikams tapti savarankiškais, išlaviruoti tarp saugumo užtikrinimo savo vaikui ir didesnės laisvės jam suteikimo?

Stovyklų vaikams „Pažink save“ organizatorė Živilė Beniušytė pataria atskirti, kurie dalykai yra gyvybiškai svarbūs ir kurie nėra tokie svarbūs, ir vaikas jau gali pats spręsti. Pavyzdžiui, privaloma sudrausminti vaiką, pereinant gatvę, tačiau galima leisti jam pasirinkti, kokiu muzikos instrumentu jis norėtų groti, ar norėtų atlikti vieną ar kitą užduotį.

Kodėl kartais pravartu vaikui suteikti daugiau laisvės ir platesnes pasirinkimo galimybes? Leisdami jiems patiems pasirinkti ir būti atsakingiems už pasekmes, tėvai moko savo vaikus būti smalsiais, aktyviais, pasitikinčiais savimi ir atsakingais.

Pabandykite įsivaizduoti, kaip jūs jaustumėtės, jeigu nuolat girdėtume iš savo šeimos nario įvairius nurodymus, dešimtis kartų per dieną? Tikriausiai viduje kiltų prieštaravimas: „Juk aš puikiai žinau, ką dabar turėčiau daryti.“ Kai vaikas per dieną keliasdešimt kartų girdi: „Sėdėk tiesiai. Leisk nuvalyti dulkes nuo švarko. Susišukuok plaukus“, jam tai reiškia: „Baik mane erzinti. Dink man iš akių. Tai mano reikalas.“ Kartais šis priešiškumas išsiveržia netikėtais poelgiais ar žodžiais.

Akivaizdu, kad vaikai turi pareigų ir tam tikru laiku reikia atlikti tai, ką reikia. Kaip atlikti pareigas išsaugant vaiko vidinę laisvę ir galimybę rinktis, sužinosite susipažinę su 5 vaikų savarankiškumą skatinančiais veiksmais.

5 vaikų savarankiškumą skatinantys veiksmai

1. Leiskite vaikui pačiam pasirinkti. Ž. Beniušytės nuomone, žymiai efektyviau galima pasiekti tą patį rezultatą per diskusiją, o ne primygtinį raginimą, liepimą. Ji pasakoja: „Pažink save“ vienoje stovykloje dalyvavo nedrąsi mergaitė. Vos prasidėjus stovyklai, ji sėdėjo kamputyje ir nėjo kartu su vaikais į bendrą aikido treniruotę. Į raginimus prisijungti prie bendro užsiėmimo, ji tiesiog atsakydavo, kad nenori. Priėjusi vadovė pradėjo diskutuoti ir klausti, kokiais būdais mergaitė norėtų prisijungti prie treniruotės. Kai ši atmetė kelis pasiūlymus, vadovė davė alternatyvą: “Galbūt norėtumei būti mano padėjėja?” Mergaitė mielai sutiko.“

Vaikai turi savo emocijų pasaulį, pagal kurį daro sprendimus. Suaugusieji turėtų suprasti vaiko baimę, norus, neignoruoti jų. Pabandykite kartu paieškoti sprendimų, kurie neprieštarautų vaiko emocinei būsenai. Tai galima padaryti, suteikiant galimybę rinktis iš kelių variantų: „Už 5 minučių išeisime, gali dar kartą nučiuožti arba pasisupti supynėse. Šiandien turi švarią mėlyną ir gėlėtą suknelę, kurią norėtumei apsivilkti?“ Tokia galimybė skamba kiek švelniau, nei kategoriškas paliepimas: „Tuojau eime namo. Šiandien vilkis gėlėtąją suknelę.“

Kitas būdas ­– pasiūlyti vaikui pačiam sugalvoti sprendimą savarankiškai. Pavyzdžiui, tėtis visada paima trimetį sūnų Kostą už rankos, kai jie pereidinėja gatvę. Kai Kostas nenori to daryti, tėtis paprašo, kad jis pats sugalvotų šios situacijos sprendimą ir Kostas nusprendžia, kad jis įsikibs į mažojo broliuko vežimėlį. Tėtis mielai priima sūnaus pasiūlymą.

2. Gerbkite jo pastangas. Užuot sakę: „Tau nepavyks užsegti užtrauktuko, leisk tai padaryti man“, pasitikėkite vaiku ir palaikykite jo pastangas sakydami: „Kartais galima užsegti užtrauktuką kelis kartus važiuojant žemyn ir aukštyn“. Vartokite žodžius „kartais padeda“ ir duokite vaikui patarimą, užuot darbą atlikę už jį, nes jeigu nepadeda, tai vaikas nepasijus niekam tikęs.

Jeigu sakysite, kad kažką lengva padaryti, o vaikui nepavyks atlikti užduoties, jis jausis niekam tikęs, todėl sakydami „sunku tai atlikti“, galite padėti pasijusti vaikui pakylėtai, atlikus sunkią užduotį ar nepergyventi, jei nepavyks jos atlikti. Vietoje: „Šiuos skaičius padalinti yra lengva“, sakykite: „Padalinti šiuos skaičius gali būti sunku. Gali pabandyti skaičiuoti šitaip…“.

3. Per daug neklausinėkite. Tėvai kartais klausia daugybės klausimų: „Ar buvo smagu dailės būrelyje? Ką gero nuveikei? Ką kalbėjote?“ Vaikas yra priverstas ne tik atsakyti, bet ir nenuvilti tėvų, nes jie tikisi, jog buvo smagu. O ką daryti, jeigu taip nebuvo? Nenorėdami nuvilti, vaikai kartais atsako vienu žodžiu – „gerai“ ir nieko nebepasakoja. Jūs turite supraskite, kad vaikas gali nieko nekalbėti, jeigu nenori. Grįžus vaikui namo, vietoje daugybės klausimų, geriau sakykite: „O, kaip gera tave matyti sugrįžus iš mokyklos!“ ir leiskite jam laisvai kalbėti norima tema.

4. Neskubėkite atsakinėti į klausimus. Kai vaikas užduoda klausimą, paskatinkite jį mąstyti savarankiškai, galbūt jis pats žino atsakymą ar gali nesunkiai jį sužinoti. Į klausimą: „Kada bus Kalėdos?“, atsakykite: „O kaip tu pats galvoji?“. Kai vaikas domisi: „Kodėl lėktuvas skrenda?“, paraginkite jį tyrinėti: „Nežinau, bet tai tikrai įdomu būtų sužinoti“.

5. Skatinkite semtis patirties ne tik namuose. Daug metų su vaikais dirbanti Ž. Beniušytė pastebi, kad stovyklai dar neprasidėjus mamytės jau pradeda nerimauti ar vaikui bus patogu, ar jis nesirgs ir pradeda duoti patarimus. Tada ir vaikas pradeda nerimauti. Tėvai negalės laikyti savo vaiką „pririštą“ prie namų, todėl turėtų skatinti jį pasitikėti ne tik namų, bet ir kita aplinka bei kitų žmonių nuomone. Užuot davę krūvą patarimų, tėvai galėtų padrąsinti vaiką sakydami: „Jei tau bus kas nors neaišku, paklausk vadovo, paprašyk, kad kažkas iš suaugusių tau padėtų.“ Užtikrinkite vaiką, kad jis ras sprendimą būdamas ne tik namų aplinkoje, bet ir stovykloje, darželyje, mokykloje ar būrelyje. Padėkite jam labiau pasitikėti savimi.

Pabaigoje „Pažink save“ stovyklų organizatorė priduria: „Iš tiesų mes nė vienas nežinome, kaip reikėtų auklėti vaikus, nes rezultatas pasimatys tik po 20 ar daugiau metų. Kiekvienas vaikas yra individualaus charakterio ir jo tėvai, namų aplinka yra labai individualūs.“ Jeigu tėvai skirs dėmesį ir laiką vaikui, norėdami jį vis geriau pažinti, jie atras alternatyvių būdų, kaip jį auklėti ir padėti jam tapti savarankiška asmenybe.

Parengė stovyklos.info
Pagal: Adele Faber ir Elaine Mazlish knyga „Kaip kalbėtis su vaikais, kad jie klausytų“.
Iliustracija:

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!