Tik svajoju apie ateitį, o kai reikia kažką dabar konkrečiai daryt – nėra motyvacijos

1

meile-motyvacijaKlausimas: Sveiki. Nežinau nuo ko pradėti ir nežinau kodėl apskritai rašau. Bet jei jau rašau, turbūt tikrai kažkas negerai su manimi ir mano gyvenimu. Suprantu tai ir noriu kažką keisti. Maždaug prieš 5 mėnesius išsiskyriau su drauge, po skyrybų sekė ilga ir baisi juoda skyle, gyvenimo lūžis. Lyg ir pasibaigė visai skausmai dėl nelaimingos meilės, lyg ir vėl pakankamai stiprus kabintis į naują etapą. Bet niekaip nerandu motyvacijos tolesniam tobulėjimui. Skyrybos pakeitė mano dvasinę būseną, šiuo metu jaučiuosi daug daugiau patyręs ir geresnis žmogus. Bet suprantu, kad laikas bėga ir vien tik dvasinio turto neužtenka. Niekaip negaliu nustot svajot apie ateitį, koks aš būsiu ir ką pasieksiu, bet šią akimirką nieko negaliu padaryti.. Kalbu apie darbą. Niekaip negaliu išnaudoti situacijos, kuri man yra labai naudinga ir palanki, turiu visas sąlygas jau po metu būti ten apie ką visada svajojau, turėti kažką savo.. Jau buvau pamiršęs savo draugę, bet nesenai pasikalbėjome 3 dienas virtualiai ir vėl negaliu jos išmesi iš galvos… Vėl atrodo viskas krenta žemyn, vėl bemiegės naktys ir ryte pirmos mintys yra jos vardas.. Negaliu susikaupti darbui, negaliu eit pirmyn link savo svajonės. Toks jausmas, kad norėčiau atsiriboti nuo visko ir paskirti visą savo energiją savo svajonės įgyvendinimui. Nežinau kaip pradėti save motyvuoti gyventi toliau, nežinau kaip nustoti įsivaizduoti, kad esu ten kur galėčiau būti. Kaip išlysti iš iliuzijos ir gyvent šia diena, mažais žingsneliais, dabar, čia, realiu laiku kurti tai, ką turėsiu vėliau. Kaip surinkti „puzlę“ is milijono detaliu, kuri išsibarstė pakampėmis..?

Bučiau dėkingas, jeigu ką nors patartumėt, o jeigu per siauriai papasakojau, galėčiau plačiau paklabėti.
Aidas (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveikas, Aidai. Džiaugiuosi, kad parašei. Ir visai ne todėl, kad kaip pats sakai, kad su „Tavimi kažkas negerai“, o todėl, kad ieškai atsakymų, mąstai, svarstai, kas rodo Tavo motyvaciją ir norą suprasti ir keisti tai, kas Tau nepatinka.

Rašai apie nelaimingą meilę ir skyrybas, kurios, anot Tavęs, Tau išėjo „į gerą“, t.y. Tave dvasiškai pakeitė, padarė Tave geresniu, subrandino. Pats supranti, jog tik „dvasinio turto nepakanka“, reikia veikti, kad pasiektum savo svajones, tikslus ir išpildytum savo lūkesčius. Tačiau kažkokios aplinkybės trukdo būtent „veikti“, nes buvusi mylimoji vėl užima visas mintis, negali „susikaupti darbui, negali eit pirmyn link savo svajonės“. Ir panašu, kad tai Tavęs nedžiugina, nes rašai, kad „norėčiau atsiriboti nuo visko ir paskirti visą savo energiją savo svajonės įgyvendinimui. Nežinau kaip pradėti save motyvuoti gyventi toliau, nežinau kaip nustoti įsivaizduoti, kad esu ten kur galėčiau būti. Kaip išlysti iš iliuzijos ir gyvent šia diena, mažais žingsneliais, dabar, čia, realiu laiku kurti tai, ką turėsiu vėliau. Kaip surinkti „puzlę“ is milijono detaliu, kuri išsibarstė pakampėmis..?“.

Meilė, ar įsimylėjimas iš tiesų „nemenkas stresas“, kuris priverčia ne tik greičiau plakti širdį ir nuspalvina pasaulį gražiausiomis spalvomis, kelia aukštyn, tačiau ir atima miegą, ramybę, tam tikra prasme ir blaivų protą, trukdo mokytis, dirbti, mąstyti apie reikalus ir t.t., tačiau paklausus bet kurio įsimylėjusio žmogaus ar jis norėtų išeiti iš šios būsenos, greičiausiai pasakytų „ne“. Panašu, kad Tu jautiesi kitaip. Nežinau visų aplinkybių apie Tavo santykius su mergina. Panašu, kad Jūs ir vėl bendraujate, bet ar kaip pora, ar kaip draugai, ar jūsų požiūris į šį bendravimą yra toks pat? Pasikalbėjus ir išsiaiškinus šiuos niuansus, gal sumažėtų nerimas ir į santykius būtų įnešta šiek tiek aiškumo.

O dėl svajonių… Aidai, jei žmogus turi svajonę ir galimybę ją įgyvendinti, greičiausiai nepraleis progos jos realizuoti. Dažnai mes galvojame, kad svajonė, kurią laikome savo širdyje yra mūsų, tačiau neretai pasirodo, kad tai yra kitų lūkesčiai, nukreipti į mus, kuriais mes patikime ir priimame kaip savo. Girdime „tu būsi nuostabus verslininkas, tu gali, tau pasiseks“. Patikime ir galvojame, kad tai mūsų. O pasirodo, kad mes menininkai iš prigimties. Ir versle mes galim būti, gal net padaryti stulbinančią karjerą, bet širdis juk linksta į meną. Siūlau „pasitikrinti“ svajones, įsitikinti, kad tai Tu tikrai to nori. Ir jei nori – veikti. Juk yra labai geras posakis „instrukcija pradedančiajam – pradėkite“.

Ši Tavo būsena tikrai nesitęs visą gyvenimą. Tačiau, jei nori pasitarti, pasikalbėti, pasipasakoti, siūlau kreiptis į specialistą. Pasikonsultavus, pasikalbėjus atrasti atsakymus yra lengviau.

Linkiu sėkmės
Psichologė Jurgita Skiparienė
El.paštas jurgita.skipi@gmail.com

Dalintis:

1 COMMENT

  1. esu sisdūrusi su panašia situacija. kas man padėda iki šiol ?tai klausimas ar aš ieškau pasiteisinimų ar iš tiesų imu veikti: dažnai žmogus galvodmas apie veikimą manau mano, jog viskas turi klostytis tik gerai, juk jei imi kažką daryti, siekti savo svajonės tai tą darai ir tiek.. bet tai susideda iš tam tikrų aspektų
    1) baimės įveikimas- dažnai baisu pradėti kažką daryti t. y palikti savo komforto zoną, kurioje esi ar buvai, nesitaikyti su esama aplinka, dar kitaip tariant labai užpykti ant savęs
    2) kai užpyksti ant savęs nesitaikai su esama aplinka, prarasti neturi ką, juk praradimo baimė yra didžiausia- tai prarasti kitų palaikymą, pasipriešinti kažkam, nusistovėjusiom vertybėm. pradėk mąstyti kitaip ir visi tavo draugai pradės sakyti: ” gal tu išprotėjai” tau tikrai to reikia ? tai bus ženklas link to, kad pradėjai žengti pirmus žingsnius link to, ko trokšti, mokėk priimti neigiamus atsakymus ( šiame puslapyje tikrai buvo tokių straipsnių )
    3) gimsta sprendimai – jie ne visada bus geri, pagalvok apie tai kokią patirti gauni tada, kai nelydi tavęs sėkmė, juk normalu, jog viskas pavyksta ne iš pirmo karto- vertink bet kokią patirtį. ar dabar tas tavo klausimas, jog neturiu motyvacijos neskamba tau pačiam kaip pasiteisinimas? nes man taip atrodo

    meilė, taip ji užima visas mintis, o ypač tada, kai supranti, kad tas žmogus nepateisino tavo lūkesčių, norisi grįžti atgal, pateisinti save ir kitą, bet tai ir yra ta maža komforto zona, praradimo baimė, kurią tiesiog bijai palikti, galvoji nuolat, kodėl tas žmogus taip elgiasi. užduok sau klausimą ar žmonės keičiasi ? ir kiekvienas psichologas atsakys – tikrai ne ( mano patirtis tą įrodė ) o tada kitas klausimas ar sugėbėsi taikytis tu o gal kitas žmogus prie tavęs tiek, jog tų santykių krizių nebūtų ? taip menėsį, gal mažiau , gal daugiau, sveikinu jei tai bus metai, bet pabandyk įsivaizduoti savo santykius po 5 metų. iš esmės nenusisekę santykiai tai taip pat patirtis, nesvarbu kas kaltas: pergalvoji savo veiksmusir kito, bet nesistenk pateisinti tų jų,
    pats sakei: turi viziją. tai jau gerai, o gal dar ją užrašyk ant lapo, nupiešk iki smulkmenų ir kiekvieną vakarą paskaityk, gal tai dar vienas žingsnis link to kito gyvenimo, kuriam nerandi motyvacijos. klausimas: o kas tave motyvuoja, padarei tokį sąrašą ? jei ne padaryk…
    net ir nelaiminga meilė skamba kaip pasiteisinimas: turim nustatyti ribas, kiek galime kentėti: kokią realią naudą gauni iš kančios. ir visą tai, ka parašiau, tai nuolatinis darbas su savimi, pats sunkiausias, bet kai iš tiesų nori, tikrai viskas įmanoma, tik reikia galvoti, užduoti klausimus, priimti įvairius sprendimus ir gauti kuo daugiau patirties, negana to, savo veiksmuose turi matyti prasmę, pagalvok… sėkmės :)

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here