portrait of a woman holding a delicious salad

Klausimas: Nepadeda net tai, kai bandau nukreipti mintis į šalį. Susinervinus, nuobodžiaudama, liūdna ar kitaip veikiama emocijų – valgau ką tik sugalvoju. Anksčiau valgiau sveikai, intensyviai sportavau. Grįžus į Lietuvą – pasikeitė mityba, gyvenimo būdas, veikla.

Dėl studijų negaliu dirbti ir neleidžiu sau lankyti sporto klubo. Namo grįžtu vėlai ir pavargus, todėl namuose nesportuoju, vietoj to vidurnaktį pasidarau sumuštinių, dribsnių arba pasipjaustau lašinių su agurkais ir majonezu. Neslėpsiu, jau tuoj bus du metai kai išvemiu maistą. Kol valgau – būnu rami ir toliau žiūriu serialą arba filmą, o baiginėdama valgyti iš karto pradedu save niekinti, kaltinti, jog kam aš valgau, jau ir taip priaugau svorio ir tai paveikė mano nuotaiką, energiją, norą ką nors veikti, pasitikėjimą savimi, o svarbiausia – santykius su vaikinu. Būdavau tokia linksma, energinga, nesikabinėdavau prie jo dėl smulkmenų, o dabar viskas apsivertė aukštyn kojom. Nors jis ir nepastebi, kad priaugau svorio, bet kad man dažna nuotaikų kaita ir kad pykstamės dėl smulkmenų – akivaizdu ir jam.

Nesugebu savęs nukreipti ir vėl ta linkme – sveikai maitintis, sportuoti, jaustis pilnavertė ir vėl nuoširdžiai leisti laiką su mylimuoju. Suprantu pati, kad gadinu sveikatą išvemdama maistą ir tai nutinka tikrai ne vieną ir ne du kartus per dieną, o daugiau. Nebežinau kaip save nuteikti psichologiškai ir fiziškai vėl elgtis taip, kad galėčiau grįžti į savo mylimą kūną ir gyvenimą, kuriame jaučiausi mylinti save.

Neprarandu vilties, kad yra žmonių kurie tikrai padės tai įgyvendinti ir tikiuosi, kad tai būsite Jūs.
Emilija (vardas pakeistas)
Ačiū :)

Komentuoja med. psichologė-psichoterapeutė Jūratė Kochankienė:

Džiaugiuosi, Emilija, kad išdrįsai parašyti. Tačiau, tavo situacija nedžiuginanti ir netgi grėsminga. Ir turiu tave nuvilti, kad ir ką aš tau atsakyčiau, nemanau, kad viena pati pajėgsi išspręsti tave varginančius sunkumus. Be to, manau, ne kartą bandei. Siūlau nedelsti ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.

Valgymo sutrikimų gydymas ilgalaikis ir sunkus. Jo esmė ne tik normalizuoti valgymo įpročius, bet ir stengtis suprasti gilumines valgymo sutrikimo priežastis. Valgymo sutrikimai reiškia vidinį emocinį konfliktą, pasireiškiantį fiziniais simptomais. Valgymo sutrikimai visada slepia prastą savęs vertinimą, pokyčių baimę, vidinę tuštumą, vienišumą, santykių problemas.

Atlikti tyrimai rodo, kad persivalgyti bei maisto atsikratyti vėmimu ar kitais būdais labiau linkusios impulsyvios, dramatiško tipo asmenybės, pasižyminčios adaptacijos sunkumais, jų gyvenimas dažnai būna chaotiškas, pilnas tarpasmeninių santykių problemų, joms sunku priimti ryžtingus sprendimus, yra priklausomos nuo kitų nuomonės. Taip pat valgymo sutrikimai gali būti susiję su ankstyvaisiais praradimais, išsiskyrimais, netektimis, anksčiau patirta seksualine prievarta.

Persivalgo dažnai tie, kurie vaikystėje būna emociškai apleisti, mažai patyrę meilės ir švelnumo, užaugę nemoka savęs mylėti, pasirūpinti savo norais, poreikiais.

Tiek persivalgymo, tiek maisto atsikratimo (vėmimo) priepuoliai gali tapti būdu tvarkytis su savo gyvenimiškais sunkumais. Maistas naudojamas kaip būdas nusiraminti, atsipalaiduoti, įveikti įtampą, liūdesį. Vėmimas tampa būdu sumažinti savigraužą, kaltės jausmą, nusivylimą savimi bei atgauti kontrolės jausmą, prarastą valgymo metu.

Vėmimas panašus į savęs žalojimą, apsaugantis nuo vidinių intensyvių jausmų. Vėmimas turi ir kitą reikšmę, apsaugo nuo svorio didėjimo ir tarsi suteikia galimybę toliau persivalgyti.

Dauguma persivalgančių turi nesėkmingų mėginimų susitvarkyti su minėtais simptomais patirtį, todėl dažnai jaučiasi bejėgiai bei depresiški.

Linkiu drąsos kreiptis į specialistus, ne tik tam, kad atsikratytum valgymo/ vėmimo priepuolių, bet, kad geriau suprastum save, kylančias emocijas bei reakcijas.

Jūratė Kochankienė | el. p.: jurate.kochankiene@gmail.com
Med. psichologė-psichoterapeutė