Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2015 m.
2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 14 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,2 litro mažiau nei 2014 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Informuojame, kad alkoholio vartojimo rodikliai parengti pagal atnaujintą metodiką įvertinant į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį.
1 pav. Legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui absoliutaus (100 proc.) alkoholio
Litrai
Legalaus alkoholio ir tabako pardavimas, gamyba, importas, eksportas
2015 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 70 tūkst. dekalitrų (1,9 proc.) mažiau nei 2014 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,8 mln. dekalitrų, arba 929 tūkst. dekalitrų (13,8 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 26,8 mln. dekalitrų, arba 1 mln. dekalitrų (3,6 proc.) mažiau nei 2014 m.
2 pav. Legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, struktūra pagal alkoholio rūšis
Procentai
Pastebėtina, kad kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2015 m. mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 35 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 67 proc.
3 pav. Alkoholinių gėrimų apyvartos dalis bendroje įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvartoje 2015 m.
Procentai
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 0,9 proc. Labiausiai pabrango vermutas – 11 proc., vaisių ar uogų vynas – 8, likeris – 7,7, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,3 proc., o atpigo alus – 5,2 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2015 m. buvo pagaminta 1,15 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, arba 2,1 proc. daugiau nei 2014 m. Fermentuotų gėrimų gamyba 2015 m. sumažėjo 26 proc. ir sudarė 4,9 mln. dekalitrų. Iš fermentuotų gėrimų ypač sumažėjo putojančių fermentuotų gėrimų (36,1 proc.), vaisių ar uogų vyno (19,6 proc.), neputojančių gėrimų (17,5 proc.), bet išaugo sidro gamyba (1,5 proc.). Vynuogių vyno ir vermuto 2015 m. pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 27,1 proc. mažiau nei 2014 m. Daugiausia pagaminta alaus – 31,1 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 2 proc.
2015 m., palyginti su 2014 m., mažėjo visų alkoholinių gėrimų importas ir eksportas. Alaus sumažėjo atitinkamai 26,1 ir 6,3 proc., vyno – 24,9 ir 30,4 proc., spiritinių gėrimų – 14,9 ir 3,7 proc., fermentuotų gėrimų – 11,2 ir 37,1 proc.
4 pav. Alkoholinių gėrimų gamybos, importo, eksporto ir pardavimo kitimo tendencijos, absoliučiu (100 proc.) alkoholiu
Tūkst. dekalitrų
2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 64 cigarečių pakeliai įsigyti mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (5 pakeliais daugiau nei 2014 m.).
Cigarečių gamyba, 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 33,6 proc., eksportas padidėjo 50,9 proc., o importas sumažėjo 2,5 proc. Tabako gaminių mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 4,6 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročiai ir pasekmės: sergamumas ir mirtingumas dėl alkoholio vartojimo ir rūkymo
2014 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo metu 75 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų nurodė, kad per 12 mėnesių iki apklausos vartojo alkoholinius gėrimus (83 proc. vyrų ir 69 proc. moterų). Per pastaruosius devynerius metus gyventojų, vartojančių alkoholinius gėrimus, dalis beveik nepakito – 2005 m. vartojo alkoholį 76 proc. gyventojų. 2014 m. didžiausia gyventojų dalis – 24 proc. (16 proc. vyrų ir 31 proc. moterų) – nurodė, kad vartojo alkoholį rečiau nei kartą per mėnesį, 18 proc. (17 proc. vyrų ir 19 proc. moterų) – kartą per mėnesį, 19 proc. (26 proc. vyrų ir 14 proc. moterų) – 2–3 dienas per mėnesį, 14 proc. (24 proc. vyrų ir 5 proc. moterų) – kas savaitę. Per metus iki apklausos iš alkoholį vartojusių vyrų 72 proc. nurodė, kad buvo tokių atvejų, kai vieno pobūvio metu išgėrė rizikingą (gausų) alkoholio kiekį, atitinkantį 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus (SAV). Taip nurodžiusių moterų buvo 39 proc.
5 pav. Gyventojų, rizikingai (gausiai) vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis
2014 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenys, 15 metų ir vyresni gyventojai
Procentai
6 pav. Vyrų ir moterų rizikingo (gausaus) alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas
2014 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenys, 15 metų ir vyresni gyventojai
Procentais
Pastaba. Rizikingas (gausus) alkoholio vartojimas – gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių viena proga išgėrusių rizikingą alkoholio kiekį (prilygintą 60 g ir daugiau gryno etilo alkoholio), dalis.
Minėto sveikatos statistinio tyrimo metu, kad rūko, nurodė 34 proc. (2005 m. – 42 proc.) 15 metų ir vyresnių vyrų ir 9 proc. (2005 m. – 10 proc.) moterų. Beveik du trečdaliai (62 proc.) kasdien rūkančių vyrų surūko vidutiniškai 11–20 cigarečių per dieną, tarp moterų tokių buvo 23 proc. Iki pusės pakelio cigarečių per dieną surūko 33 proc. vyrų ir 76 proc. moterų, daugiau nei vieną pakelį – atitinkamai 5 proc. vyrų ir 1 proc. moterų.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. 496 asmenys pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (35 asmenimis mažiau nei 2014 m.) ir 1,3 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (172 asmenimis mažiau nei 2014 m.).
7 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys
Pirmą kartą susirgusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
Higienos instituto duomenimis, 2015 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 732 žmonės, tai 26 mažiau negu 2014 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (43,6 proc. visų mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (34,6 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).
8 pav. Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo
Higienos instituto duomenys
Mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
2015 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo 3,7 karto viršijo moterų. 2015 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 25,3 mirusiojo dėl alkoholio vartojimo (2014 m. – 24), kaime – 24,9 (2014 m. – 29,6).
9 pav. Mirtingumas nuo su alkoholiu vartojimu susijusių mirties priežasčių, kepenų cirozės ir fibrozės
Higienos instituto duomenys
Mirusiųjų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 m. Lietuvoje vyru mirtingumas nuo su alkoholiu susijusių mirties priežasčių (alkoholines kepenų ligos, kepenų cirozės ir fibrozės, ir apsinuodijimu alkoholiu) buvo net 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, 2 kartus didesnis nei Čekijos Respublikoje ir 1,5 karto nei Lenkijoje. Lietuvos vyrai nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta beveik 10 kartų dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.
2015 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 640 žmonių, arba 54 daugiau nei 2014 m. Dauguma (81,3 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko 56,5 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (mieste – 51,4, kaime – 66,9).
Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 30 neblaivių ir apsvaigusių asmenų (2014 m. – 41), iš kurių 6 žuvo (2014 m. – 10). Dar 5 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2014 m. – 4).
Neblaivių asmenų nusikalstamumas, sukelti eismo įvykiai, socialinės rizikos šeimos
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. 26 proc. (10,4 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Palyginti su 2014 m., tokių nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 1,1 tūkst. (9,5 proc.).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 439 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 99 žmonės ir buvo sužeisti 834 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 15 ir buvo sužeisti 345 žmonės. 2015 m., palyginti su 2014 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo18,1 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 28 proc.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,3 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,3 tūkst. (6,5 proc.) mažiau nei 2014 m., jose augo 8,2 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkst. (6,8 proc.).
Sąvokos
Legalaus alkoholio suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, įvertinus atvykusių ir išvykusių turistų įsigytą alkoholį, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100 proc.), tenkantis vienam gyventojui arba vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.
Legalių tabako gaminių suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų tabako gaminių, perskaičiuotų į cigaretes, kiekis, tenkantis vienam gyventojui.
Vienas standartinis alkoholio vienetas (SAV ) – 10 g gryno etilo alkoholio, kurį atitiktų 25 ml stipraus (40 proc.) alkoholinio gėrimo, 100 ml vyno, 200 ml 5 proc. stiprumo alaus.
Išsamesnė statistinė informacija apie alkoholio ir tabako vartojimą ir jo padarinius pateikta priede.
Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.
Priedas
1 lentelė. Legalaus alkoholio suvartojimas
| 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015* | |
| Tenka absoliutaus (100 proc.) alkoholio, litrais 1 |
|
|
|
|
|
|
| vienam gyventojui |
11,5 |
12,5 |
12,6 |
12,4 |
12,1 |
12,0 |
| vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui |
13,5 |
14,7 |
14,7 |
14,5 |
14,2 |
14,0 |
* – išankstiniai duomenys.
1 Pagal atnaujintą metodiką įvertinant į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį.
2 lentelė. Legalaus tabako gaminių suvartojimas
| 2014 | 2015* | Padidėjimas, sumažėjimas (–), % | |
| Tenka tabako gaminių, cigaretėmis |
|
|
|
| vienam gyventojui |
999 |
1 100 |
10,1 |
| vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui |
1170 |
1288 |
10,1 |
* – išankstiniai duomenys.
3 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimas
Mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse
| 2014 | 2015* | Padidėjimas, sumažėjimas (–), % | |
|---|---|---|---|
| Parduota alkoholinių gėrimų, tūkst. dekalitrų |
|
|
|
| Spiritiniai gėrimai |
3686 |
3616 |
-1,9 |
| Alkoholiniai kokteiliai |
551 |
449 |
-18,5 |
| Vynas |
3186 |
2383 |
-25,2 |
| Fermentuoti gėrimai |
3527 |
3401 |
-3,6 |
| Alus |
27845 |
26839 |
-3,6 |
| Alkoholinių gėrimų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, litrais |
|
|
|
| Spiritinių gėrimų |
12,6 |
12,4 |
-1,6 |
| Alkoholinių kokteilių |
1,9 |
1,5 |
-21,1 |
| Vynų |
10,9 |
8,2 |
-24,8 |
| Fermentuotų gėrimų |
12,0 |
11,7 |
-2,5 |
| Alaus |
94,9 |
92,4 |
-2,6 |
| Parduota tabako gaminių, to meto kainomis, mln. EUR |
392,5 |
447,3 |
14,0 |
* – išankstiniai duomenys.
4 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vidutinės mažmeninės kainos
Eurais
| Matavimo vnt. | 2014 | 2015 | |
|---|---|---|---|
| Alkoholiniai gėrimai1 |
|
|
|
|
Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk. |
1 l |
11,03 |
11,42 |
|
Importinė degtinė, 40 proc. alk. |
1 l |
19,65 |
19,52 |
| Likeris, 17–43 proc. alk. |
1 l |
15,24 |
16,40 |
| Viskis, 40 proc. alk. |
0,5 l |
10,32 |
10,72 |
| Brendis, 38 proc. alk. |
1 l |
15,73 |
15,90 |
| Trauktinė, 20–50 proc. alk. |
0,5 l |
6,46 |
6,45 |
| Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk. |
0,75 l |
5,79 |
5,94 |
| Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk. |
0,75 l |
3,29 |
3,38 |
| Vaisių vynas |
0,7 l |
1,67 |
1,82 |
| Vermutas |
1 l |
8,12 |
9,12 |
| Putojantis vynuogių vynas |
0,75 l |
4,08 |
4,17 |
| Lietuvoje gaminamas alus2 |
0,5 l |
0,74 |
0,70 |
| Importinis alus |
0,5 l |
0,98 |
0,92 |
| Tabako gaminiai |
|
|
|
| Cigaretės su filtru pagal kainų lygį: |
|
|
|
| pirmas segmentas (brangiausios) |
20 vnt. pakelis |
3,30 |
3,52 |
| antras segmentas (aukščiau vidutinio kainų lygio) |
20 vnt. pakelis |
2,84 |
2,93 |
| trečias segmentas (žemiau vidutinio kainų lygio) |
20 vnt. pakelis |
2,60 |
2,73 |
| ketvirtas segmentas (pigiausios) |
20 vnt. pakelis |
2,21 |
2,34 |
| Pypkinis tabakas |
50 g |
7,32 |
7,48 |
1 Reprezentatyviųjų alkoholinių gėrimų sąrašas kiekvienais metais yra atnaujinamas, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų asortimento pasikeitimą rinkoje. Kainų statistinis tyrimas skirtingais metais apima iš skirtingų šalių importuotus, skirtingų gamintojų pagamintus įvairaus stiprumo alkoholinius gėrimus.
2 Be taros vertės.
5 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių mažmeninių kainų pokyčiai
palyginti su ankstesniais metais, procentais
| 2014 | 2015 | |
| Visi alkoholiniai gėrimai |
1,6 |
0,9 |
| Spiritiniai gėrimai1 |
–0,1 |
2,8 |
| Vynas, fermentuoti gėrimai2 |
1,8 |
4,1 |
| Alus |
4,7 |
–5,2 |
| Tabako gaminiai |
5,3 |
4,6 |
1 Degtinė, likeris, konjakas ir brendis, trauktinė, viskis, balzamas, romas, džinas, tekila, alkoholiniai kokteiliai.
2 Nespirituotas vynuogių vynas, spirituotas desertinis vynas, vaisių vynas, putojantis vynas, vermutas, sidras.
6 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių gamyba
| 2014 | 2015 | Padidėjimas, sumažėjimas (–), % | |
| Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų |
|
|
|
| Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk. |
1 129 |
1 153 |
2,1 |
| Vynas |
601 |
438 |
-27,1 |
| Fermentuoti gėrimai |
6 674 |
4 942 |
-26,0 |
| Alus |
31 720 |
31 082 |
-2,0 |
| Cigarečių gamybos indeksas (ankstesni metai – 100 proc.) |
99,8 |
133,6 |
x |
7 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių importas
| 2014 | 2015◘ | Padidėjimas, sumažėjimas (–), % | |
| Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų |
|
|
|
| Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk. |
1 044 |
888 |
-14,9 |
| Vynas |
11 642 |
8 746 |
-24,9 |
| Fermentuoti gėrimai |
3 099 |
2 751 |
-11,2 |
| Alus |
6 501 |
4 801 |
-26,1 |
| Cigaretės, mln. vnt. |
4 367,3 |
4 257,7 |
-2,5 |
◘ – negalutiniai duomenys.
8 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių eksportas
| 2014 | 2015◘ | Padidėjimas, sumažėjimas (–), % | |
| Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų | |||
| Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk. |
487 |
469 |
-3,7 |
| Vynas |
8 125 |
5 654 |
-30,4 |
| Fermentuoti gėrimai |
4 496 |
2 829 |
-37,1 |
| Alus |
6 540 |
6 131 |
-6,3 |
| Cigaretės, mln. vnt. |
17 934,1 |
27 055,8 |
50,9 |
◘ – negalutiniai duomenys.
9 lentelė. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, jo pokytis ir perkamoji galia
| 2014 | 2015 | |
| Neto darbo užmokestis, EUR |
527,2 |
553,9 |
| Pokytis, palyginti su ankstesniais metais, procentais |
5,2 |
5,1 |
|
Galimybė įsigyti alkoholinių gėrimų, litrais |
|
|
|
Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk. |
48 |
49 |
|
Importinė degtinė, 40 proc. alk. |
27 |
28 |
|
Likeris, 17−43 proc. alk. |
35 |
34 |
| Viskis, 40 proc. alk. |
26 |
26 |
| Brendis, 38 proc. alk. |
34 |
35 |
| Trauktinė, 20–50 proc. alk. |
41 |
43 |
| Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk. |
68 |
70 |
| Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk. |
120 |
123 |
| Vaisių vynas |
221 |
213 |
| Vermutas |
65 |
61 |
| Putojantis vynuogių vynas |
97 |
100 |
| Lietuvoje gaminamas alus |
356 |
396 |
| Importinis alus |
269 |
301 |
| Galimybė įsigyti tabako gaminių, pakeliais po 20 vnt. |
|
|
| Cigaretės su filtru pagal kainų lygį: |
|
|
| pirmas segmentas (brangiausios) |
160 |
157 |
| antras segmentas (aukščiau vidutinio kainų lygio) |
186 |
189 |
| trečias segmentas (žemiau vidutinio kainų lygio) |
203 |
203 |
| ketvirtas segmentas (pigiausios) |
239 |
237 |
| Pypkinis tabakas, 50 g |
72 |
74 |
10 lentelė. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys
|
|
2014 | 2015 | ||||||||
| Iš viso | vyrai | moterys | mieste | kaime | Iš viso | vyrai | moterys | mieste | kaime | |
| Įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą asmenys, pirmą kartą susirgę | ||||||||||
| alkoholine psichoze |
531 |
431 |
100 |
315 |
216 |
496 |
396 |
100 |
296 |
200 |
| lėtiniu alkoholizmu |
1 425 |
1 025 |
400 |
1166 |
259 |
1253 |
924 |
329 |
1035 |
218 |
| Pirmą kartą susirgusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų | ||||||||||
| alkoholine psichoze |
18,1 |
31,9 |
6,3 |
16,0 |
22,4 |
17,1 |
29,6 |
6,4 |
15,2 |
21,0 |
| lėtiniu alkoholizmu |
48,6 |
75,9 |
25,3 |
59,2 |
26,9 |
43,1 |
69,1 |
21,0 |
53,0 |
22,9 |
11 lentelė. Sergamumas kai kuriomis su rūkymu susijusiomis ligomis
Higienos instituto duomenys, 15 metų ir vyresni gyventojai
| 2014 | 2015* | |
|---|---|---|
| Nauji susirgimai |
|
|
| kraujotakos sistemos ligomis |
212 271 |
214 124 |
| kvėpavimo sistemos ligomis |
591 156 |
639 692 |
| piktybiniais navikais: |
|
|
| trachėjos, bronchų, plaučių |
1 471 |
1 531 |
| lūpų, burnos ertmės ir ryklės |
703 |
724 |
| gerklų |
287 |
300 |
| Naujų susirgimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų |
|
|
| kraujotakos sistemos ligomis |
8 475,3 |
8 633,0 |
| kvėpavimo sistemos ligomis |
23 602,9 |
25 790,9 |
| piktybiniais navikais: |
|
|
| trachėjos, bronchų, plaučių |
58,7 |
61,7 |
| lūpų, burnos ertmės ir ryklės |
28,1 |
29,2 |
| gerklų |
11,5 |
12,1 |
* – išankstiniai duomenys.
12 lentelė. Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo
Higienos instituto duomenys
| 2014 | 2015 | |||||||||
| Iš viso | vyrai | moterys | mieste | kaime | Iš viso | vyrai | moterys | mieste | kaime | |
|
Mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų skaičius |
||||||||||
| Iš viso |
758 |
582 |
176 |
473 |
285 |
732 |
555 |
177 |
495 |
237 |
| iš jų dėl: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| alkoholinės kepenų ligos |
339 |
247 |
92 |
222 |
117 |
319 |
226 |
93 |
227 |
92 |
| atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu |
242 |
192 |
50 |
150 |
92 |
253 |
191 |
62 |
164 |
89 |
| alkoholinės kardiomiopatijos |
98 |
78 |
20 |
59 |
39 |
87 |
73 |
14 |
56 |
31 |
| kitų ligų |
79 |
65 |
14 |
42 |
37 |
73 |
65 |
8 |
48 |
25 |
| Mirusių dėl kepenų cirozės ir fibrozės |
463 |
262 |
201 |
325 |
138 |
432 |
248 |
184 |
311 |
121 |
| Mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų | ||||||||||
| Iš viso |
25,9 |
43,1 |
11,1 |
24,0 |
29,6 |
25,2 |
41,5 |
11,3 |
25,3 |
24,9 |
| iš jų dėl: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| alkoholinės kepenų ligos |
11,6 |
18,3 |
5,8 |
11,3 |
12,1 |
11,0 |
16,9 |
5,9 |
11,6 |
9,7 |
| atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu |
8,3 |
14,2 |
3,2 |
7,6 |
9,5 |
8,7 |
14,3 |
4,0 |
8,4 |
9,3 |
| alkoholinės kardiomiopatijos |
3,3 |
5,8 |
1,3 |
3,0 |
4,0 |
3,0 |
5,5 |
0,9 |
2,9 |
3,3 |
| kitų ligų |
2,7 |
4,8 |
0,9 |
2,1 |
3,8 |
2,5 |
4,9 |
0,5 |
2,5 |
2,6 |
| Mirusių dėl kepenų cirozės ir fibrozės skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų |
15,8 |
19,4 |
12,7 |
16,5 |
14,3 |
14,9 |
18,5 |
11,7 |
15,9 |
12,7 |
13 lentelė. Mirtingumas nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų
Higienos instituto duomenys
| 2014 | 2015 | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Iš viso | vyrai | moterys |
mieste |
kaime |
Iš viso | vyrai | moterys |
mieste |
kaime |
|
|
Mirusių nuo piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, asmenų skaičius |
||||||||||
| Iš viso |
1 586 |
1 294 |
292 |
962 |
624 |
1640 |
1334 |
306 |
1003 |
637 |
| trachėjos, bronchų ir plaučių |
1 338 |
1 076 |
262 |
827 |
511 |
1344 |
1098 |
246 |
832 |
512 |
| lūpų, burnos ertmės ir ryklės |
248 |
218 |
30 |
135 |
113 |
296 |
236 |
60 |
171 |
125 |
| Mirusių nuo piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų | ||||||||||
| Iš viso |
54,1 |
95,8 |
18,5 |
48,9 |
64,7 |
56,5 |
99,7 |
19,5 |
51,4 |
66,9 |
| trachėjos, bronchų ir plaučių |
45,6 |
79,6 |
16,6 |
42,0 |
53,0 |
46,3 |
82,1 |
15,7 |
42,6 |
53,9 |
| lūpų, burnos ertmės ir ryklės |
8,5 |
16,1 |
1,9 |
6,9 |
11,7 |
10,2 |
17,6 |
3,8 |
8,8 |
13,1 |
14 lentelė. Asmenys, nukentėję dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kelyje į darbą (iš darbo)
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys
| 2014 | 2015* | |
| Dėl nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo asmenų, iš viso |
3 308 |
3 514 |
| blaivių (0,01–0,1 promilės) |
470 |
519 |
| neblaivių, apsvaigusių (0,41 ir daugiau promilių) |
41 |
30 |
| neapsvaigusių, vartojusių alkoholinius gėrimus (0,1–0,4 promilės) |
6 |
10 |
| nevartojusių alkoholinių gėrimų (0,0 promilių) |
11 |
2 |
| nenustatyta |
2 780 |
2 953 |
| žuvo asmenų |
59 |
42 |
| neblaivių, apsvaigusių (0,41 ir daugiau promilių) |
10 |
6 |
| Dėl nelaimingų atsitikimų kelyje į darbą (iš darbo) nukentėjo asmenų, iš viso |
1 931 |
2 332 |
| blaivių (0,01–0,1 promilės) |
200 |
239 |
| neblaivių, apsvaigusių (0,41 ir daugiau promilių) |
4 |
5 |
| neapsvaigusių, vartojusių alkoholinius gėrimus (0,1–0,4 promilės) |
3 |
5 |
| nevartojusių alkoholinių gėrimų (0,0 promilių) |
2 |
2 |
| nenustatyta |
1 722 |
2081 |
* – išankstiniai duomenys.
15 lentelė. Neblaivių asmenų padarytos nusikalstamos veikos
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys
|
|
2014 |
2015 |
Padidėjimas, sumažėjimas (–), % |
Palyginti su bendru ištirtų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičiumi, % |
|
|
2014 |
2015 |
||||
| Nusikalstamos veikos |
11 453 |
10 364 |
-9,5 |
24,9 |
26,0 |
| nusikaltimai |
10 816 |
9 967 |
-7,8 |
26,4 |
27,0 |
| baudžiamieji nusižengimai |
637 |
397 |
-37,7 |
12,5 |
13,7 |
16 lentelė. Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys
| 2014 | 2015* | |
| Kelių eismo įvykiai, iš viso |
3 256 |
3 161 |
| Žuvo žmonių1 |
267 |
241 |
| Sužeista žmonių |
3 786 |
3 777 |
| iš jų vaikų iki 18 metų amžiaus |
662 |
577 |
| Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, iš viso |
536 |
439 |
| iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės |
321 |
231 |
| Žuvo žmonių1 |
120 |
99 |
| iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės |
49 |
15 |
| Sužeista žmonių |
935 |
834 |
| iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės |
434 |
345 |
* – išankstiniai duomenys.
1 Žuvusieji – asmenys, mirę nuo eismo įvykyje patirtų kūno sužalojimų vietoje arba per 30 parų po įvykio.
17 lentelė. Socialinės rizikos šeimos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys, metų pabaigoje, tūkst.
| 2014 | 2015 | Padidėjimas, sumažėjimas (–), % | |
| Socialinės rizikos šeimų skaičius |
9,9 |
9,7 |
-2,0 |
| jose vaikų |
19,7 |
19,1 |
-3,0 |
| Iš socialinės rizikos šeimų – girtaujančios šeimos |
4,6 |
4,3 |
-6,5 |
| jose vaikų |
8,8 |
8,2 |
-6,8 |
Aldona Ablingienė | Socialinės apsaugos ir sveikatos statistikos skyriaus vedėja
El. p. aldona.ablingiene@stat.gov.lt