Antrosios santuokos stabilumas

0 (0)

Antrosios santuokos pasaulyje vis labiau plinta. Pavyzdžiui, Kanados statistikos duomenimis, 2000 metais 33% visų santuokų bent vienam iš sutuoktinių buvo antrosios, o trečdalis jų – abiem buvo antrosios. Tyrimai rodo, kad tokios santuokos dar nestabilesnės už pirmąsias.

Skyrybos yra vienas iš didžiausią stresą keliančių įvykių, nes smarkiai sumažėja pasitenkinimas gyvenimu. Neabejotina, jog skyrybos daro įtaką ir vėlesniems intymiems santykiams. Ne viename tyrime užduodami klausimai: ar ankstesnės partnerystės padidina santuokos nestabilumą? Ar vėlesnė partnerystė dažnai išyra dėl to, kad skyrybos jau yra patirtos, ar kaip tik skyrybų patirtis skatina to nepatirti vėl? Tačiau vienareikšmiško atsakymo į šiuos klausimus nėra. Prieš tai buvusių santuokų ir skyrybų įtaka antrosioms santuokoms turi nevienareikšmišką poveikį.

D. P. Schneller ir kolegų 2004 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad išsiskyrę asmenys dažniausiai stengiasi pakeisti prieš tai buvusią netinkamą šeimos struktūrą ir siekia sukurti stipresnius ir pozityvius intymius ryšius. Tyrėjai apibūdina skyrybas kaip emocinį ir pažintinį procesą, kuris turi potencialą skatinti individą augti ir atsinaujinti. D. P. Schneller ir kolegų teigimu, tai, kaip žmonės suvokia savo skyrybų priežastis, turi įtakos jų jausmams ir požiūriui į naujus ar potencialius santykius bei padeda jiems labiau kontroliuoti save ir aplinkos įvykius. Taigi žmonės jaučiasi galintys keisti savo elgesį ar santykius ir optimistiškiau žvelgti į ateitį. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad, remdamiesi tuo, kaip suvokia skyrybų priežastis, tiriamieji sąmoningai pakeitė bendravimo modelius, požiūrį bei lūkesčius, ko tikisi iš savo ir partnerio intymių santykių. Kai kurie vyrai teigė tapę atidesni, empatiškesni ir demokratiškesni. Dauguma jų tvirtino, kad ankstesnėje santuokoje jie buvo pernelyg nelankstūs, kontroliuojantys ir dominuojantys arba pernelyg susirūpinę karjera ir finansine gerove, tuo tarpu dabartiniuose santykiuose jie save laikė labiau orientuotais į intymumą.

Remiantis šiuo požiūriu, būtų galima teigti, jog antrosios santuokos yra brandesnės, stabilesnės, ir joms būdinga mažesnė skyrybų rizika. Tačiau statistika rodo kitokius rezultatus. Ankstesni tyrimai Didžiojoje Britanijoje atskleidė, kad būtent antrosioms santuokoms būdinga didesnė skyrybų rizika, palyginti su pirmosiomis, jų išyra 10% daugiau.

Kita vertus, egzistuoja tyrimų, kurie parodo, jog skyrybų poveikis vėlesniems santykiams priklauso nuo lyties ir asmeninių savybių. M. Zimmer 2001 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad, kalbant apie moteris, prieš tai buvusios santuokos turi tendenciją destabilizuoti dabartinę santuoką, tuo tarpu vyrams ankstesnė santuoka jokio pastebimo poveikio nedaro. Tačiau F. Steele ir kolegų tyrimas parodė, kad skyrybų patirtis verčia moteris būti atsargesnes kuriant antrą santuoką, tačiau palyginti su pirmąja ji nepasižymi didesne skyrybų rizika.

Kai kurių tyrimų duomenimis, antrą kartą ištekėjusios moterys būna net laimingesnės, o vyrai ir pirmą, ir antrą kartą vedę būna vienodai laimingi. Kiti tyrimai teigia, kad vyrai pirmose santuokose psichologiškai jaučiasi geriau, nei vedę antrą kartą. Kai kurie tyrimai skirtumų tarp pirmąjį ir antrąjį kartą susituokusių individų išvis neranda. Vis dėlto galima teigti, jog egzistuoja skirtumas tarp to, ar santuoka yra pirmoji, ar antroji – antrąsias santuokas kuria žmonės, kurie jau yra patyrę skyrybas, jiems gali būti labiau priimtinas skyrybų faktas kaip problemų sprendimo būdas, be to, jie gali turėti daugiau jėgų padaryti tai dar kartą.

Be to, F. Steele ir kolegų tyrimas parodė, jog yra moterų, kurios yra labiau linkusios skirtis nei kitos dėl savo asmeninių savybių. A. M. Ambert požiūriu, žmonės, kurie kelis kartus nutraukia santuoką, skiriasi nuo tų, kurie nutraukia santuoką vieną kartą: kai kurie iš jų turi daugiau asmenybės problemų, kiti yra mažiau įsipareigojantys santuokai. M. Luhmann ir M. Eid 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, jau santuokos pradžioje tie, kurie ateityje išsiskiria, yra mažiau patenkinti gyvenimu. Tyrimas parodė dar ir tai, kad tie, kurie skiriasi ne vieną kartą, yra apskritai mažiau laimingi. Tikėtina, jog yra ryšys tarp įprasto mažesnio pasitenkinimo gyvenimu ir skyrybų skaičiaus, kurį asmuo patiria ateityje. Tie, kurie tuokiasi tik vieną kartą, yra iš esmės laimingesni, nei tie, kurie tuokiasi du ar daugiau kartų. Laimingi žmonės yra labiau linkę susituokti ir išsaugoti santuoką nei nelaimingi individai.

Antrosios santuokos skiriasi nuo pirmųjų dar ir tuo, jog jas kuria žmonės, kurių gyvenimo istorijos yra labiau komplikuotos, jie yra išgyvenę tam tikrą laiką kartu nesusituokę, turi vaikų iš buvusių santykių, jiems daro įtaką buvęs sutuoktinis(-ė). Antrojoje santuokoje skyrybų rizika didesnė dažniausiai dėl komplikuotumo.

Santykiai po skyrybų yra gan skirtingi. Vyrai ir moterys, kurių prieš tai buvusi santuoka ir skyrybos vyko traumuojančiomis aplinkybėmis, jaučiasi ne tokie saugūs ir su kitu partneriu. Be to, antrąją santuoką kuria individai, kurie jau žino, kas yra skyrybų procesas, ir gali būti mažiau pakantūs sutuoktiniui, kurio savybės siejasi su santuokos nestabilumu. Jie gali būti mažiau linkę eiti į kompromisus ir greičiau nusiviliantys.

Išsiskyrusiems žmonėms santuoka atrodo ne tokia romantiška, jie vertina ją kur kas pragmatiškiau nei pirmąją, tai parodo vieną iš daugelio skirtumų tarp pirmosios ir antrosios santuokos. Ši išsiskyrusių asmenų tendencija pragmatiškiau vertinti santuoką gali pasireikšti labai skirtingais intymių santykių aspektais kokybės požiūriu.

Antrosios santuokos stabilumui didelės reikšmės turi tai, ar šeimoje yra įvaikių. Dauguma tyrimų rodo, kad moterims, kurios turi vaikų iš prieš tai buvusių santykių, antrosios santuokos skyrybų rizika padidėja, o vyrams tai įtakos nedaro. O štai priešingu atveju, kai pirmojoje santuokoje vaikų nesusilaukiama, arba kai jie gimsta antrojoje, galima teigti, kad antrosios santuokos yra tiek pat stabilios, kaip ir pirmosios.

Panašu, kad prieš tai buvę santykiai daro įtaką vėlesniems. Nors atrodo, kad skyrybų patirtis turėtų skatinti individus kurti darnesnius santykius, tačiau kartais dėl traumuojančių santykių ir skyrybų patirtas nesaugumas perkeliamas ir į būsimus santykius, o tai kelią grėsmę antrajai santuokai. Antrųjų santuokų stabilumui turi įtakos ir pirmųjų santuokų vaikai, nors moterims, panašu, kad tai turi daugiau įtakos nei vyrams. Šiaip ar taip, statistika rodo, jog antrosios santuokos išyra dažniau, nors panašu, kad pirmųjų skyrybų patirtis gali įvairiai ir ganėtinai nevienareikšmiškai paveikti antrąją santuoką.

Psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė

Naudota literatūra:

1.Ambert A-M. (2005). Divorce: Facts, Causes, and Consequences; York University; WWW.VIFAMILY.CA
2.Gottman J. M. (1993). A Theory of Marital Dissolution and Stability; Journal of Family Psychology 1993. Vol. 7. No. I. 57-75
3.Luhmann M., Eid M. (2009) Does It Really Feel the Same? Changes in Life Satisfaction Following Repeated Life Events; Journal of Personality and Social Psychology © 2009 American Psychological Association 2009, Vol. 97, No. 2, 363–381
4.Schneller D. P., Arditti J. A. (2004); After the Breakup: Interpreting Divorce and Rethinking Intimacy; Journal of Divorce & Remarriage, Vol. 42(1/2) 2004
5.Steele F., Kallis C., Joshi H. (2006); The formation and outcomes of cohabiting and marital partnerships in early adulthood: the role of previous partnership experience; J. R. Statist. Soc. A (2006) 169, Part 4, pp. 757–779
6.Teachman J. (2008) Complex Life Course Patterns and the Risk of Divorce in Second Marriages; Journal of Marriage and Family 70 (May 2008): 294–305
7.Zimmer M. (2001) Explaining Marital Dissolution: The Role of Spouses’ Traits; SOCIAL SCIENCE QUARTERLY, Volume 82, Number 3, September 2001

Šaltinis:
seimospsichologas.org

Renkama psichologinės pagalbos grupė:
„Skyrybų krizę išgyvenantiems žmonėms”
Daugiau informacijos apie grupę rasite čia >>