Atrodo, kad myliu jį, bet ateina tos akimirkos, kada viską matau kitaip

Klausimas:

Sveiki,
Taigi, man 18 metų, esu abiturientė ir būtent šiuo metų, kai reikia pasirinkti savo gyvenimo kelią, atsirinkti vertybes, esu visiškai pasimetusi. Kas dieną mane supa vis tos pačios mintys, negaliu pasirinkti kelio, ar atskirti, kas tiesa, o kas ne. Esu pasimetusi dėl dviejų, gana susijusių dalykų. Vienas iš jų – vaikinas. Draugauju su juo jau beveik 3 metus, jis už mane 6 metais vyresnis, todėl skiriasi mūsų pažiūros (šiek tiek) jis artimoje ateityje jau nori šeimos, net mane vesti, o aš esu šiek tiek kitoks žmogus, labiau gyvenime noriu pasiekti kažko savo talente, palikti pėdsaką, o ne apsiriboti paprastu gyvenimu. Įstojau į užsienį – turbūt tai būtų lengviausias kelias pasiekti savo tikslą, tačiau bijau, kad jei išvažiuosiu, jis pas mane neatvažiuos (nors teigė, kad atvažiuos iškart, kai galės, bet pažįstu jį, ir tikrai nesu tuo tikra). Žinoma, dėl šios mano „kelionės” tektų paaukoti labai daug, ne tik jį. O jeigu liksiu Lietuvoje, turėsiu gyventi su juo. (Žinoma, to noriu, bet tuo pačiu neturiu kitokio pasirinkimo), bet nesu tikra dėl mūsų santykių, gal iš tikrųjų nežinau, kas ta meilė, ar tiesiog per daug galvoju. Mano vaikinas ne toks, kaip dauguma. Beveik visos mano draugės per pirmas pažintis su juo manęs klausdavo „ar jis manęs nekenčia?”. Taip, jis atrodo bjaurus, kartais pasikėlęs, nemandagus. Tai tarsi nuo jo sklinda, nors iš pažiūros jis nieko blogo nedaro… bet jis toks. Praeityje esu smarkiai nukentėjusi nuo kitų vaikinų, sakiau esamajam, kad būtų su manimi nuoširdus, nes man sunku pasitikėti žmonėmis, sunku priprasti, būti šalia ir atsiskleisti, bet per mūsų draugystė jis melavo ne viena, ne du ir ne tris kartus. Buvo mane išdavęs (ne fiziškai) ir melavęs, melavęs… kiek kartų norėjau išsiskirti, bet neišdrįsau, gal aš per daug „paranojikė”, ir neturėčiau sureikšminti to? Žinoma, šiuo metu melagysčių beveik nebėra, nebent smulkios ir nieko nereiškiančios, tačiau tikiu, kad jei vieną kartą taip padarė, bus ir antrą. Be to, būdama su juo aš laiminga, tačiau kai jis būna šalia tokių žmonių, kaip mano tėvai, autoritetai, žiūrėdama iš šono dažniausiai tiesiog pasibaisiu juo ir nesuprantu, kaip aš su juo, pradedu nebetikėti, kad mums kažkas ateityje išeis. Ir niekaip negalių pamiršti praeities, tų kartų, kai jis mane taip smarkiai įskaudino, negaliu juo pasitikėti. Kai jis nebūna šalia arba aplinkoje yra kitų merginu, kone seku jį, ne tik akimis, bet ir ausimis.
Visa tai mane kankina kone kasdien. Nežinau ar verta būti su juo ateityje, ar verta rizikuoti, ar palikti jį ir išvažiuoti. Myliu jį, atrodo, kad viskas gerai, bet vėl ateina tos akimirkos, kada atrodo, jog atsimerkiu ir viską matau kitaip. Tiesiog nežinau, ką rinktis, kas teisinga, ar jis iš tikrųjų toks „blogas”, kaip man kartais atrodo, ar tai kažkokia problema manyje? Labiau už viską noriu pasielgti teisingai. Niekas iki šiol man negalėjo padėti atsakyti į šiuos klausimus ar bent palydėti tinkamu keliu, todėl teikiu didelę viltį Jums. Ačiū.

Maryja

Atsakymas:

Sveika, Maryja,

Iš Tavo laiško suprantu, kad esi labai pasimetusi, ypač šiuo metu, kai turi priimti svarbius savo gyvenime sprendimus. Pasidalinsiu savo pastebėjimais, kurie kilo beskaitant Tavo laišką.

Šiuo metu Tau neduoda ramybės du dalykai – tai santykiai su draugu bei profesijos, tolimesnių mokslų pasirinkimas. Kalbant apie santykius, rašai, jog nesi tikra dėl jų, nebepasitiki savo partneriu, jis yra ne vieną kartą melavęs ir iki šiol toliau karts nuo karto meluoja – kankiniesi dėl to ir labai pergyveni, tad kodėl „laužai“ save ir manai, kad Tu esi dėl to kalta ir problema Tavyje? Juk jisai Tau melavo, jisai prarado Tavo pasitikėjimą, tad labai normalu, kad pradėjai abejoti santykių kokybe. Be to, Tavęs netenkina jo elgesys, mandagumo lygis – ar manai, kad galėsi su tuo susitaikyti? Ar bandei apie tai pasikalbėti su dragu ir išsakyti savo abejones? Elgesį, manieras pakeisti nėra lengva, ypač jei jis pats to nenorės ir nebus motyvuotas. Tad patarčiau užduoti sau klausimą – ar su šiandieniniu juo, su tokiu, koks jis yra dabar, jautiesi pakankamai gerai, ir norėtum su juo tokiu tęsti santykius ir ateityje? Žmonės dažnai daro klaidą, kai būna su partneriu, vildamiesi, kad jis kažkada pasikeis ir bus toks, kokio tikimąsi. Tačiau taip nebūtinai atsitinka ir tuomet tenka skaudžiai nusivilti. Manau aprašydama santykius su draugu, pati pateikei sau daug ir atsakymų apie tai, kaip iš tikrųjų jautiesi – tiesiog įsiskaityk į savo aprašytas mintis.

Taigi, linkiu ramiai atsisėsti, įsiklausyti į save ir atsakyti sau – ar Tavo draugas patenkinta tavo lūkesčius, ar jautiesi su juo laiminga, gerbiama, mylima. Kokios mintys kils uždavus sau šiuos klausimus – tai ir gali būti raktas į atsakymą dėl tolimesnių veiksmų.

Na o dėl profesijos pasirinkimo, tai nepaminėjai, kokie yra pliusai ir minusai Tavo pasirinktų studijų užsienyje ir Lietuvoje, bei kokios pagrindinės dvejonės kyla šiuo klausimu – ar Lietuvos/užsienio pasirinkime, ar profesijos pasirinkime. Tačiau jeigu bus ypač sunku apsispręsti – visada gali padaryti pertrauką ir palūkėti, patyrinėti, sužinoti daugiau apie Tave dominančias profesijas, išbandyti, kurios Tau labiau tinka. Apgalvotas sprendimas yra geriau, nei skubotas.

Psichologė Rožė Joffė
El.p.: Roza.Joffe@fc.vdu.lt