Biblioterapija: knygos gali gydyti ir suteikti vilties

Iliustracija: Syd Wachs / Unsplash

Lietuvoje vis populiarėja biblioterapija – terapijos būdas, kai skaitant knygas keliami savęs pažinimo klausimai ir ieškoma atsakymų. Psichoterapeutai sutaria, kad skaitymas yra puiki savianalizės forma ir kad skaitydami knygas, kuriose aprašomos į mūsų išgyvenimus panašios problemos, bei susitapatindami su personažais galime pasisemti vidinės stiprybės, išmokti kitaip žvelgti į savo problemas.

Pernai rugsėjo 30 dieną Klaipėdoje įkurta Lietuvos biblioterapijos asociacija. Pasak jos prezidentės, Klaipėdos universiteto docentės, gydytojos psichiatrės ir poetės dr. Jūratės Sučylaitės, tinkamai parinkta ir įdėmiai perskaityta knyga yra lyg nauja erdvė, kurioje žmogus gali rasti resursų įveikti dvasines krizes. Su J. Sučylaite susitikome pasikalbėti apie biblioterapijos naudą.

Kas yra biblioterapija?

Biblioterapija reiškia dvasinę ir psichologinę pagalbą sveikstančiam asmeniui, kuri suteikiama pasitelkiant skaitymą, pokalbius, rašymo užduotis. Yra įvairių biblioterapijos mokyklų. Ji gali būti suprantama kaip atskiri metodai, kuriuos savo darbe taiko psichologas, psichoterapeutas ar socialinis darbuotojas. Biblioterapija gali būti suprantama ir kaip savarankiška psichoterapijos mokykla, artima grupinei psichoterapijai, tai gali būti ir bibliotekininko paslauga skaitytojui, ieškančiam išgyventi padedančios knygos. Biblioterapija gali būti orientuota į sergančius žmones, tada ji reiškia papildomą ar alternatyvų gydymo metodą, gali būti kreipiama į žmogaus vystymąsi – šiuo atveju padedame jam atrasti ir pažinti save, dar neatrastas savo galimybes.

Ar yra kokių nors specifinių knygų, kurios skaitomos būtent biblioterapijos seansuose?

Nekalbėkime apie kažkokius ypatingus biblioterapijos seansus, kad nesusidarytų įspūdis, jog užtenka ateiti į magišką seansą, ir tuoj pat pasveiksi. Tai tiesiog susitikimai su specialistu ar specialisto vadovaujama grupe, kurioje reikia rasti drąsos pamatyti realybę ir ryžto eiti sveikimo, šviesos keliu. Mūsų išsilavinimas, amžius, patirtis, gyvenimiškoji situacija ir emocinė būsena labai skirtingi, tai veikia mūsų santykį su literatūra. Knyga ar vienas jos puslapis turi padėti mūsų klientui rasti universalią gyvenimo išmintį konkrečioje jo gyvenimo situacijoje, pavyzdžiui, po mamos mirties ar staiga paaiškėjus, kad visą likusį gyvenimą praleisi neįgalaus žmogaus vežimėlyje. Knyga turi teikti emocinę paramą ir egzistencinių žinių, įkvėpti ir padėti iš naujo surasti save ir gyvenimą. Ne taip lengva ieškoti terapinės literatūros.

Kuo biblioterapija skiriasi nuo įprasto knygų skaitymo?

Praktiškai sveikam žmogui nereikia terapijos, nereikia terapeuto, kuris prašviesintų egzistencinę situaciją ir asmeniui pasidarytų aiškiau, ką jis iš tiesų jaučia, ko iš tiesų bijo, kodėl jis nuolat atsiduria panašiose situacijose. Biblioterapija – tai bendradarbiavimas su terapeutu ir knyga. Kartais biblioterapija gali reikšti individualų rekomenduotos ar paties surastos knygos skaitymą, apmąstymą, knygoje pateiktų užduočių atlikimą – toks yra pagalbos sau knygų skaitymas. O koks įprastas? Skaitymas su pieštuku rankoje kažką pasižymint ar skaitymas pliaže, autobuse? Galų gale, net skaitant nieko neįpareigojančią knygą mūsų psichikoje vyksta įvairūs procesai, ir tai visada padeda mums patiems geriau pažinti save, gyvenimą.

Biblioterapija gali vykti tik terapeuto kabinete ar žmogus gali tuo užsiimti savarankiškai, o galbūt bendraminčių grupelėje?

Bendraminčių grupelėje žmogus gali vystytis, mums visiems reikia bendruomenės, palaikymo, diskutuodami pasitikriname ir suprantame kitus. Ir vėl – ar reikalinga terapija, ar augti padedanti kultūrinė-edukacinė aplinka? Jei esame praktiškai sveiki, man atrodo, mums reikia burtis į skaitančių ir diskutuojančių žmonių grupeles, kurios ieškotų savo požiūrio į mūsų kultūrą, visuomenę. Kas kita – negalią sukeliančiomis ligomis sergančių tarpusavio pagalbos grupės. Vis dėlto, kartkartėmis tokioms grupėms būtų pravartu susitikti su psichologu ar gydytoju ir padiskutuoti kartu. Terapijos reikia, kai menksta gebėjimai kokia nors veikla užsiimti savarankiškai, kai mažėja bendraminčių.

Psichoterapeutas Viktoras E. Franklis yra sakęs: „Reikiama knyga reikiamu momentu daugybę žmonių išgelbėjo nuo savižudybės, ir mes, psichiatrai, galime apie tai daug papasakoti.“ Ar galite apie tai papasakoti?

Viktoro Franklio mintis absoliučiai teisinga, bet pateikti konkrečių pavyzdžių nenoriu, bijodama pažeisti kai kurių savo pacientų asmeninio gyvenimo ribas. Galiu pasakyti, kad V. Franklio knyga „Žmogus ieško prasmės“ kaip tik yra viena iš knygų, įkvepiančių gyventi.

Ką knygos duoda žmogui?

Ugdo empatiją, padeda geriau pažinti save patį ir, žinoma, plečia akiratį.

Dirbdama taikote poezijos terapiją. Papasakokite apie tai.

Poezijos terapija yra biblioterapijos, kuri terapijos tikslais siūlo grožinės literatūros, o ne pagalbos sau knygų skaitymą, sinonimas. Poezijos terapijoje gali būti skaitoma ne tik poezija, bet ir proza ar žiūrimas ekranizuotas literatūros kūrinys. Savo grupėse aš skaitau poeziją – vieną ar du eilėraščius. Poezijos terapija gali būti suprantama kaip ekspresyviosios meno terapijos sritis, orientuota į žodinę raišką. Poezijos terapijoje atliekame kūrybiško rašymo užduotis. Visus vienija tos pačios psichologinės problemos. Skaitome, rašome. Terapijos tikslas – padėti žmogui atsiverti, prakalbėti ir sustiprinti viltį.

Kiek, remiantis jūsų patirtimi, biblioterapija veiksminga?

Ji gali žmogų išgelbėti nuo savižudybės, padėti įgyti savo balsą ir patirti reikalingumo bendruomenei jausmą, palengvinti bendradarbiavimą su psichikos sveikatos specialistais ir išvengti pakartotinių gydymų uždaruose psichiatrijos skyriuose.

Galbūt galėtumėte rekomenduoti knygų, kuriose kalbama apie negalią?

Man įdomiau ne negalia, o įgalinimas ir nestigmatizavimas. Šią minutę prisiminiau Jono Mačiukevičiaus „Laikrodžiai nesustoja“, Balio Sruogos „Dievų mišką“, jau minėtą V. E. Franklio „Žmogus ieško prasmės“. Bet juk nėra abstrakčios negalios, yra individualaus žmogaus individuali situacija, tą individualumą reikia įvertinti.

Rasa Milerytė | lrytas.lt