Budizmo psichologija: porų santykiai

0 (0)

Budizmo psichologija vartoja terminą, kurio lietuviškas atitikmuo būtų „vidiniai dariniai“ ar „mazgai“. Tam tikri jutiminiai potyriai – priklausomai nuo mūsų reakcijos – tarsi riša mumyse mazgus. Jei klausydamiesi mums sakomų nemalonių žodžių suprantame jų radimosi priežastis ir neimame visko į širdį, tie žodžiai mūsų nesuerzins, ir mazgas širdyje neužsimegs. Tačiau jei tokio elgesio priežasčių nesuprantame ir imame irzti, širdyje susidaro mazgas. Tie mazgai mezgasi mezgasi tik tada kai stokojame aiškaus suvokimo.

Gyvendami su kitu žmogumi turėtume saugoti vienas kito laimę ir padėti vienas kitam keisti abiejų kuriamus vidinius darinius. Stengdamiesi suprasti artimą ir su meile aptarti kylančius klausimus, galime labai vienas kitam padėti. Bendrai gyvenant laimė liaujasi buvusi asmeniniu reikalu. Jei kitas nelaimingas, mes irgi nesijausime laimingi. Darbas su kito vidiniais mazgais padės mums patiems patirti laimę. Žmona gali būti vyro vidinių darinių priežastis, o vyras – žmonos, ir jei jie toliau raišios viens kito širdyje mazgus, vieną gražią dieną laimės nebeliks. Tad vos susimezgus tokiam mazgui, tarkime, žmona turėtų jį pajusti. Tokiais atvejais nederėtų elgtis lengvabūdiškai; skyrusi pakankamai laiko naujajam dariniui stebėti, vyro padedama žmona turėtų mėginti taisyti padėtį. Pavyzdžiui, ji gali tarti: „Brangusis, matau bręstantį konfliktą; manau, mums vertėtų jį aptarti.“ Tai lengva padaryti, kai santykiai dar neapsunkę nuo daugybės mazgų.

Pagrindinė kiekvieno vidinio darinio priežastis – supratimo stoka. Jei jau permatome nesusipratimą, dėl kurio užsimezgė mazgas, bus lengva jį atrišti. Sąmoningo stebėjimo pratybos reiškia, kad mes akylai įsižiūrime, stengdamiesi perprasti reiškinio prigimtį ir priežastis. Gebėjimas atnarplioti vidinius mazgus – vienas vertingųjų tokios įžvalgos vaisių.

Pagal: Thit Njat Han (2014). „Ramybė su kiekvienu žingsniu”, 83-87 psl.
Foto: freepik