BŪSENOS

0 (0)

Rima Sadauskienė „Būsenos: gyvenimas su vėžiu“ (2020)
Išleido: Aštuntoji diena
Puslapiai: 158
ISBN: 9786098196092

Kai gyvenime tvyro sumaištis, svarbu, nepaisant visų baimių, drąsiai pažvelgti į aplinkoje ir mumyse vykstančius reiškinius, tik tada atrandame gyvenimą. Nesvarbu, kokio ilgumo, bet tikrą. „[Š]ioje istorijoje didžiausias atradimas … yra visada turėti savo vėją. Vienokį ar kitokį, bet visada stipresnį už tave ištikusias negandas“, – kitaip tariant, svarbu išlaikyti savo laivo kryptį, tikėjimą, viltį, net jei atsidurtume, atrodytų, neįveikiamose audrose, turbūt taip galima būtų apibendrinti autorės patirtį.

Knyga sudaryta iš dienoraštinių tekstų, kurie atsirado po to,kai autorė išgirdo skaudžią diagnozę. Viso šešios dalys – „Žinia“, „Nuodai“, „Peilis“, „Sugyventinis“, „Šešėlis“, „Tyla“. Sunkios ligos diagnozė ir į nugarą alsuojanti mirtis pakeičia įprastinę kasdienybę, priverčia kitaip pamatyti gyvenimą, kas sykiu padovanoja kitokį laiko suvokimą ir šimtus iki to nepastebėtų potyrių.

Autorės pasakojime atrandame viltį ir stiprybę reikalingą ligai prisijaukinti, susitaikymą ir ramybę padedančius pilnai išgyventi kiekvieną būties pasaulyje mirksnį.

Puslapiai parašyti gyva, žaisminga ir atvira kalba. Tai paguodos ir palaikymo ramstis išgirdusiems sunkios ar net mirtinos ligos diagnozę žmonėms bei jų artimiesiems.

„Dabar galvoju: ko aš raudojau?
Ar buvo gaila, kad manęs neliks?
Ar gaila artimųjų, liksiančių be manęs?
Ar baisu, kad laukia ilgas ir skausmingas gydymas?
Ar baisu, kad mirtis mane ištiks prileistą morfijaus ir merdinčią?
Dabar manau, kad tai buvo šokas, kuris ištinka kiekvieną, susiduriantį su tokia žinia.“

*

„Gyvenimas tapo intensyvus ir skanus. Nebeliko jokio nuobodulio. Tik atsirado daug barnių. Artimiausias žmogus negalėjo suvokti mano ėjimo stačia galva, negalėjo priimti manęs tokios – nebesistengiančios užgludinti kampų, kažko išlaukti, kažką užglostyti.

Žinojau, kad laiko turiu mažai.

Netgi tas, kuris tau sako, jog tave supranta, – nesupranta nieko. Nes dažnai net savęs paties nesupranta, nesuvokia, kodėl nei iš šio, nei iš to jo pasaulis virsta aukštyn kojomis. Jo pasaulį verčia šalia esantis. Nes šalia esantis tampa kitu žmogum, visai kitu, nei jis buvo įpratęs matyti.“

Ištraukos: Atrasti save