fbpx

Išsiskyrimas – pasaulio pabaiga ir naujos pradžios
5 (1)

9 Responses

  1. Vika parašė:

    O kaip, jei tai nebuvo romantiniai santykiai, nebuvo jokio fizinio kontakto, bet buvo kazkoks kitoks artumo jausmas, kai budavo labai gera buti kartu ir daryti iprastus dalykus – ziureti filmus, valgyti pica, dalintis pletkais ir pan.. Ir tai tesesi kelis metus ir tai neatrode kazkoks oho ho, pakol nesibaige. As is nepilnos seimos, visa gyvenima esu ipratusi buti viena ir man labai gerai sekesi, o po jo – man sunku. Nors nepraradau jokiu gabumu, bet pvz sugedus masinai man pirma mintis saunanti i galva paskambinti jam arba ieskant naujo telefono, klaustis jo, koks man patiktu. As taip ipratau tartis, klaustis del kiekvieno dalyko, nesvarbu, kad dazniausiai ko gero rinkciaus atvirksciai ka jis butu pasakes, bet tai budavo daryti labai gera. Praejo 3 menesiai kai su juo nesimaciau, nesikalbejau ir negaliu pasaktyti, kad man pagerejo. Ko gero, is pradziu ir nesupratau, kad man galetu buti taip blogai, galvojau paverksiu iki kaledu, o paskui praeis, bet man atrodo darosi tik sunkiau. Nors as atrodo darau viska kaip iki siol, bet nebeliko kaip sakoma ”ain’t no sunshine when he’s gonne”. Kartais neplaunu galvos 2 savaites, nes man nebesvarbu, laisvomis dienomis nepakylu is lovos, nenoriu su niekuo bendrauti, nieko matyti. Nors kartais nueinu susitikti su draugemis, bet budama ar kine ar klube as jauciuosi taip, tarsi manes nebutu.
    Esu turejusi nemazai issiskyrimu, gal labiau pametimu, kai nusibosdavau kam nors ir pan., bet sita karta skauda truputeliau labiau ir giliau, nes ko gero pati to nezinodama as kazka prisileidau labai arti, kazkam atsiveriau ir buvau ilga laika ir kas baisiausia, buvau savimi ir atvira.
    Sitas parasyti straipsnis gal ir neblogas, kai santykiai buna pavirsutiniski, kazkas kazkam pakiaulina ir pan., bet kai buna tikra (kas siuo metu atrode man ir as nelabai supratau kas), buna ilgiau ir sunkiau.

  2. anonimus parašė:

    manau, kad patarimas pykti yra, neteisingas, tai meiles zudimas, jis sunaikina grazias akimirkas ir tik dar labiau sukels vidinę štampa, ateityje, pyktis negydo, tai apgaulė, laikinai sumazinanti skausmą ir uzteršiantis zmogaus sielą, blogis, pykčio pagalba, pamiršus zmogų, prarandama galimybė geriau pazinti save ir iš esmės įsigilinti į viso ko esmę, nes jausmai, tai vienintelis tikras dalykas, tai dovana, kurios negalima naikinti, pykčiu, lengviausias kelias zmogui, nebūtinai geriausias, jai paleidi zmogų su meile, tai nesunaikini to kas tikra, pykti nera blogai, bet ji naudot, kad numarint jausmus, mano manimu nera teisinga ir protinga ;)

  3. Diana parašė:

    Skaudu matyti, kaip pergyvena ir liūdi išsiskyręs su mergaite vyro sūnus. Išsiskyrimą, pasak vaikino, inicijavo mergaitė. Nesuprantu, kodėl ištiesų išsiskyrė.Tipo, jis pergyvendavo, jei draugė nesisakydavo su kuo leidžia laisvalaikį, o ji nutarė, kad jei jis taip pergyvena, tai būtų geriau nebetęsti santykių. Likau nesupratusi, ar mergaitė nebuvo nuoširdi sakydama man, kad labai džiaugiasi rodomu dėmesiu, ir kad jai labai patinka mano vyro sūnus, ar geriau jį pažinus, jo charakterį rado bruožų, kurie tą pradinį draugavimo džiaugsmą užtemdė. Atrodo normalu, bent jau man, kad vaikinas norėjo žinoti, su kuo, jam nesant su drauge, ji leisdavo laisvalaikį. Ir pergyvendavo, jei ji, jį erzindama, nesisakydavo su kuo išvažiuoja papramogauti, ar pabūti.

  4. Anonimas parašė:

    Issiskyrimas visada skausmingas, bet as patarciau isgyventi ji taip, kaip kiekvienas jauciame. Man reikia issikalbeti, kadangi neturiu nieko artimo, kuo galeciau pasitiketi, kalbu sau. Vairuodama isivaizduoju, kad kazkas salia manes sedi ir as tam kazkam pasakoju garsiai, kartais su arasom kaip as jauciuosi, kas man skauda, o kartais dalinuosi tais smagiais prisiminimais, juokiuosi. Is sono tai gali atrodyti nekaip, bet tokia mano terapija. Kartais ziuriu liudnus filmus ir leidziu sau issiverkti kiek tik noriu, nekontroliuoju saves. Kartais skaitau jo zinutes, stengiuosi prisiminti ka tuo metu veikdavau. Mano skyrybos dar tik keliu menesiu ir man labai sunku, bet as stengiuosi dziaugtis tuo, kad kazkas buvo, ko as galesiu ilgetis. Kartais rasau apie ji, kaip as dekinga esu jam del daug dalyku, kartais uzsirasau koki idomesni prisiminima, nes zinau, kad po kurio laiko daug ko neprisiminsiu. Laikas is tiesu gydo zaisdas, tik vistiek vis dar lieka kazkoks maudimas.

  5. Violeta parašė:

    O aš nežinau,ar išmoksiu gyvent viena,be vyro.Nežinau,kaip kitos moterys gali.Aš bijau,bet kol kas neturiu kito pasirinkimo.Po išsiskyrimo praejo puse metu.Nesigailiu.Mano vaiko is pirmos santuokos nemylejo.Mano širdies,mano kraujo.Norečiau myleti vyra,bet kur jis? Laukiu taves,mielasis.

    • Anonimas parašė:

      As visada gyvenau viena,tad visada tvirtai stovejau ant savo koju, nieko nebijojau, viska mokejau. Pries keleta metu susiradau drauga, bet tik drauga, su kuriuo buvo labai paprasta ir as labai atsipalaidavau iki tiek, kad net uzsisakant valgyti, klausdavau jo, ka as megstu ir buvo labai gera megautis savo bejegiskumu, nors zinojau, kad ateis laikas, kai liksiu vel viena, tik nezinojau, kad buti vienai ir vel vienai du skirtingi dalykai. Ir buvo labai sunku ir dar yra sunku, bet as stengiuosi megautis naujom patirtim, kai paciai reikia pasikeisti padangas arba parsisiusti naujas programas. Taip reikia dabar. Tik tuo galiu pasidziaugti, kad tas laikas, kai galejau buti tik moterim, buvo nuostabus. Tad siulau visiems dziaugtis prisiminus gerus laikus ir gyventi dabartimi ir daryti ka reikia :)

    • bill parašė:

      Tau nereikia vyro, tau reikia vaikui tevo, nemaisyk ir nepainiok sito. Kaip pradesi ieskoti siekos draugo, jis atsiras, kaip pradesi ieskoti vaikui tevo ir tuo paciu sielos draugo, tai taps per sudetinga, cia jau tu turesi stengtis, o ne vyras.

  6. Eva parašė:

    Vyras jau metai turi meiluze kuri uz ji jaunesne 18 metu,neturi jis nei pinigu nei turtu tai barakudos epitetas atkrenta.siuo metu nori skyrybu bet pats to nesiima motyvuoja kad neturi laiko.Visa gyvenima nesutarem,bet kai suzinojau staiga atsirado meile vyrui,isbandziau viska kad ji susigrazinciau bet vistiek nulekia,perskaiciau sms jos kad tikisi pagimdyt jam sunu,Zeme slysta is koju,nevalgau,nemiegu ,atrodo noriu net numirt koks skausmas,nezinau kodel bet as zeminuosi ir myliu ji,negaliu patiket kad viskas ka jaute man isgaravo,perskaiciau begales straipsniu ,zinau visus patarimus bet kol ji matau salia vis tikiuosi kad atsikvoses nors protas zino kad jau ne.Sunku nezmoniskai

  7. Mergina parašė:

    Baisiausia išsiskyrus, kai tikrai mylėjai, mąstymas, kad viskas galėjo būti kitaip.. ir kaltinimas dėl padarytų klaidų.. nesugebėjimas gyventi toliau, nes nori grįžti atgal ir ištaisyti viską, kad to nebūtų įvykę, tik žinai, kad tai neįmanoma…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.