Ką čia matote arba dar kartą – kas tas Geštaltas?

5 (2)

Gestalt yra vokiškas žodis, kuris reiškia “matyti visą paveikslą iš karto”. Kitos reikšmės gali būti “figūra”, “forma”. Ir nebūtinai ta forma turi būti užbaigta. Mūsų smegenys sugeba atlikti užbaigimo veiksmą ir tam tikras dalis sudėti į vieną visumą, kad išryškėtų konkreti figūra. Pažvelkite į šiuos paveikslėlius:

Ką pamatėte pažvelgę į pirmąją, kairiame viršutiniame kampe esančią figūrą? Tikriausiai nesuklysiu spėdama, kad įžiūrite žmogaus veidą profiliu (tikriausiai jį piešė kubizmo stiliaus atstovas :) ). Trečioje pirmos eilutės figūroje galime įžvelgti apverstą trikampį, kuris net realiai nenupieštas. Dešiniame apatiniame kampe – šypsenėlę. Štai, ką tik jūsų mintyse ir įvyko “figūros užbaigimo” arba, profesiniu žargonu šnekant, “geštalto užbaigimo” procesas.

Geštalto psichologija (tai viena iš teorinių krypčių, kurių pagrindu formavosi Geštalto terapija) turi paaiškinimą šiam procesui. Tai suvokimo procesas, kuris veikia pagal keletą principų:

• Panašumo
• Artumo
• Užbaigimo
• Figūros-fono atskyrimo
• Paprastumo

Patyrinėkite pavyzdžius paveikslėlyje ir veikiausiai pastebėsite, kad akis pirmiausiai pagauna tam tikrą numanomą figūrą. Pavyzdžiui, panašumo principas ypač gerai pastebimas iš taškelių sudarytose figūrose, kur skirtingos formos ir spalvos taškeliai išdėstyti eilutėmis ar kaip rombas. Artumo principas gerai matyti iš taškelių sudarytoje “šypsenėlėje”, užbaigimo – tose figūrose, kuriose realių geometrinių figūrų nėra, tačiau akimis sujungus menamas linijas, galima įsivaizduoti trikampį, rutulį ar kubą. Figūros-fono principas ryškiausias taurės-veidų ir senos-jaunos moters paveikslėliuose. Paprastumo principas galioja visoms figūroms – mes, žmonės, pirmiausiai einame paprasčiausiu keliu.

Su piešiniais ar geometrinėmis figūromis tikriausiai viskas aišku. Bet kaip tai veikia gyvenime? Taip pat, tik figūros kitos. Įsivaizduokite, pavyzdžiui, kad turite kolegę, kuri yra įžeidi ir ant jūsų laikas nuo laiko pykteli dėl smulkmenų. Vakar ji paprašė jūsų atsiųsti dokumentų šablonus, kurių jai reikėjo, kad pradėtų savo darbą. Jūs pažadėjote, kad atsiųsite, tačiau sulaukėte skambučio, užmiršote prašymą ir prisiminėte tik po darbo, kai kolegės jau nebebuvo. Kitą rytą biure pamatėte, kaip toji kolegė tyliai, bet emocingai šnekasi su kita kolege (pavadinkime ją Ona) ir abi kartą gana įdėmiai į jus pažvelgė, tačiau nepasisveikino. “Aha, ji vėl supyko, o dabar dar ir Oną prieš mane nuteikinėja”, – pagalvojate jūs ir išsigąstate, kad netrukus visas kolektyvas nuo jūsų atsitrauks. Gal šiuo metu neprisimenate, tačiau pradinėje mokykloje viena mergaitė prieš jus sukurstė dalį klasės ir jums teko patirti klasiokų ignoravimą. Štai taip matoma figūra: dvi besikuždančios kolegės gali susilieti su mažiau matoma – nuoskaudą palikusiu įvykiu pradinėje mokykloje ir jūs labai aiškiai pamatote grėsmingą pasekmę.

Gal įžeidi kolegė ir pyksta ant jūsų, tačiau negirdite, kad jos šiuo metu kalba ne apie jus. Tai Ona guodžiasi kolegei po sunkaus pokalbio su klientu, kuris buvo baisiai nepatenkintas. Situacijos jums pasirodė panašios ir dabartinė situacija kol kas neužbaigta, tad pabaigą jūs savo vaizduotėje “pripiešėte” iš ankstesnės istorijos. Suveikė panašumo ir užbaigimo principai.

Koks šios išgalvotos istorijos moralas? Pastebėkite, kada padarote savas išvadas nesužinoję tiesos. Kas bus, jei toliau baiminsitės dėl įsivaizduojamų pasekmių? Pranašystė gali būti pati save išpildanti – dėl baimės ir įtampos jūs pradėsite kiek kitaip bendrauti su kolegomis ir santykiai iš tiesų gali keistis.

Pasitreniruoti matyti realybę pradžioje galite su tomis pačiomis paveikslėlio figūromis. Pamėginkite “apversti” procesą ir žiūrėti ne į įsivaizduojamą figūrą, o į realias detales, pamatykite jų formas, mintyse tas formas apibūdinkite, suskaičiuokite kiek jų yra, kokiu jos atstumu viena nuo kitos ir t.t. Sveikinu – dabar jūs mokotės matyti tai, kas yra.

Giedrė Putelytė / Geštalto blogas