Kaip atpažinti silpnaprotystę?

3D render of a medical image showing brain highlighted in a male

Apie 7,7 mln. žmonių kiekvienais metais pasaulyje suserga demencija (silpnaprotyste). Manoma, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) kelių metų laikotarpyje žmonių, sergančių demencija, skaičius išaugs milijonu.

Tačiau ką mes vadiname demencija? Demencija yra plati sąvoka, kuri apibūdina ligas, kurios atsiranda dėl žalos smegenims. Yra žinoma daug įvairių demencijos priežasčių, Alzheimerio liga – viena iš labiausiai paplitusių.

Demencija yra progresuojanti ir sukelianti negrįžtamus padarinius liga, nuo kurios vaistų nėra. Dažniausiai ji atsiranda žmonėms, kuriems yra daugiau nei 60 metų, tačiau taip pat ji gali užklupti ir jaunesnius.

Neseniai Britų jungtinė numatanti asociacija (angl. British United Provident Association, toliau – BUPA) atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad daugiau nei du trečdaliai britų yra susirūpinę, kad jų mylimieji susirgs silpnaprotyste, o viena trečioji nežino, kas ją sukelia ir kaip sumažinti jos atsiradimo riziką.

Profesorius Graham Stokes, BUPA demencijos priežiūros globalinis direktorius (angl. BUPA‘s Global Director of Dementia Care) paaiškina, kaip atpažinti demencijos atsiradimo ženklus.

Atminties praradimas. Visi mes retkarčiais pamirštame, kur pasidėjome raktus ar mobilųjį telefoną, ir tai yra visiškai normalu. Tačiau jei jūsų artimasis nuolatos pamiršta savo gretimo kaimyno vardą arba negali atpažinti žmonių, su kuriais dažnai bendrauja, vertėtų susirūpinti.

Sutrinka kalbėdami. Žmonėms, kenčiantys nuo demencijos, dažnai yra sunku palaikyti pokalbį, užtrunka laiko surasti atitinkamų žodžių norint išreikšti savo mintis bei jie dažnai kalbėdami daro daug klaidų. Tai nėra normalus elgesys ir tai gali būti ankstyvos demencijos požymis.

Sunkiai susidoroja su įprastomis užduotimis. Galbūt jūsų artimasis yra didelis futbolo fanas, tačiau dabar jis sunkiai seka žaidimą? Bet koks ženklas, kad jiems sunku daryti tai, kuo mėgaujasi įprastai, gali būti demencijos požymis.

Staigi nuotaikų kaita. Tai normalu, kad kartais patiriame stresą ir mūsų nuotaika yra blogesnė nei įprastai. Tačiau jei žmogus pastoviai jaučia nerimą, jį labai lengva nuliūdinti ir jis pastoviai yra išsiblaškęs, tai gali vykti dėl to, kad jis yra sutrikęs dėl pasikeitimų, sukeltų ligos.

Pamiršta veiksmus tapusius įpročiais. Visi mes kas mėnesį ar savaitę turime apmokėti tam tikras sąskaitas ir, laikui bėgant, tai tampa mūsų įpročiu. Tačiau, jei pastebėjote, kad jūsų artimasis pradėjo pamiršti atlikti paprasčiausius veiksmus, tai gali būti įspėjamas ženklas, kad jam vertėtų apsilankyti pas gydytoją. Kuo ankščiau demencija yra nustatoma, tuo sergančiojo gyvenimo kokybė bus geresnė.

Parengė anglija.today

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *