Kaip elgtis šalia žmogaus sergančio ūmine psichoze?
Klausimas: Sveiki, turiu draugę sergančią ūmine psichoze. Žinau, kad ši liga gydomą pagrinde ne psichologo, o jau gydytojo pagalba. Domintų klausimas: Kaip elgtis žmogui esančiam šalia tokį sutrikimą turinčio žmogaus. Kaip jam padėti sveikti? Ką kalbėti, ką patarti ir kaip įmanoma efektyviau palaikyti tokį žmogų?.. Kartais viskas puikiai, o kartais, kai ligos paūmėjimas, baisu ir sakyti kažką, nes tokie ligoniukai smarkiai linkę į savižudybę…
Sandra (vardas pakeistas)
Atsakymas: Labas Sandra, ačiū, kad kreipeisi į mus ir ieškai atsakymų į Tau iškilusius klausimus. Iš tavo laiško suprantu, kad esi susirūpinusi dėl savo draugės, tau svarbu žinoti, ką reikėtų sakyti savo draugei, kaip ją palaikyti, kaip elgtis bei kaip padėti jai sveikti. Nerimauji, ar tai, ką darai – darai tinkamai, baiminiesi, kad draugė yra didesnėje savižudybės rizikoje. Džiaugiuosi, kad Tavo draugė šalia turi tokį žmogų kaip Tu. Palaikantys ir šilti artimųjų bei draugų santykiai labai svarbūs psichozę išgyvenančiam žmogui. Stiprus socialinis ir draugų ratas yra vienas iš sėkmės garantų į pasveikimą.
Pirmiausia noriu patikslinti, kad psichozė nėra pati savaime liga ar sutrikimas, tai tam tikro sutrikimo ar ligos vienas iš simptomų, o jos metu žmogus išgyvena psichologinę įtampą, jaučiasi pasimetęs, mąstymas gali tapti padrikas, žmogus gali išgyventi kliedesius, haliucinacijas, pradeda klaidingai interpretuoti vidinius išgyvenimus. Tokiu metu žmogus yra sutrikęs, išsigandęs ir nežino, kas yra tikra, ar kuom gali pasitikėti. Šioje vietoje labai svarbus žmonių, kuriais pasitiki Tavo draugė, buvimas šalia.
Savo laiške sakai, kad „ši liga gydomą pagrinde ne psichologo, o jau gydytojo pagalba“. Savo laiške nemini, kiek laiko trunka šie simptomai, kaip dažnai jie pasireiškia, ar kada buvo pirmas psichozės epizodas, tačiau paprastai yra manoma, kad psichozę sukelia biologinių, aplinkos, elgesio veiksnių sąveika, todėl vis dažniau gydytojai psichiatrai kalba apie tai, jog siekiant efektyvios pagalbos ar didesnės sėkmės sveikstant, šalia medikamentinio gydymo reikalinga psichosocialinė pagalba. Medikamentinis gydymas labai svarbus, nes jis palengvina išgyvenamus simptomus, tuo tarpu socialines ir psichologines priemonės, padeda žmogui sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios. Taikant medikamentinį gydymą kartu su psichosocialinėmis priemonėmis galima pasiekti mažesnę atkritimo tikimybę ar papildomai atsirandančių problemų tokių, kaip depresija, nerimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikai. Todėl Tavo draugė taip pat turėtų siekti visapusiškos pagalbos, o Tu gali būti tas žmogus, kuris ją paskatina tai daryti.
Nerimauji, kad draugė dėl patiriamos psichozės yra didesnėje savižudybės rizikoje, todėl bijai, kad nepasakytumėte kažko netinkamai. Tačiau yra manoma, kad didesnė savižudybės rizika yra per pirmuosius kelerius metus po pirmojo psichozės epizodo (kaip jau minėjau, nežinau, kokia Tavo draugės situacija). Jei pastebi savižudybės grėsmę patariu skatinti draugę ieškoti profesionalios pagalbos, įtikinti ją nesielgti impulsyviai, o kylant tokioms mintims iš pradžių susisiekti su jumis ar artimaisiais. Taip pat kylant tokiai grėsmei būtina pašalinti prieinamas galimas savižudybės priemones (skutimosi peiliukus, peilius, medikamentus).
Manoma, kad psichozes išgyvenantiems žmonėms sveikti geriau padeda stabili gyvenimo situacija, laisvalaikis ir pramogos, fizinė gerovė, prasmės savo gyvenime radimas, darbas ar kita veikla, pomėgiai, įprastas gyvenimas, realūs ateities lūkesčiai, kuo mažiau stresorių ir išmokimas su jais susitvarkyti (joga, meditacija, relaksacija, kvėpavimo pratimai ir pan.), draugiški tarpasmeniniai santykiai, saikingas alkoholio vartojimas, nes jis turi įtakos ne tik ligos simptomams bet ir antipsichozinių vaistų veiksmingumui.
Didžiausia pagalba draugei tai, kad esi šalia, venk perdėtos globos, bendrauk su ja taip kaip bendrauji įprastai, būk sąžininga, atvira, kalbėk ramiai ir aiškiai, be užuolankų, būk nuosekli ir nuspėjama, esant psichozės metu kliedesiams nesistenk jų paneigti. Labai svarbu, kad Tavo draugė žino, jog su Tavimi gali pasidalinti savo išgyvenimais, gali padėti jai spęsti praktines problemas, kartu ieškoti būdų, kaip valdyti stresą. Tačiau didžiausią atsakomybę už pasveikimą turi jausti Tavo draugė. Linkiu Jums abiem kantrybės ir tikėjimo, kad gyvenime nėra nieko neįmanomo.
Psichologė Rosita Katauskienė
rositakatauskiene@gmail.com