Kaip leisti sau tai, ko norisi0 (0)
Dažnai pastebiu, kiek aš pati ir kiti žmonės turime vidinių “stabdžių” trukdančių tiesiog siekti to, ko norisi. Ir kartais tokiuose paprastuose, kasdieniuose dalykuose, kaip užėjimas į patikusią parduotuvę (nes ji man per daug prabangi!?) ar atsisakymas antros porcijos maisto, kurios tiesiog nebesinori…
Viskas prasideda nuo nebežinojimo, ko aš noriu ir kas man patinka. Net nepastebime, kaip automatiškai nuvertiname savo norus ir jausmus, kaip klijuojame sau etiketes ir apsistatome klaidinančiu ir ribojančiu “žinojimu” apie save, pvz.: “aš nekūrybiška”, “aš neturiu klausos”, “aš negabi”, “aš stipri moteris” (suprask, negaliu sau leisti verkti ir liūdėti) arba “aš bailys” (suprask, negaliu pykti ir atsisakyti kraunamų ant galvos darbų)…
Bet žinot, manau, kad net ne rezultatas čia yra svarbiausias. Net jei tiesa, kad “neturiu klausos”, kodėl negaliu sau leisti patirti dainavimo malonumo? Net jei iš tiesų labai bijau, nereiškia, kad negaliu pasakyti “Ne”. Net jei nesu pats kūrybiškiausias žmogus pasaulyje, kodėl negaliu mėgautis kūryba?
Tad labai kviečiu šiandien “pagauti” pasislėpusį norą. Ir pasistengti jį įgyvendinti. Nelaukite, kol tai įvks savaime. Nes savaime, automatiškai tikrai ne viskas įvyksta. Jei esate išmokęs(-usi) save varžyti, greičiausiai “savaime, automatiškai” tai darysite ir toliau. Bet galite skirti kelias minutes sustojimui nuo išmoktos įprastos tėkmės ir švelniai palaikančiai save stumtelėti. Stumtelėti ta kryptimi, kuri traukia, kuri kviečia. Kartais tai yra taip paprasta, kaip nusipirkti ledų porciją ar patikusį rūbelį. Kartais tenka atverti stipriau uždarytas duris ir leisti sau kurti, žaisti, išdykauti, kvailioti ar pridaryti kitų nelogiškų ir nepraktiškų “nesąmonių”, kurių šiaip jau sau neleidžiate…
“Žaisdamas ir tik žaisdamas individas, vaikas ar suaugęs, gali būti kūrybiškas ir naudoti visą savo asmenybę, ir tik būdamas kūrybiškas individas atranda save” sako D.W. Winnicott savo knygoje “Žaidimas ir realybė”. Tad pažaiskite savo svajonės išpildymą ir raskite save tokį, kokio dar nepažinojote!
Na gi, kokią spontanišką “nesąmonę” leisite sau šiandien? Pasidalinkite komentaruose.
Aušra Mockuvienė
Klinikinė psichologė
www.psichologineparama.lt
Leisti sau tai, ko norisi yra paprasta. Gyvenimo ribas susikuriame patys. Tereikia ISDRISTI. DRASUS zmones pasiekia daugiau.
Gal ne spontaniska ir ne nesamone ir ne siandien, bet atsimenu ta nakti kai nusprendziau pradet rasyt. Visiskai nesvarbu ka mano kiti. Svarbu ka manai pats.
I ka visa tai pavirto galit suzinot nuorodoj. SEKMES :)
Saunuolis :)