Kaip susikuria ryšys tarp mamos ir vaiko?
Drobotdean / Premium license
Prieraišumas vystomas iš karto gimus kūdikiui. Kaip pažymi Znatnova (2011), žindymas, vienas iš svarbiausių ir pačių pirminių prieraišumo formavimosi būdų, kurio metu motinos organizmas ne tik skiria prolaktiną, hormoną, kuris teikia vaikui imuninę apsaugą, tačiau maitinimo, būvimo kartu metu vaikas jaučiasi saugus, mylimas ir rūpimas. Prieraišumas kūdikystėje ir vaikystėje vystosi keturiais etapais, tačiau jų ribos nėra aiškios.
Tiek Mary Ainsworth, tiek John Bowlby skiria šiuos prieraišumo raidos etapus (Prior & Glaser, 2006):
Pirmoji fazė – orientacija ir signalai be diskriminuojančios figūros (Bowlby), pirmasis prieš – prieraišumas (Ainsworth). Šioje fazėje, kuri trunka nuo gimimo iki mažiausiai 8 savaičių, kūdikis naudoja įvairius signalus, skirtus atkreipti ir reaguoti į globėjus. Tokio elgesio pavyzdžiai – šypsojimasis, verkimas ar daiktų griebimas.
Antroji fazė – orientacija ir signalai vienas arba keliems prieraišumo figūroms (Bowlby), prieraišumo kūrimas (Ainsworth). Čia vaikas dėl gerėjančios regos ir klausos ima daug geriau diskriminuoti pažįstamus ir nepažįstamus suaugusiuosius ir tampa labiau dėmesingesnis globėjo signalams. Fazė trunka nuo 8 savaitės iki 6 mėn.
Trečioji fazė – artumo išskirtai figūrai palaikymas taikant judėjimą ir signalus (Bowlby), aiškus prieraišumas (Ainsworth). Ši fazė prasideda apie 6 mėnesį, tačiau gali prasidėti ir apie pirmuosius metus, o trunka iki trečiojo vaiko gimtadienio. Fazėje svarbūs trys momentai pagal Bowlby – vaiko prieraišumas motinai tampa organizuotas ir tikslingas, kas matoma jau ir aplinkiniams. Tuomet vaikas jau ima skirti kas jam kelia neigiamus jausmus ir kas padeda jaustis saugiu, taigi jis geba planuoti elgesį, kad pasiektų šias sąlygas. Antra, vaikas jau gerai skiria suaugusiuosius. Trečia, vaikas dėl gero judėjimo naudojasi globėju tirti pasaulį.
Ketvirtoji fazė – į tikslą nukreiptos (goal–corrected) partnerystės formavimasis (Bowlby, Ainsworth). Ši galutinė fazė pasižymi vaiko egocentriškumo mažėjimu. Jis ima skirti, kad motina yra laisvas ir nepriklausomas asmuo su savasi tikslais. Tai tampa kompleksinio motinos – vaiko santykių pagrindu, kurį Bowlby vadina partneryste.
Prieraišumo tipai
Kalbant apie prieraišumo tipus, Andrikienė, Laurinaitis ir Milašiūnas (2004) pabrėžia, kad saugiu prieraišumu pasižymintys asmenys vertina ryšį su kitu žmogumi, išlaiko palankius prisiminimus apie savo globėjus ir sugeba juos integruoti į sėkmingus ateities bendravimo modelius.
Nesaugų prieraišumą galima išskaidyti į dvi grupes:
Pirmoji grupė – atsiriboję asmenys nevertina praeities potyrių, globėjus idealizuoja arba kaip tik nepakankamai vertina, tačiau nėra linkę gilintis į tokio vertinimo priežastis.
Antroji grupė – susirūpinę asmenys, kurie pasižymi nerimastingumu santykiuose su aplinkiniais, o su globėju – retai sutrinka ir tampa pikti arba pasyvūs, tėvus dažnai laiko nevykėliais. Neryžtingu prieraišumu pasižymintys suaugusieji dažnai nėra pajėgūs įvertinti vaikystės išgyvenimus ir traumas, jie jų bijo ir vengia. Taip pat elgiamasi ir santykiuose su aplinkiniais – bijoma būti atstumtais ar traumuotais. Taigi galima matyti, kad asmenys, pasižymintiems saugiu prieraišumu, turi geriausias prognozes, sveikesnius santykius su aplinkiniais ir visuomene ir jiems kyla mažiau sunkumų vėlesniame gyvenimo laikotarpyje.
Parengė Dominyka Jagelaitė
Literatūra:
Andrikienė, L., Laurinaitis, E. ir Milašiūnas, R. (2004). Psichoanalitinė psichoterapija. Vilnius: Vaistų žinios.
Prior, V., & Glaser, D. (2006). Understanding attachment and attachment disorders: Theory, evidence and practice. Jessica Kingsley Publishers.
Znatnova, E. (2011). Kūdikio saugaus prieraišumo ugdymas šeimoje: magistro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
PRAŠYMAS. Labai kviečiu 18-29 metų merginas užpildyti anketą mano kursiniam darbui:) Tyrinėju polinkio į valgymo sutrikimus ir prieraišumo sąsajas, tad jei turite laisvas 7-10 min. kviečiu sudalyvauti ir prisidėti prie mano tyrimo. Ačiū!