Kas yra kaniterapija? Kaniterapijos nauda žmogaus sveikatai

Kaip neatsiejama sritis nuo gyvūnų terapijos, viena iš populiariausių ir vis daugiau dėmesio sulaukianti yra šunų terapija, dar kitaip vadinama kaniterapija. Tai gana jauna sritis, lyginant su kitomis terapijomis, tačiau šunų nauda negalima abejejoti. Tyrimais įrodyta, kad ši terapija turi teigiamą poveikį žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai.

Šunų terapijoje yra naudojami du metodai. Šuns dalyvavimas terapinėje veikloje bei šuns dalyvavimas ir padėjimas mokymosi veikloje. Būtent pirmuoju atveju, tokia veikla ir vadinama kaniterapija. Ji yra atliekama ar prižiūrima profesionalų, kvalifikuotų specialistų su kaniterapijai tinkamais bei sertifikuotais šunimis. Esminė detalė yra ta, kad šiame gydymo procese nusistatomi konkretūs terapiniai tikslai. Taip pat šio tipo terapija yra struktūruota, dažniausiai atliekama vienam žmogui priskiriant vieną šunį arba labai mažose grupėse su vienu šunimi. Kitais žodžiais, tai profesionalus, moksliškai pagrįstas darbas su ligotais vaikais ar suaugusiais. Tuo tarpu, antruoju atveju, ši veikla nėra vadinama kaniterapija. Tai užsiėmimai, veiklos su vaikais bei suaugusiais, kai konkrečių tikslų užsibrėžta nėra, dažniausiai jie nėra nustatyti. Tokie užimtumai gali būti prižiūrimi žmonių – savanorių, be specialių įgūdžių ar apmokymų. Tokioje veikloje gali dalyvauti ir nesertifikuoti šunys.

Kaniterapijai tinka ne kiekvienas šuo. Pirmiausia, toks šuo turi būti grynaveislis bei turėti tai įrodančius dokumentus. Dažniausiai kaniterapijai pasirenkami yra Niūfaundlendai, Labradoro retriveriai, Samojedai ir kiti šunys.

Šuo – gydytojas?

Visgi kyla virtinė klausimų. Kodėl šuo gali būti naudojamas terapijoje? Kas jį gali sieti su medicina ar sveikata? Nejaugi jis turi magiškų galių, kad žmogus, pabendravęs su šunimi lengviau pasveiktų?
Tikriausiai didžioji dauguma žmonių, kurie namuose augina šunį, paklausti, kur slypi pastarųjų gydomojo poveikio paslaptis, atsakytų, kad besąlygiška ištikimybė ir meilė savo šeimininkams, nuolat rodomos šiltos emocijos ir džiaugsmas turi neabejotiną poveikį žmogaus psichologinei būklei. Žinoma, žmonės būtų teisūs, tačiau, visa tai neįrodo, kad šuo yra tinkama priemonė, gydant įvairiausius sutrikimus.

Nepaisant to, kad šuo suteikia teigiamų emocijų, jis turi ir gydomųjų savybių. Tai buvo žinoma jau senovėje, kai anuomet šunys būdavo pasitelkiami kaip gydomoji priemonė. Tuometinai senovės graikų žyniai išmokydavo šunis gydyti žaizdas. Stebuklas slypėdavo paprastume, šuo tiesiog išlaižydavo žaizdą ir žmonės pasveikdavo. Nežinia ar tai šuns seilėse esančio lizocimo (fermento, ardančio bakterinių ląstelių sieneles dėka ar tai tiesiog psichologinė įtaiga.
Pastaruosius keletą dešimtmečių, naminiai gyvūnai tapo labai svarbia amerikiečių gyvenimo dalimi. Daugiau nei 63 proc. šeimų, iš kurių 75 proc, turi vaikų, augina mažiausiai vieną naminį gyvūnėlį, iš jų, šunys yra labiausiai paplitę kaip naminiai gyvūnai. Bendrai sudėjus, naminiams gyvūnėliams ir jų priežiūrai šeimininkai išleidžia beveik 30 milijardų Jungtinių Valstijų dolerių. Atsižvelgus į šiuos duomenis, Allen (2003) susidomėjo kokios priežastys lemia žmonėms auginti šunis ir kitus naminius gyvūnėlius. Ji atliko apklausą, kurioje 90proc. gyvūnėlių šeimininkų apibūdino juos kaip brangius ir mylimus šeimos narius. Taip pat, paminėjo, kad augintiniai juos nuramina, padaro laimingesniais bei paskatina susitvarkyti su gyvenime patiriamu stresu.
Šiuo tyrimu šuns naudingos savybės dar nesibaigia. Pasirodo šunys vertingi ir medicinoje. Pirmąją hipotezę medicinos istorijoje, kad galbūt šunys gali aptikti vėžį, pateikė Williams’as ir Pembroke’as 1989 metais. Jie aprašė atvejį, kai moteris ryžosi atlikti tyrimus, paskatinta šuns, kuris parodė begalinį susidomėjimą įkyriai uostydamas vieną jos odos lopinėlį. Po atliktų klinikinių tyrimų moteriai buvo konstatuota piktybinė melanoma. Vėliau ši hipotezė buvo patvirtinta. Moksliniai tyrimai įrodo, kad šunys gali užuosti šlapimo pūslės, plaučių ir krūtų, prostatos, kiaušidžių ir melanomos vėžius.

Kaniterapijos poveikis ir pritaikymas

Šunys ne tik gerina žmogaus sveikatą, bet taip pat gali padėti tobulėti mūsų protui. Tikriausiai kiekvienas atsimena savo pirmuosius mokslo žingsnius, pirmuosius skaičius matematikos vadovėlyje, vos perskaitomus žodžius literatūros knygelėje. Kiekvienas praėjo etapą, kai jau dabar atrodantys paprasčiausi dalykai, būdavo tikras galvos skausmas. Šiuo etapu žmonės pradada savo kelią tobulėjimo link. Jeigu tokie pagrindai nebus tinkamai įsisavinti, yra didelė tikimybė, kad vėlesniuose mokymosi etapuose bus dar sunkiau priimti vis kitas žinias. Šią hipotezę patvirtina Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas (Smith, 2010), kuriame nustatyta, kad 64 proc. ketvirtos klasės moksleivių kalbos supratimo ir tarimo lygis yra žemiau normalaus. Taip pat šio tyrimo metu paaiškėjo, kad net 20 proc. moksleivių susiduria su sunkumais skaitant. Tokie tyrimo rezultatai privertė susirūpinti pedagogus. Norint pagerinti esamą situaciją buvo ieškoma naujų alternatyvų, kas padėtų vaikams geriau įsisavinti žinias. Buvo nuspręsta atlikti eksperimentą, kuriame tyrėjai ryžosi pasinaudoti netradiciniu metodu ir pasitelkti šunį, kaip skaitymo draugą. Buvo svarbu pasirinkti tokį skaitymo draugą, kuris ramiai klausytų, o skaitytojas nejaustų nerimo, kad bus iš jo tyčiojamasi. Tyrimų metu buvo pastebėta, jog skaitant, vaikas visiškai nejausdavo nerimo, būdavo itin sudomintas tokių pamokų. Paaiškėjo, kad mokinys laukdavo susitikimo su šunimi, netgi norėdavo jam paskaityti. Ši terapija padėjo moksleiviams įgyti didesnės patirties ir pasitikėjimo skaityti prieš visą klasę. Toks efektyvus mokymosi būdas buvo priimtas kaip alternatyvi priemonė padėti moksleiviams, kurie atsilieka nuo savo klasės draugų. Dalyvaudami užsiėmimuose su šunimis, vaikai lavina dėmesio koncentravimą, kalbos tobulinimą, taip pat, tai skatina dažniau naudotis uoslės, regos, klausos, lietimo pažinimo pojūčiais. Priklausomai nuo programos, dalyvaujant užsiėmimuose, vaikai mokosi atpažinti spalvas ir formas, nustatyti priežasties-pasekmės ryšius, surasti skirtumus ir panašumus. Pastebėta, kad hiperaktyvūs vaikai, autistai ir CP ligoniai bendrauja su suaugusiais ir bendraamžiais daug atviriau ir betarpiškiau, kai šis bendravimas vyksta kartu su šunimis ir apie šunis.

Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje 2014 m liepos mėnesį įkurtas „ Kaniterapinės pagalbos centras“ , kurio tikslas vystyti mokslinę veiklą kaniterapinės pagalbos srityje, kurti mokymų programas bei remiantis mokslinių tyrimų rezultatais adaptuoti metodines priemones. Tikėmės , kad kitų metų pavasarį galėsime spaudoje paskelbti pirmuosius Lietuvoje atliktus mokslinius tyrimus kaniterapinės pagalbos srityje.

Medicinos psichologė dr. Viktorija Grigaliūnienė
KPPK direktorė viktorijagr@gmail.com

Naudota literatūra:
1. Glenk, L. M., Kothgassner, O. D., Stetina, B. U., Palme, R., Kepplinger, B., & Baran, H. (2014). Salivary cortisol and behavior in therapy dogs during animal-assisted interventions: A pilot study. Journal of Veterinary Bahavior, 9, 98-106.
2. Jackson, J. (2012). Animal-assisted therapy: the human-animal bond in realation human health and wellness. Capstone Project .
3. Šlapkauskaitė, D. ir Juškuvienė, M. (2008). Bendravimo su šunimis įtaka žmonių sveikatai ir rekreacijai. Jaunųjų mokslininkų darbai, 4(20), 229-233.
4. Fine, A. H. (2010). Handbook on Animal-Assisted Therapy– Theoretical Foundations and Guidelines Practice. San Diego: Academic Press is an imprint of Elsevier.
5. Grigaliūnaitė Justina „Kaniterapija: Psichofiziologiniai poveikio mechanizmai ir pritaikymo galimybės“ ( 2014 ) Psichologijos kursinis darbas