Kas yra nuojauta arba kitaip pasąmonės balsas?
Content Pixie / Unsplash
Pirma, išsiaiškinkime kas yra mūsų pasąmonė. Mūsų protas sudarytas iš racionalios ir neracionalios dalių. Racionaliai mes mąstome kasdien, apdorojame informaciją ir priimame sprendimus. Atrodo to pakanka. Tačiau iš tiesų mus valdo pasąmonė. Geresnis pavyzdys būtų įsivaizduoti pasąmonę kaip lėlininką, o sąmonę ir žmogų kaip lėlę, tampomą už virvučių.
Iš šono žiūrėdami nematome lėlininko, atrodo pati lėlė juda ir gyvena savo atskirą nuo lėlininko gyvenimą… Bet viskas tik teatro iliuzija. Taip pat ir su mūsų pasąmone. Ji slėpdamasi už mūsų racionalaus proto, valdo mus. Pasąmonė kasdien kaupia didžiulius kiekius sąmonės neapdorotos informacijos. Viskas kas mūsų sąmonei pasirodo nereikšminga, iš tiesų yra labai svarbu pasąmonės lygmenyje. Šiuo metu visi kalba apie dirbtinį intelektą ir jo galimybes greitai apdoroti informaciją ir mokytis iš jos. Kuo daugiau informacijos dirbtinis intelektas gauna, tuo greičiau gali pasiekti progresą, išmokti naujų dalykų. Lygiai tokiu pačiu principu veikia mūsų pasąmonė. Ji kaip kompiuteris surenka visą aplinkos informaciją, net tą, kurios mes veikiausiai nelaikome svarbia ir nekreipiame dėmesio. Tada tą informaciją apdoroja ir pačiais netikėčiausiai būdais mums pradeda siųsti atsakymus į galbūt net sąmoningai neužduotus klausimus. Šiandien ėjote gatve ir atsitrenkėte galva į medžio šaką. Turbūt nusikeiksite ir eisite toliau. Tačiau šis įvykis pasąmonės lygmenyje turi prasmę.
Galbūt jūs šiandien negražiai pasielgėte su savo antra puse, pardavėja, kolega darbe ir dabar giliai viduje jautėte sąžinės priekaištus. Pasąmonė greičiausiai tokiu būdu nubaudė jus, kad galėtumėte atleisti sau už kitiems padarytą nedidelę skriaudą. Tai tik vienas iš galimų situacijos įvertinimo būdų. Įsigilinę į kiekvieno asmens konkrečią situaciją galėtume atrasti daugybę kitų paaiškinimo būdų. Bet vienas dalykas akivaizdus – niekas nenutinka iš oro, viskas šiame gyvenime turi savo prasmę. O kokia ji iš tiesų, gali padėti atsakyti pasąmonės balsas.
Mūsų kultūroje pasąmonės terminas nėra taip plačiai naudojamas, kaip kitas labai panašią reikšmę turintis žodis – nuojauta. Apie nuojautą esame girdėję ar skaitę kiekvienas. Populiarioji kultūra nuojautą laiko kažkuo magišku. Žmonės gerai įvaldę naudotis nuojautos teikiamomis privilegijomis save ima vadinti žyniais, raganomis ir pan. Žmogaus smegenims patinka ant visko, ko nesupranta lipinti etiketes, todėl ir nuojautą lengviau priskirti magijai, nei racionaliai išsiaiškinti jos gilesnę prasmę.
Nuojauta yra pasąmonės balso išraiška, labai galingas ginklas, jei išmoksime teisingai juo naudotis. Pas kiekvieną žmogų nuojauta yra skirtingai išlavinta. Tai toks pats įgūdis kaip šokiai ar ilgų distancijų bėgimas. Negali nubėgti maratono pirmą savo bėgimo dieną. Tam reikia daugelio dienų treniruočių. Taip ir su nuojautos panaudojimu kasdienoje. Jei niekada ja nepasikliaujame, esame šalto, racionalaus proto, mums sunku bus leisti nuojautai mokytis iš kasdienių situacijų. Ji liks užrakinta kažkuriam mūsų proto kamputyje ir tyliai lauks savo eilės. Nors nuojauta tobulėja net mums ja nesinaudojant sąmoningai, bet mes patys tiesiog neišmoksime atskirti nuojautos balso nuo kitų pašalinių mūsų sąmonės ir pasąmonės derinio balsų. Todėl galime vėliau klaidingai interpretuoti nuojautos siunčiamus ženklus.
Žmonės, kurie stengiasi išgirsti savo vidinį balsą, kasdien analizuoti savo išgyvenimus bei suprasti neracionalias poelgių priežastis, išmoksta su laiku vis labiau pasitikėti nuojauta ir suprasti, kada ji tikrai neapgaus.
Parengė Gabrielė Gogelytė | Instagrame: prouzmerktasakis
Šeimos medicinos gydytoja – rezidentė