Kritinis mąstymas: analogijų kūrimas

analogija

Kritinis mąstymas nieko bendra neturi su negatyviu pesimistišku mąstymu, kritikavimu, įtarumu ar nepasitikėjimu, kaip kad gal būt kažkam gali atrodyti.

Tai loginė informacijos analizė pasitelkiant tam tikrus mąstymo metodus. Šių loginių mąstymo principų išmanymas įgalina konstruoti, rekonstruoti ir perkonstruoti logines konstrukcijas, turimas žinias, menamus faktus ir to pasekoje atskyrus pelus nuo grūdų rasti tiesą, numatyti ateitį, demaskuoti melą, kurti originalias hipotezes ir tiesiog praplėsti savo akiratį.

Venas iš tokių metodų yra analogijų kūrimas. Analogijatai toks samprotavimas, kai iš dviejų objektų panašumo vienais požymiais daroma išvada, kad tie objektai panašūs ir kitais požymiais.

Analogijos metodo dėka galime įžvelgti įvairias „paslėptas”, nematomas savybes.

Tai galime pavaizduoti schema:

Petras yra gražus (a), išsilavinęs (b), turtingas (c) ir laimingas (d).
Jonas yra gražus (a), išsilavinęs (b), turtingas (c).
—————————————————–
Tikėtina, kad Jonas yra laimingas (d)

Analoginiai išprotavimai taikomi gana plačiai, įvairiose srityse, viena jų yra ir psichikos ligų diagnostika. Tarkim, tam, kad psichiatras galėtų diagnozuoti žmogui depresiją jam reikia atrasti bent 4 iš 10 galimų simptomų. Pavyzdžiui:

Tipiniai simptomai:
1. Pablogėjusi nuotaika
2. Sumažėję interesai ir pasitenkinimas
3. Sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis

Kiti įprasti simptomai:
1. Pablogėjusi koncentracija ir dėmesys
2. Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi
3. Kaltės ir bevertiškumo idėjos
4. Ažitacija ar sulėtėjimas
5. Savęs žalojimo ar savižudybės mintys ar veiksmai
6. Sutrikęs miegas
7. Pablogėjęs apetitas

Manoma, kad reikia bent 2 požymių iš „Tipinių simptomų” sąrašo ir 2 ar daugiau požymių iš „Kitų įprastų simptomų” sąrašo, kad depresijos tikimybė būtų pakankamai svari, jog gydytojas oficialiai galėtų paskelbti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Petro yra pablogėjusi nuotaika (a), padidėjęs nuovargis (b), pablogėjusi koncentracija ir dėmesys (c) ir sutrikęs miegas (d).
—————————————————–
Tikėtina, kad Petras serga depresija

Šiuo atveju palyginimas atliekamas su jau išgrynintų tradicinių simptomų schema.

Analogijos samprotavimai padeda ir diagnozuojant vidaus organų ligas, geologams, ieškant naftos ar aukso, teisės srityje, kūryboje, ieškant metaforų ar tiesiog buitinėse situacijose.

Remiantis analogijų metodu atsiranda ir stereotipai, štai kodėl jie nėra visai jau tokie blogi ar klaidingi. Tarkime, aš sutikau kelis žmones, kurie yra emigrantai iš Pakistano, jie nevartoja alkoholio nes yra musulmonai, yra darbštūs bei tenkinasi kukliu atlyginimu. Kitą sykį samdydamas darbuotojus ir sutikęs daugiau darbininkų iš tos pačios šalies aš jau gana pagrįstai galėsiu tikėtis, kad jie nevartos alkoholio darbo metu ir tenkinsis kuklia alga.

Visada svarbu atminti, kad būna ir išimčių, todėl išvadą, kuri yra tik tikėtina, vertinti kaip absoliučiai teisingą, kaip faktą – yra grubi loginė klaida.

Sąlygos padidinačios teisingų išvadų tikimybę:

1. Kuo daugiau bendrų požymių atrandame, tuo didesnis analogijos patikimumas.
2. Kuo požymiai tarpusavyje tiksliau panašesni.
3. Būtina, kad požymiai būtų esminiai, aktualūs, o ne kažkokie šalutiniai, antraeiliai.
4. Lyginami objektai neturi tarpusavyje prieštaringų bruožų.

Patikrinti ar analogija teisinga yra gana paprasta. Reikia atsakyti į du klausimus:

1. Kas objektui A1 yra B1?
2. Kas objektui A2 yra B2?

Jei atsakymai į abu klausimus sutampa – analogija gera. Pavyzdžiui:
1. Kas žmogui yra meilė?
2. Kas paukščiui yra skrydis?

Jei manoma, kad žmogui meilė, o paukščiui laisvė yra vienintelė salyga išgyventi – analogija teisinga, atverianti daug naujų įžvalgų.

Šaltiniai:
Petrauskaitė, A. „Logika” (2001).
Degėsys, L. Aškinytė-Degėsienė, R. „Etika” (2003).

Susijusios temos: Dedukcija, Indukcija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *