Mitai apie vaikų pyktį
„Labai dažnai konsultacijų metu ir ne tik, išgirstu klaidingus įsitikinimus apie vaiko pyktį. Šie klaidingi įsitinkinimai tėvams ne tik, kad nepadeda nuraminti vaiko, bet netgi dar trukdo vaikui išeiti iš pykčio emocijos“, – rašo psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė bei pateikia kelias savo įžvalgas, šia daugeliui tėvų ir pedagogų aktualia tema.
| MITAS | TIESA |
| Vaiko isteriškas pyktis yra manipuliacija. | Vaiko isteriškas pyktis yra labai stipri emocija. Vaikui tikrai labai sunku. |
| Jei raminsiu vaiką pykčio metu – aš pralaimėsiu. | Padėti vaikams nusiraminti stiprios emocijos metu yra suaugusiųjų žmonių pareiga. Jis dar per mažas pats nusiraminti. |
| Vaiko ignoravimas yra geriausia strategija, norint sustabdyti isteriją. | Vaikas labai kenčia pykčio metu, atstumdami, ignoruodami vaiką, jam pridedate ir vienišumo, niekam nereikalingumo jausmą. Parodote, kad jums nerūpi vaiko emocijos. |
| Aprėkimas vaiko, gali sustabdyti jo „neadekvačias“ emocijas. | Rėkimu nesumažinsite vaiko pykčio, o tik prailginsite laiką iki kol jis nusiramins. |
| Tiesiog vaikas turi išaugti ir liausis visi „ožiai“, visi pykčiai. | Pykčio emocija neišaugama. Šią emociją jaučia visi žmonės. Reaguodami su meile ir atjauta, mokome vaiką išjausti ir reaguoti tinkamai pykčio metu. |
| Vaikas negerbia manęs, jei rėkia ant manęs. Sako: „Nemyliu“, „Užmušiu“. Jis neturi teisės taip kalbėti su manimi. | Čia ne pagarbos klausimas, o tik vaiko emocija. Kol kas jis nemoka, dar tinkamai išreikšti savo pykčio. Jūs esate, tas žmogus, kuris gali vaiką mokyti sakyti: „Aš pykstu!“, „Man skauda/liūdna.“ |
Tikiuosi ši tiesa padės su atjauta priimti vaiko pykčio emociją.
Parengė psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė | @Kietosios_psichoterapeutės
Asociatyvi portalo foto.
Kviečiame į seminarą: „Vaiko pyktis ir agresija. Kaip elgtis?“