Niekaip negaliu išlaukti, kol jis žengs pirmuosius žingsnius0 (0)
Klausimas:
Sveiki, šaunu, kad yra toks puslapis ir galimybė išsisakyti, o kartu ir padėti kitiems, kurie galbūt susiduria su panašia problema ir manosi esantys vieni. Neseniai pajutau simpatiją vaikinui, o taip nutinka retokai, todėl jaučiuosi labai „užsikabinusi“, besitikinti, kad viskas išsirutulios iki draugystės, gražios ir darnios, kurios taip laukiu, nes mėgstu bendravimą, o šilti santykiai su žmonėmis, šeima man yra didelė vertybė. Taigi jaučiuosi padariusi minimalius žingsnelius, truputį atvėrusi jam savo asmenybę ir laukiu jo ėjimo, bet tas laukimas man yra labai sudėtingas. Regis, kad jis šiame gyvenimo etape turi svarbesnių reikalų, pvz. ieškoti darbo, išsikraustyti iš tėvų ir pan., bet jei atvirai, tai manęs neguodžia, jaučiuosi benusivilianti šia pažintimi, įsitempusi. Žinoma, nenustojau domėtis savo gyvenimu, veikti tai, kas man patinka, leisti laiko su draugais, o prieš akis laukia nemažas darbymetis, bet ta savijauta, kurią sukėlė Ponaitis X visada kažkur fone. Skaudžiausia būna, kai atrodo, kad iš visos širdies kažką padarai ir pasitiki savo nuojauta, nuoširdžiai tiki, kad viskas bus gerai, ir niekas nevyksta… Anksčiau imdavau skubinti santykius, todėl galiausiai vis tiek likdavau viena ir tuščiomis rankomis. Šįkart nenoriu daryti tokios klaidos ir palaukti to žmogaus, pasitikėti likimu, bet vis tiek jaučiuosi prisisvajojusi, jaučiu gėdą prieš save, kad manęs neapleidžia mintys apie jį, kad jaučiuosi kaip kokia paauglė naivuolė, nors man 25 metai ir laikau save pakankamai brandžia pagal savo amžių, stipria, ryžtinga ir pozityvia asmenybe.
Dėkoju už komentarą!
Atsakymas:
Sveika Veronika,
Beskaitant tavo laišką pastebėjau, jog esi mėgstanti analizuoti, stengiesi geriau suvokti savo elgesį, savijautą, kas yra labai naudinga. Esi teisi, jog visi susiduriame su panašiomis problemomis ir savo sunkumų nevertėtų suabsoliutinti, išskirti. Tavo situacijoje taip pat tikrai teko ne vienam pabūti, kuomet svarstai tarp dviejų pasirinkimų: labai norisi išlaikyti, kurti santykius su vaikinu, bet kitą vertus nesinori nusižengti savo pasižadėjimui nebeskubinti santykių.
Akivaizdu, nors nenori pripažinti sau, tačiau jau turi labai nemenkų lūkesčių draugystės su vaikinu atžvilgiu (mąstai, įsivaizduoji darnią, ilgalaikę, tvirtą jūsų draugystę). Vis dėlto tikriausiai pažvelgusi į situaciją racionaliau aišku, jog ilgalaikiams santykiams reikia daug abiejų partnerių pastangų ir be jokios abejonės laiko, vienas kito pažinimo.
Kaip minėjai stengdamasi palaikyti ryšį su savo simpatija rodei iniciatyvą, atskleidei save, o dabar lauki atsako. Todėl jauties nusivylusi, jog tavo simpatija užsiėmusi kitais reikalais, savais darbais. Vis dėlto toks jo elgesys suprantamas žinant, jog jūs dar mažai pažįstami, jūsų bendravimas dar nėra pastovus, nesate emociškai artimi, todėl ir vaikino prioritetai (darbas, įsikūrimas naujuose namuose) dabar jam reikšmingesni. Tačiau neverta nuleisti rankas ir teigti, jog tavo pastangos nepavykusios. Kaip pati nusprendei neskubink judviejų santykių, leisk jiems vystytis savu tempu, tačiau pabandyk ir toliau rodyti iniciatyvą bendravime: pasiūlyk vaikinui susitikti, parašyk jam. Nes labai dažnai mes papuolame į užburtą ratą: patys nieko nedarome tikėdamiesi, kad kitas padarys, o kitas mąsto taip pat. Todėl jei manai, jog tas žmogus tau tikrai svarbus, kaip pati minėjai, neapleidžia tavo minčių parodyk tai. O jau iš vaikino tolesnio atsako galėsi nuspręsti, ar santykiai susiklostys ir verta toliau stengtis, ar jie nutrūks.
Ir nekaltink savęs, jog nuolat kaip paauglė, “nesubrendusi naivuolė” svajoji apie simpatiją. Nepaisant tavo amžiaus, lygiai taip pat išgyveni įsimylėjimo jausmą. Vietoj gėdinimosi savo jausmų, bandymo juos paneigti priimk šiuos labai natūralius ir gražius jausmus. Juk nedažnai mūsų kasdienybę nuspalvina stiprūs bei malonūs išgyvenimai.
Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com