Privalomoji mediacija šeimos ginčuose bus ribojama. Ekspertai įžvelgia galimus pavojus
0 (0)

Freedomz / Premium license

2021 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Mediacijos įstatymo pataisas, kuriomis buvo apribota galimybė taikyti privalomąją mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, kai į teismą nori kreiptis smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas. Seimo posėdyje dalyvavęs 121 Seimo narys vienbalsiai pritarė tokioms pataisoms, o viešojoje erdvėje pasirodė džiugios reakcijos šiuos pakeitimus pristatančios kaip didžiulį laimėjimą. Bet ar tikrai šis privalomos mediacijos ribojimas bus naudingas ginčo šalims?

Neteisingai interpretuoja mediacijos privalomumą.

Pasak Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorės, CEDR akredituota mediatorės, Lietuvos mediatorių rūmų tarybos narės Agnės Tvaronavičienės, mediacijos įstatymo nuostatos dėl privalomosios mediacijos taikymo sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena, be ribojimų galiojo daugiau nei metus. „Pirmųjų metų rezultatai parodė, kad didelė dalis ginčų, kuriuose buvo paskirti mediatoriai, baigti taikos sutartimis“, – sako A. Tvaronavičienė. Vis dėl to, pasak profesorės, priimti Mediacijos įstatymo pakeitimai rodo, kad dalis visuomeninių organizacijų ir įstatymų leidėjas neteisingai interpretuoja mediacijos privalomumą. Jos nuomone, jeigu yra procedūriškai numatyta asmens teisė ir galimybė atsisakyti pasinaudoti siūloma paslauga, ji neturėtų būti traktuojama kaip imperatyviai privaloma. „Vadovaujantis iki priimtų pataisų įsigaliojimo taikytomis Mediacijos įstatymo nuostatomis, visi be išimčių asmenys, norintys pradėti šeimos ginčo sprendimą teisme, privalo prieš tai inicijuoti mediacijos procesą. Tačiau pareiga inicijuoti šį procesą nereiškia pareigos jame dalyvauti ar pasiekti susitarimą. Ginčo šalys turi teisę bet kada iš mediacijos proceso pasitraukti. Kita ginčo šalis turi teisę atsisakyti dalyvauti inicijuojamame mediacijos procese, – sako A. Tvaronavičienė. – Tokia „švelni“ privalomos mediacijos forma išsaugo šalių savanoriškumą kaip svarbiausią sąlygą mediacijos procesui vykti bei garantuoja, kad tie asmenys, kurie atsisakys mediacijoje dalyvauti arba pasitrauks iš mediacijos jau jai prasidėjus, tą padarys turėdami objektyvią informaciją apie taikaus ginčų sprendimo galimybes, naudą bei mediatoriaus teikiamą pagalbą“. Praktikoje asmenys, kurie susitinka su mediatoriumi ir gauna kompetentingai pateiktą informaciją apie mediacijos procesą ir jo galimą naudą, dažniausiai apsisprendžia procesą tęsti ir tą daro savo noru, nes žino, kad pareiga pasinaudoti privalomąja mediacija jau yra realizuota.

Agnė Tvaronavičienė

Koks yra mediacijos tikslas?

Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad vis dar pasitaiko neteisingų pačios mediacijos paslaugos turinio interpretacijų, kurių rezultatas – nepasitenkinimas taikaus šeimos ginčų sprendimo galimybe. „Svarbu aiškiai suvokti, kad mediacijos metu yra sprendžiamas tarp šalių kilęs teisinis ginčas, tačiau nėra siekiama sutaikyti smurtautojo su smurtą patyrusiu asmeniu. Šeimos ginčo mediacijoje nėra svarstomi ar sprendžiami smurto ar atsakomybės už jį klausimai, – pabrėžia profesorė. – Mediacijoje padedama rasti abipusiai priimtinus konstruktyvius sprendimus, susijusius su santuokos nutraukimu, jo pasekmėmis, klausimais dėl vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, bendravimo su skyrium gyvensiančiu tėvu ar motina.“

Pasak Lietuvos mediatorių rūmų Tarybos narės, Vilniaus probacijos tarnybos mediatorės, psichologės Robertos Petkevičiūtės,  mediacija yra labai naudinga visoms šeimos, sprendžiančioms tarpusavio ginčus, neišskiriant ir tų šeimų, kuriose buvo smurto, o mediacijos metu ginčo šalims suteikiama galimybė rasti joms tinkamą individualizuotą sprendimą. „Tuo pačiu tą ginčą, tarkim, santuokos nutraukimą, galima išspręsti greičiau, pigiau, o neretai ir visai nemokamai, bei išvengti varginančio bylinėjimosi bei neišvengiamos „akistatos“ teismo posėdžio metu su smurtavusiu vyru ar žmona“, – pabrėžia R. Petkevičiūtė.

Mediatoriai turi kompetencijų, kaip dirbti su smurtą patyrusia ir smurtavusia šalimi

Iki šiol valstybė mediacijos teisiniu reguliavimu skatino šeimos ginčus spręsti taikiai, o ginčo šalims buvo suteikta teisė priimti sprendimą dėl realaus naudojimosi arba nesinaudojimo mediacija. Ginčo šalys gaudavo išsamią informaciją apie mediaciją ir galimybę naudotis tokia paslauga nemokamai.

Profesorė A. Tvaronavičienė pabrėžia, kad siekianti užtikrinti teikiamų mediacijos paslaugų kokybę, Lietuvoje įtvirtinti aukšti mediatorių kvalifikaciniai reikalavimai. „Mediatoriumi gali tapti tik tas asmuo, kuris turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra išklausęs nustatytą skaičių mediacijos mokymų valandų, išlaikęs sudėtingą dvipakopį kvalifikacinį egzaminą, turintis nepriekaištingą reputaciją. Daugiau nei 80 mediatorių Teisingumo ministerijos lėšomis įgijo kvalifikaciją dirbti su smurtą šeimoje patyrusiais asmenimis ir užtikrinti, kad jiems teikiama mediacijos paslauga nekeltų antrinės viktimizacijos grėsmės“. Anot A. Tvaronavičienės, šie mediatoriai yra parengti atskirti atvejus, kada mediacija yra negalima, kaip dirbti su smurtą patyrusia ir smurtavusia šalimi, jei yra jų abiejų sutikimas, žino, kada pastebėjus smurto apraiškas, neišlyginamą jėgos disbalansą bei galimą grėsmę aukos sveikatai ar gyvybei mediaciją būtina nutraukti. „Apmokyti mediatoriai yra įvaldę specifinius mediacijos proceso vykdymo metus, kurie yra taikomi šeiminio smurto atvejais, ir yra pripažinti gausioje tarptautinėje šeimos ginčų mediacijos praktikoje. Pavyzdžiui, mediacijos forma, kai šalys vienoje patalpoje nesusitinka, o bendrauja per  mediatorių, arba nuotolinė mediacija, kai bendraujama naudojant informacines technologijas ar dalyvavimas mediacijoje kartu su atstovais“.

Įstatymo pataisos padės išvengti pareigos inicijuoti privalomą mediaciją

Profesorė pabrėžia, jog dabar priėmus Mediacijos įstatymo pataisas ir nustačius, kad mediacija nėra privaloma, kai ginčą spręsti siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, šeimos, kuriose buvo smurto, viena vertus tokios išimties adresatus išsilaisvino nuo pareigos inicijuoti privalomą mediaciją, tačiau kita vertus jie netenka galimybių gauti informaciją apie šią veiksmingą alternatyvą teismui, konsultuotis dėl jos tinkamumo jų atveju ir saugiau, padedant apmokytam specialistui pabandyti susitarti taikiai. „Joms padaryta „paslauga“, suteikta galimybė eiti tiesiai į teismą, tačiau ar tikrai teisme spręsti ginčą bus veiksmingiau ir saugiau?“, – abejoja A. Tvaronavičienė.

Mediacijos efektyvumas siekia 60-70 procentų

Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkas dr. Rokas Uscila teigia, kad progresyvi ir nuolat besiplėtojanti praktika privačiame sektoriuje bei privalomos mediacijos  patirtis rodo, kad šis ginčų sprendimo būdas tvirtai įsitvirtina teisinių paslaugų srityje. „Rezultatyvių mediacijų skaičius siekia 60-70 proc., kas savo ruožtu užtikrina pasitikėjimą šia paslauga ir mediatoriaus vaidmens svarbą. Šiai dienai mediatorių bendruomenė telkia šimtus profesionalių mediatorių, kurių darbo rezultatai parodo, kad šeimos ginčai išsprendžiami be destrukcijos ir smurto, šalys išreiškia pasitenkinimą šiuo metodu, o konfliktų pasikartojimas mažėja, nes mediacijoje problema sprendžiama iš esmės ir susitariama dėl visų ginčijamų aspektų“, – sako Rokas Uscila.

Tad įstatymų leidėjas apsisprendė riboti privalomos mediacijos taikymą, tačiau Lietuvos mediatorių rūmų siūlymu suteikė galimybę ginčo šalims, kurios galimai yra patyrusios smurtinio elgesio apraiškas, gauti valstybės finansuojamas mediacijos paslaugas, jei kreipiamasi dėl mediacijos taikymo šeimos ginčuose savanoriškai. Tokią paslaugą galima gauti kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teritorinius skyrius ir bendra tvarka užpildant prašymą dėl privalomos mediacijos.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.