Psichinė liga ir sveikata
Kai kurie žmonės nėra nei depresyvūs, nei apimti manijos, tačiau vis tiek nėra ir sveikos psichikos. Juos kamuoja asmenybės ar temperamento sutrikimai. Asmenybė ir temperamentas susiję su tokiais pat biologiniais procesais kaip ir psichikos liga, nors daug kam gali atrodyti kitaip. Pagrindiniai temperamento bruožai susiformuoja, kai esame darželinukai. Tyrimai rodo, jog pagrindiniai temperamento bruožai, jau būdingi trejų metų vaikui, išlieka jam sulaukus ir aštuoniolikos. Vėliau bręstant ir senstant, kad ir koks būtų daugelio intuityvus įsitikinimas, tie bruožai keičiasi labai mažai. Sendami galime tapti išmintingesni, tačiau netampame mažiau introvertiški, atviresni naujovėms, ne tokie neurotiški (trys pagrindinės asmenybės savybės).
Dažniausiai asmenybę suvokiame nesiedami jos su psichikos ligomis. Tačiau nemažai ryškių visuomenės asmenybių yra anomalaus temperamento, kuris yra švelnesnė maniakinės depresijos forma.
Asmenybės bruožai
Asmeninės savybės yra lyg ūgis ir svoris – kintamieji, kurie apibūdina mūsų mąstyseną, lygiai kaip ūgis ir svoris apibūdina mūsų kūno formą. Šimtmetį trukę tyrimai leido prieiti prie išvados, kad greičiausiai yra trys pagrindinės visiems žmonėms daugiau ar mažiau bendros savybės: neurotiškumas, ekstraversija ir atvirumas naujovėms.
Viena iš savybių yra nerimas – visi esame daugiau ar mažiau nerimauti (neurotiškumas). Kita savybė – socialumas. Vieni esame labiau ekstravertai, kiti labiau uždari, introvertai (ekstraversija). Dar kita savybė yra naujovių ieškojimas. Vieni žmonės yra smalsūs ir linkę rizikuoti, kiti atsargesni (atvirumas naujovėms).
Asmenybės tipai
Kiekviename žmoguje, šie asmenybės bruožai pasiskirsto įvairiai, pagal tai galime susidaryti asmenybės tipus.
Kai kurie žmonės yra visada kiek depresyvūs, jiems trūksta energijos, reikia 8 valandų miego – jie yra introvertai. Tokia asmenybė gali būti vadinama melancholine, distimine. Distimija – prislėgta nuotaika, melancholija.
Kiti žmonės yra visiškai priešingi: visada optimistiškai nusiteikę, draugiški, pilni energijos. Jiems nereikia 8 valandų miego ir jų libido stipresnis nei daugelio. Toks tipas vadinamas hipertiminiu. Hipertimija – didelio susijaudinimo būsena, linksmumas, energingumas, pasitikėjimas savimi; būdinga psichopatijai, maniakinei depresinei psichozei. Hipertimija buvo būdinga F. Kenedžiui ar F. Ruzveltui.
Kai kuriems žmonėms būdingi abiejų tipų bruožai, jų nuotaikos ir energingumas keičiasi. Toks tipas vadinamas ciklotiminiu. Ciklotimija – lengva maniakinės depresinės psichozės forma [daugiau apie tai: Nuotaikos sutrikimai].
Šie nuo normos nukrypę, anomalūs tempermentai yra švelnios depresijos, manijos ir dvipolio afektinio suttrikimo formos. Tai asmenybių bruožai, o ne nuotaikų epizodai, kurie užeina ir praeina. Tokios anomalios asmenybės dažniau būna sergantys nei sveiki.
Šiuos temperamentus 20 a. pradžioje aprašė vokiečių psichiatras Ernstas Kretschmeris, pirmasis šių laikų anomalios asmenybės tyrėjas. Be to, jis užčiuopė ryšį tarp beprotybės ir genialumo, pastebėjo nedidelio psichikos anomalumo naudą. Jei tai yra sunkios psichikos ligos pradinė stadija arba tiesiog pastovi, bet švelni būsena, artima psichikos ligai, tai ir vadinama anomalia asmenybe ar temperamentu.
Pasak Kretschmerio, išgydžius šių žmonių beprotystę, iš genijų jie virstų tiesiog talentingais žmonėmis.
Liga-Sveikata
Mėginant apibūdinti psichikos sveikatą arba jos ligą, galima sakyti, kad psichikos sveikata – tai būsena, kai žmogaus asmenybės bruožai yra artimi statistiniam asmenybės bruožų vidurkiui. Psichikos liga – asmenybės bruožai yra statistinės skalės kraštuose, nutolę nuo viduriuko.
Negalima vienareikšmiškai teigti, kad depresija neišvengiamai sustiprina realizmo jausmą, o manija visada stiprina kūrybingumą, kad depresija stiprina empatiją, o hipertimija padeda greitai atgauti fizines ir dvasines jėgas, tačiau bendra tendencija yra išties tokia.
Pagal: Nassir Ghaemi (2014) „Nuo beprotystės iki lyderystės”. Vilnius: Sofoklis. 26-29 psl.
Šią knygą: Galite įsigyti pas mus!