Savęs nepriėmimas ir menkinimas

5 (2)

Mes visi turime savo vidinius kritikus. Vieni kritikai iš mūsų reikalauja nepasiekiamo tobulumo, kiti kaltina už visas pasaulio nuodėmes, treti gąsdina būsimomis katastrofomis, ketvirti net kesinasi mus bausti. Sunku save priimti ir nesmerkti, kai kasdien galvoje sukasi kritiškos žinutės.

Tačiau mes ir patys labai prisidedame prie to, kad savęs smerkimo ratas suktųsi toliau. Praktiškai visada savęs nepriėmimas ir menkinimas yra susijęs su:

1. Savęs lyginimu su kitais žmonėmis. Ir aišku mes visada save lyginame su tais, kurie atrodo iš šono tobuli. Savo vertę matuojame su kitų verte. Lyginamės, matuojamės ir vis skaudžiai į paširdžius gauname, kad kitas geresnis, gražesnis, sėkmingesnis, o gerai ieškant visada galima atrasti kažką kas bus „-esnis“.
2. Kitų žmonių lyginimu tarpusavyje, jų rangavimu. Į šitas lyginimo varžybas net nebūtina įtraukti savęs, užtenka nuolat savo galvoje aptarinėti ir gretinti žmones, pvz.: kurios kolegės suknelės gražesnė, vaikas geriau mokosi ar vyras daugiau uždirba. Tarsi žmonės būtų vaisiai sudėlioti ant prekystalio, o Jūs juos lyginate, matuojate, atrenkate, ką išmesti, o ką nusipirkti. Absurdiška? Tačiau, tą mes labai mėgstame daryti ir vienumoje ir su kitais žmonėmis.
3. Kitų žmonių menkinimu, etikečių jiems klijavimu. Labai dažnai savo darbo praktikoje pastebiu, kad žmonės, kurie turi socialinį nerimą, baimę bendrauti, būti vertinamam kitų žmonių, patys yra labai kritiški ir net smerkiantys kitus žmones. Jie ne tik kitus žmones dėlioja į tam tikras kategorijas, bet ir yra linkę jiems priklijuoti žeminančias etiketes: „durnius“, „debilas“, „prostitutė“ ir pan.
4. Įsivaizdavimu, kad ir kiti žmonės ranguoja kitus. Jei aš kitus žmones lyginu ir ranguoju, tai taip daro ir kiti žmonės. Argi ne taip? Būtent taip ir atrodo žmonėms, kurie patys yra labai kritiški kitų žmonių atžvilgiu. Iš čia ir atsiranda baimė, kad mane visi stebi, mane visi apkalba ir smerkia, aš negaliu suklysti, nes visi juoksis ir pan.
5. Tikėjimu, kad ir kiti žmonės, menkina kitus asmenis, tame tarpe ir Jus. Jei aš kitus žmones laikau debilais, tai ir kiti žmonės į mane greičiausiai žiūri kaip į… čia mūsų galvoje suskamba liaudies išmintis „kaip šauksi, taip atsilieps“, net jei niekas ir negirdi, kaip Jūs kitus žmones smerkiat, bet pabunda vidinė baimė, kad ir kiti su Jumis taip elgsis.

Kol Jūs lyginsite tarpusavyje žmones, juos apkalbinėsite, menkinsite, skirstysite į kažkokias kategorijas, rangus, tol Jūsų savivertė tik mažės ir bus vis sunkiau priimti save, augs Jūsų socialinis nerimas ir nesaugumo jausmas.

Tol, kol pasaulyje aš matysiu tamsą, tol aš nenorėsiu eiti ir dalyvauti joje. Pasaulis yra visoks, kaip žiūrėsi, taip matysi. Žmonių irgi yra visokių, tačiau gebėjimas matyti gėrį žmonėse, ieškoti ir būti tarp tokių žmonių yra labai svarbus mūsų gyvenimo gerovės garantas.

Žinutę, kurią labai norisi perduoti, pradėkite nuo savęs, nuo savo požiūrio į kitus žmones. Tiesiog pradėkite gaudyti, ką ir kaip galvojate apie kitus žmones, gaudykite kritiką kitų žmonių atžvilgiu, neįsitraukite į apkalbas, nustokite skaityti ar rašyti šlykščius komentarus, nes tai labiausiai kenkia Jums patiems.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė

Kviečiame į seminarą „Socialinis nerimas: teorija ir praktika”

https://www.facebook.com/events/1118805199073235/

Asociatyvi iliustracija Nadine Shaabana / Unsplash