Savo pašaukimo paieškos

Asociatyvi iliustracija yra portalo psichika.eu nuosavybė

Dažniausiai savo pašaukimą žmonės randa ten, kur pasireiškia jų ypatingi gebėjimai, tačiau ne patys tie gebėjimai savaime apsprendžia tai, ką jaunas žmogus pavadins savo pašaukimu.

Vaikas stebi aplinką, ką kas veikia, kaip reaguoja ir to pasekoje išgyvena džiaugsmą ar liūdesį. Jei jis gerai dainuoja ir mato, kad juo žavisi, jis ištiesia nugarytę. Jei kažkas dainuoja geriau už jį, pasidaro liūdnas ir petukai nulinksta. jei yra geri gebėjimai ir aplinkiniai giria, palaiko pasirinkimą, visgi, greičiausiai, užsiimant ši veikla veidas švytės džiugiu nugalėtjo spindesiu, veikla greitai įsitvirtins kasdieniniame gyvenime ir galiausiai virs mėgiama profesija.

Jei tėvai nepalaiko jaunuolio pomėgių, pavyzdžiui, susižavėjimo populiaria muzika, ir dėl patiriamo spaudimo jis studijuoja statybų inžineriją, tuomet dažniausiai išsyk galime justi tą užguliantį sunkumą jo veide ir tiesiog kūno laikysenoje, kai jis vien pažvelgia į medžiagų mechanikos vadovėlį.

Ir reikalas čia visai ne tame, kad inžinerija nepatinka, o tame, kokioje būsenoje jaunuolis imasi mokytis: rūškana mina, nedarnus kvėpavimas, nulinkę pečiai – negatyvus psichosomatinis formatas. Su kiekviena nauja diena įprotis liūdėti stiprėja ir pasireiškia jau vien išgirdus „medžiagų mechanika“ ar „statybų inžinerija“ žodžių junginius.

Problema yra ne tiek tėvų spaudime, kiek tame, jog jie to nepastebėjo, kad jų atžalą apima nusivylimas, o jei pastebėjo, kad leido ir toliau ugdytis ir sutvirtinti šį negatyvios savijautos įprotį, kai reikalas pasisuka link techninių mokslų.

Kita vertus, net jei tie patys tėvai, kurie uždraudė siekti karjeros populiarios muzikos srityje ir nukreipė sūnų (ar dukrą) mokytis į technologinių mokslų universitetą, sykiu su visu tuo išmokė bet kokį darbą dirbti pozityviai nusiteikus, pasekmės veikiausiai bus jau kiek kitokios.

Žvaliai nužingsniavus į mokslo įstaigą, su entuziazmu veide (nes buvo išmokyta dirbti visus darbus būtent taip), sėdus prie vadovėlių ir priimant inžineriją ne kaip katorgą, bet kaip tiesiog dar vieną naują veiklą, greitai bus galima pasigirti: „O dabar aš žinau, kaip paskaičiuoti šios sijos tvirtumą!“

Jei mokantis lygiagrečiai jaunuolis ar jaunuolė dar gauna ir teigiamą pastiprinimą, palaikymą, tai po metų, gal net tikės, jog nuo pat mažens jautė pašaukimą statybų inžinerijai.

Didesnė dalis pergyvenimų, susijusių su savo pašaukimu ir jo paieška, išsisprendžia Ivano Pavlovo aprašytų sąlyginių refleksų lygyje. Tai tiesiog teigiami ar neigiami pastiprinimai formuojantys įpročius, kuriuos mes galime pasirinkti, tiek patys, tiek parinkti savo vaikams, bet kokioje veikloje.

Pagal prof. N. I. Kozlov | psychologos.ru