Tamsios vadovo savybės ir darbuotojų depresija5 (1)
Straipsnyje rasite apie tai, kas yra „Tamsieji“ lyderio bruožai, patyčios darbo vietoje ir darbuotojų depresija: tarpininkavimo ir tamsiosios šerdies vaidmens tyrinėjimas.
Depresija yra dažnas psichikos sveikatos sutrikimas klasifikuojamas DSM (Amerikos psichiatrijos asociacija, 2013 ) kaip nuolatinė prislėgta nuotaika kartu su kognityviniais ir somatiniais pokyčiais, kurie labai trukdo įprastam kasdieniniam funkcionavimui. Naujausi skaičiavimai rodo, kad dėl depresijos ir nerimo sutrikimų sumažėjęs darbuotojų produktyvumas pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja apie 925 milijardus dolerių (Chisholm ir kt., 2016 ).
Depresijos kilmės klausimas sudėtingas, tyrimai atskleidžia daugybę depresiją „sukeliančių veiksnių“ (Gotlib ir Hams, 2009). Įrodymais yra patvirtina, kad destruktyvus vadovavimas, kuriam būdingas agresyvus, autoritarinis ir manipuliacinis elgesys, turi stiprų neigiamą poveikį darbuotojų psichologinei gerovei (Montano, Reeske, Franke ir Hüffmeier, 2017).
Vienas iš žalingiausių elgesio būdų darbo vietoje yra patyčios, apibrėžiamos kaip „pasikartojantys ir nuolatiniai neigiami veiksmai vieno ar kelių individų atžvilgiu, kurie yra susiję su galios disbalansu ir sukuria priešišką aplinką“ (Salin, 2003).
Daugumą patyčių darbo vietoje (iki 75 proc.) įvykdo vadovai (Hoel, Cooper ir Faragher, 2001), o poveikis darbuotojų psichinei sveikatai gali būti reikšmingas. Išilginiai tyrimai patvirtina, kad psichikos sveikatos pablogėjimą lemia nerimaujant ir (arba) stebint patyčias darbo vietoje.
Vis daugiau teorinių ir empirinių tyrimų rodo, kad „tamsiosios“ asmenybės savybės yra svarbūs destruktyvaus lyderio elgesio pirmtakai (Krasikova, Green ir LeBreton, 2013; O’Boyle, Forsyth, Banks ir McDaniel, 2012; Harms ir LeBretonas, 2014). Remdamiesi tokiais tyrimais, autoriai atliko tiriamąjį tyrimą, kuriame išdėstė darbuotojų suvokimą apie “tamsiuosius” lyderio bruožus kaip distalinius, kurie daro įtaką darbuotojų depresijai dėl patyčių darbo vietoje.
Ankstesniuose šios srities tyrimuose paprastai nebuvo atsižvelgta į mechanizmus, per kuriuos tamsios lyderio savybės daro įtaką darbuotojų gerovei (Antonakis, Day ir Schyns, 2012; Krasikova ir kt., 2013).
Tamsioji triada
Dažniausia “tamsiųjų” bruožų konceptualizacija yra tamsioji triada, kurią sudaro trys tarpusavyje susiję bruožai: psichopatija, narcisizmas ir makiavelizmas (Paulhus ir Williams, 2002), tačiau dėl naujausių įrodymų, leidžiančių manyti, kad dabartinės makiavelizmo priemonės skiriasi nuo teorinių konstrukcijos aprašymų ir empiriškai nesiskiria nuo psichopatijos priemonių (Miller, Hyatt, Maples-Keller, Carter ir Lynam, 2016 ) šio tyrimo autoriai sutelkė dėmesį tik į psichopatiją ir narcisizmą.
Tiek psichopatija, tiek narcisizmas kyla iš klinikinių asmenybės sutrikimų, tačiau organizacijose atliekami tyrimai daugiausia buvo skirti subklinikiniam šių požymių lygiui. Narcisizmui būdingas valdžios, didybės ir meilės sau jausmas (Campbell, Hoffman, Campbell ir Marchisio, 2011). Šio tyrimo autoriai literatūroje rado daugybę psichopatijos modelių, nurodančių skirtingą pagrindinių savybių skaičių (Cooke ir Michie, 2001; Lilienfeld ir Andrews, 1996; Lynam ir kt., 2011), tačiau nemaža dalis teorinių ir empirinių įrodymų (Neumann, Hare ir Newman, 2007) dabar atspindi Hare keturių faktorių modelį: (Hare ir Neumann, 2005): tarpasmeninius santykius (manipuliavimas), afektinį funkcionavimą (t.y. bejausmiškumas, empatijos stoka), gyvenimo būdą (impulsyvumas ir tiesioginio pasitenkinimo siekimas), ir antisocialines tendencijas (bloga elgesio kontrolė, nusikalstamumas).
Lyderio psichopatija, lyderio narcisizmas ir patyčios darbo vietoje
Atsižvelgiant į tai, kad lyderiai, kurie turi psichopatijos ir narcisizmo požymių, pasižymi empatijos stoka, manipuliavimu, taip pat jie tiki, kad turi daugiau galių ir yra pranašesni už kitus (Gustafson ir Ritzer, 1995). Darbe tokie lyderiai dažnai giriasi, elgiasi nemandagiai, elgiasi agresyviai, turi polinkį išnaudoti kitus. Dėl šios priežasties tokie žmonės nesugeba palaikyti sveikų santykių, susikuria „chuliganų“ reputaciją ir todėl šie žmonės linkę tapti labai prastais lyderiais (O’Boyle ir kt., 2012; Spain ir kt., 2014), kurie kenkia savo darbuotojų gerovei ir savo karjeros sėkmei (Volmer, Koch ir Göritz, 2016).
Asmenys, kuriems būdingas didelis narcisizmas, mano, kad yra pranašesni už kitus ir turi grandiozinę savo didybės sampratą. Toks išpūstas savęs jausmas yra tiek svarbus, kad narcizai darys viską, kas būtina, kad jį išlaikytų (Morf & Rhodewalt, 2001). Darbe tai gali pasireikšti perdėtais asmeniniais pasiekimais, kitų kritika ir polinkiu pripažinti kitų darbą (Morf ir Rhodewalt, 2001) – pastarieji du faktoriai yra netiesioginio patyčių elgesio pavyzdžiai. Dėl šios priežasties narcisizmui būdingi žmonės sunkiai palaiko sveikus santykius, o tai yra ypač problematiška, atsižvelgiant į jų socialinio pritarimo ir pagyrimo poreikį (Morf ir Rhodewalt, 2001). Tiesą sakant, tie, kuriems būdingas didelis narcisizmas, yra itin jautrūs kritikai (McCullough, Emmons, Kilpatrick ir Mooney, 2003) ir dažnai reaguoja agresyviai, kad apgintų savo ego, o tai reiškia, kad jie greičiausiai tyčiojasi, siekdami sukurti ir išlaikyti savo išpūstą savęs sampratą (Bushman ir kt., 2009).
Priešingai, tie, kuriems būdinga psichopatija, turi mažiau trapų ego, todėl yra mažiau linkę agresyviai reaguoti į kritiką (Hare, 1999), tačiau šie asmenys iš prigimties yra piktybiškesni, dažnai gauna pasitenkinimą žemindami (Clarke, 2005) ir kenkdami kitiems (O’Boyle ir kt., 2012 ). Tie, kuriems būdinga psichopatija, taip pat yra impulsyvūs, o tai kartu su kitų teisių nepaisymu priverčia juos pažeisti socialines konvencijas (Hare ir Neumann, 2008). Ankstesni tyrinėtojai iškėlė hipotezę, kad psichopatija labiausiai susijusi su agresyviu elgesiu darbo vietoje (O’Boyle ir kt., 2012). Iš tiesų, palyginti su kitais tamsios triados bruožais, psichopatija yra stipriausias suaugusiųjų patyčias sukeliantis veiksnys ( Baughman ir kt., 2012).
Hipotezė – patyčios darbo vietoje yra vienas iš mechanizmų, per kuriuos tamsios lyderio savybės daro įtaką darbuotojų depresijai.
Tyrimo tikslas – ištirti, ar lyderio narcisizmas ir psichopatijos bruožai daro poveikį darbuotojų depresijai ir ar šie bruožai daro įtaką patyčioms darbo vietoje.
METODAI
Per “Qualtrics” programą buvo atsitiktinai rasti įdarbinti 508 Jungtinių Amerikos Valstijų darbuotojai, dirbantys pilną darbo dieną. Demografiniai darbuotojų duomenys (žr. 1 lentelė).
Su dalyviais buvo susisiekta individualiai neįtraukiant dalyvių darbo organizacijas. Supažindinant dalyvius su tyrimo instrukcija buvo pabrėžta, kad anketa bus anoniminė ir konfidenciali, o identifikavimo informacija nebus renkama. Dalyviai buvo atsitiktinai atrinkti iš 1 milijono suaugusiųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Imtyje buvo atstovaujamos įvairios profesijų grupės, daugiausia įmonių vadovai (8,9 %), sveikatos priežiūros specialistai (8,9 %) ir klientų aptarnavimo darbuotojai (7,9 %). Šiam tyrimui buvo suteiktas Mančesterio universiteto „Alliance Manchester Business School“ etikos leidimas (paraiška Nr. 9563827).
Instrumentai
Darbuotojų depresijai matuoti buvo naudojamas Beko depresijos klausimynas, kurį sudarė 21 teiginys.
Patyčioms darbo vietoje matuoti buvo naudojamas 22 punktų neigiamų veiksmų klausimynas –NAQ-R, kuriame buvo įvertinamas patyčių darbo vietoje dažnis trijose srityse: su asmeniu susijusios patyčios, su darbu susijusios patyčios ir fizinis bauginimas.
Lyderio/vadovo narcisizmui įvertinti buvo naudojama 16 elementų DAPP-BQ narcisizmo skalė. Ši skalė yra patikimas narcisizmo matas ir rodo tvirtus konvergencinius pagrįstumo įrodymus, koreliuojančius su narcisistinio susižavėjimo ir konkurencijos klausimynu ( Back ir kt., 2013 ), 0,83. Šios skalės formuluotės buvo pakeistos, pavyzdžiui, „esu abejingas kitų jausmams“ tapo „Mano vadovas neabejingas kitų jausmams“ Atsakymo formate buvo naudojama 5 balų skalė nuo 1 ( labai netinkama apibūdinti mano patirtį ) iki 5 ( labai tinka mano vadovui apibūdinti ).
Lyderio psichopatija buvo vertinta per 4 konstruktus. Remiantis konstrukto apibrėžimų atitikimu, buvo parinkti manipuliavimo, bejausmiškumo, impulsyvumo ir elgesio problemų matai, atspindintys atitinkamai tarpasmeninius santykius, afektinį funkcionavimą, gyvenimo būdą ir antisocialias tendencijas (Neumann ir kt., 2007). Manipuliavimas ir bejausmiškumas buvo matuojamas naudojant keturis elementus iš CAT-PD skalių. Impulsyvumui matuoti buvo naudojamas Hugheso (2014) 7 elementų matas. Elgesio problemos buvo vertinamos naudojant penkis elementus, atsitiktinai parinktus iš 16 elementų DAPP-BQ elgesio problemų skalės ( Livesley ir Jackson, 2009 m.). Tyrime buvo naudotas mažiausias įmanomas elementų skaičius (siekiant užtikrinti trumpumą), išlaikant reprezentacinių elementų sklaidą (siekiant užtikrinti tikslų matavimą).
Analizės strategija -visos analizės buvo atliktos naudojantis Mplus 7.4 programa.
REZULTATAI
Modelio rezultatai atskleidė, kad “kelias” nuo patyčių iki depresijos buvo reikšmingas (β2 = 0,47, p < 0,001). “Kelias” nuo psichopatijos iki patyčių (β1 = .64, p < .001) yra statiškai reikšmingas bei psichopatijos netiesioginis poveikis depresijai per patyčias (β1*β2 = .30 [.20–.40]) taip pat buvo reikšmingas, tačiau tiesioginis “kelias” nuo psichopatijos į depresiją buvo nereikšmingas (β3 = 0,11, p = 0,219). “Kelias” nuo narcisizmo iki patyčių (β2 = 0,002, p= .978) buvo statistiškai nereikšmingas ir netiesioginis narcisizmo poveikis depresijai per patyčias taip pat buvo statistiškai nereikšmingas (β1*β2 = .001 [–.06–.07]). Tiesioginis narcisizmo poveikis depresijai buvo reikšmingas (β3 = –.15, p < ). 05).
Šio tyrimo autoriai turi vieną galimą nedidelio neigiamo tiesioginio poveikio paaiškinimą. Autoriai teigia, kad tai yra klaidingas slopinimo efektas, kurį sukelia didelė kintamųjų tarpusavio koreliacija (ir daugybė esminių modifikacijų indeksų, susijusių su narcisizmo elementais). Taigi, modelio rezultatus autoriai interpretuoja kaip leidžiančius manyti, kad psichopatijos poveikį depresijai visiškai lemia patyčios darbo vietoje. Iš viso modelis lėmė 41% patyčių darbo vietoje ir 21,9% darbuotojų depresijos dispersijos.
Antrajame etape autoriai pritaikė atvirkštinio priežastinio ryšio modelį (depresija → patyčios → psichopatija ir narcisizmas). Alternatyvus modelis parodė šiek tiek sumažintus modelio tinkamumo ir beta koeficientus, o patyčių darbo vietoje paaiškinama dispersija buvo žymiai sumažinta (19,6 proc., lyginant su 41 proc.), o tai rodo, kad patyčių darbo vietoje reitingus daugiausia lemia tamsios lyderio savybės , o ne darbuotojų depresija. Iš tiesų, kai autoriai nagrinėjo tiek lyderio bruožus , tiek darbuotojų depresiją kaip patyčių darbo vietoje rezultatą, būtent lyderio asmenybė buvo stipriausias prognozuotojas (βpsichopatija = 0,55 prieš β depresiją = 0,30, p < 0,001; β narcisizmas = 0,44 prieš β depresiją). = .38, p< .001).
Gali būti, kad nulinius rezultatus, susijusius su narcisizmu, lėmė tai, kad narcisizmas įeina į bendrąjį tamsiosios triados branduolį kartu su psichopatija (Jones ir Figueredo, 2013). Taigi, autoriai išbandė antrąjį modelį, kuriame nebuvo psichopatijos ir narcisizmas buvo vienintelis nuspėjamasis kintamasis. Šiame modelyje “kelias” nuo narcisizmo iki patyčių buvo reikšmingas (β1 = 0,51, p < ,001) ir netiesioginis poveikis depresijai buvo reikšmingas (β1*β2 = .25 [.16–.28]), o tiesioginis poveikis buvo nereikšmingas (β3 = -.08, p= .072). Modelis paaiškino 25,8% patyčių darbo vietoje ir 21,5% darbuotojų depresijos dispersijos. Taigi, modeliuojant vien narcisizmą kaip atskirą kintamąjį jis yra reikšmingas prognozuotojas, tačiau tiriant kartu su psichopatija jis tampa nereikšmingas. Šie rezultatai atitinka teiginius, kad neigiamą tamsiųjų bruožų poveikį daugiausia lemia bendri jų komponentai ( Jones & Figueredo, 2013 ).
DISKUSIJA: REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo autorių teigimu, tai pirmasis empirinis lyderio narcisizmo, lyderio psichopatijos, patyčių darbo vietoje ir darbuotojų depresijos asociacijų tyrimas. Rezultatai patvirtina hipotezę, kad patyčios darbo vietoje yra vienas iš mechanizmų, per kuriuos tamsios lyderio savybės daro įtaką darbuotojų depresijai. Remiantis ankstesniais tyrimais, buvo nustatyta, kad tiek lyderio narcisizmas, tiek lyderio psichopatija yra destruktyvūs ( O’Boyle ir kt., 2012 ) ir kenkia darbuotojų psichinei sveikatai (Spain ir kt., 2014). Išvada, kad psichopatija yra didžiausias patyčių darbo vietoje veiksnys, taip pat atitinka ir išplečia ankstesnius patyčių tyrimus (Baghman ir kt., 2012). Ateityje kuriant teoriją ir kuriant intervenciją, anot autorių, būtų įdomu išsiaiškinti, ar narcisizmo ir psichopatijos bruožų turintys asmenys tyčiojasi skirtingais būdais, ar iš tikrųjų turi skirtingus motyvus, provokuojančius patyčias darbo vietoje.
Tyrimo apribojimai
Šiame tyrime darbuotojai įvertino lyderio asmenybę, o tai kėlė susirūpinimą dėl pačių darbuotojų šališkumo ( O’Boyle ir kt., 2012 ; Smith ir Lilienfeld, 2013; Spain ir kt., 2014 ). Šio tyrimo autoriai iškėlė hipotezę ir išbandė tarpininkavimo poveikį (t.y. priežastinius ryšius) ir tai padarė naudodami duomenis, surinktus vienu momentu, o tai neleidžia daryti tvirtų išvadų dėl priežastinio ryšio pobūdžio. Iš tiesų gali būti, kad depresija sergantys darbuotojai kasdienę sąveiką darbe per daug interpretavo kaip patyčių atvejus ir perdėdavo psichopatines ir narcistines savo vadovų tendencijas. Tačiau, ištirti modeliai atitinka ankstesnius išilginius įrodymus (Volmer ir kt., 2016 ) ir nepalaikė atvirkštinio priežastinio ryšio modelių.
IŠVADOS
Apibendrinant, šis tyrimas pateikia aiškių įrodymų, kad:
• patyčios darbo vietoje yra labiau paplitusios, kai lyderiams būdinga psichopatija ir (arba) narcisizmas;
• patyčios darbo vietoje yra vienas iš mechanizmų, per kuriuos lyderio psichopatija ir narcisizmas daro įtaką darbuotojų depresijai.
ŠALTINIAI
1.Tokarev, A., Phillips, A.R., Hughes, D.J., Irwing, P., 2017. Leader Dark Traits, Workplace Bullying, and Employee Depression: Exploring Mediation and Role of the Dark Core. Journal of Abnormal Psychology 126 (7), p. 911-920. DOI: .org/10.1037/abn0000299.supp